- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- AN2-45-167/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00094-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Pažeidėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 12.29Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas 800 eurų bauda, atimta teisė medžioti 1 metams, konfiskuotas graižtvinis šautuvas C2 527.223 Remington Nr. A455808, 455809, su metaline dėtuve, optinis taikiklis LEUPOLD Nr. 100209P su laikikliu, prožektorius be lentelės pritvirtinimui, šaudmenys 223 – 2 vienetus, šautuvo diržas, medžiaginis dėklas „NORICA“ ir automobilis Mitsubishi Pajero, valst. Nr.(duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu V. S. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę medžioti (būdamas medžiotojas), medžioklės tykojant metu, sumedžiojo stirnos patiną ir nepažymėjęs jo specialios paskirties plomba su informacinėje plokštelėje priklijuota licencija, pargabeno jį sau priklausančiu automobiliu Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į A. M. priklausančios sodybos ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pradėjo doroti. Tuo V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 p. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. D1-282 redakcija), 58.2.3 p. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. D1-340 redakcija), 74.1 p. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. D1-282 redakcija) reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. S. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 51 d. nutarimą, neskiriant V. S. nusižengimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo.
Skunde nurodoma, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn teismui pateikė prašymą nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau teismas šios nuostatos netaikė ir savo sprendimo nemotyvavo, nors pagal įstatymą tai privalėjo padaryti.
Skunde pažymima, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d.,2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d.,2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-489/2017).
Nurodoma, kad teismų praktikoje yra nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Pažymima, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, V. S. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas ypatingai teigiamai kaip asmuo ir kaip medžiotojas, turi 27 metų medžiotojo stažą, inkriminuojamas pažeidimas padarytas pirmą kartą. Teigiama, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nekonfiskuoti automobilio. Pažymima, kad V. S. įsipareigojo atlyginti žalą padarytą gamtai (1600 Eur), jis taip pat turi ilgalaikę banko paskolą, kurios pagrindu buvo išdėstytas baudos mokėjimas. Nurodoma, kad susumavus paskirtą baudą, žalos atlyginimą, turto konfiskavimą paskirta sankcija yra griežtesnė nei jei būtų padaryta nusikalstama veika, todėl neproporcinga padarytam nusižengimui. Pirmos instancijos teismo paskirtos nuobaudos padaryto nusižengimo sankcijoje, yra ne tik neproporcinga jo padaryto nusižengimo pavojingumui, bet ir per griežta ir dėl to neteisinga. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudarė pagrindą V. S., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą nusižengimą, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti jam nusižengimo padarymo priemonės - automobilio, konfiskavimo
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad Telšių rajono apylinkės teismas skirdamas nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą teisingai pritaikė sankciją už padarytą nusižengimą. Be to pažymima, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui teismas skyrė minimaliai galimą sankciją, t. y. paskyrė 800 eurų (galima iki 1800 eurų), teisė medžioti atimta tik 1 metams, o galimas iki 5 metų teisės medžioti atėmimas, be to konfiskavimas yra ne alternatyvi sankcija už tokio pobūdžio pažeidimu, o privaloma.
Teigiama, kad Pažeidėjui nuobauda paskirta įvertinus visas bylos aplinkybes (tiek sunkinančias, tiek lengvinančias), o paskirtos nuobaudos yra pagrįstos ir teisingos įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį. Nesant ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Įvertinus visą bylos medžiagą, tokių aplinkybių nagrinėtoje administracinėse bylose nenustatyta. Nurodoma, kad skunde dėstomi motyvai yra reikšmingi parenkant nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, tačiau to tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti mažesnę nuobaudą nei numato ANK 290 straipsnio 8, 9, 10 dalys. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju automobilis Mitsubishi Pajero valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas sumedžiotam gyvūnui gabenti, kas neabejotinai palengvino pažeidimo padarymą, nes tik su tokios transporto priemonės pagalba buvo įmanomas tokios masės (dydžio bei svorio) laimikio gabenimas. Be tokios transporto priemonės padaryti pažeidimą taptų gerokai sunkiau arba net neįmanoma. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (bylos duomenimis) turi ne vieną automobilį, todėl vieno iš jų konfiskavimas niekaip nepaveiks (nepablogins) jo socialinės padėties tiek, kad ji būtų neadekvati padarytam pažeidimui. Be to, Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu skirtas pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2013).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo
Skundžiamu nutarimu V. S. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Ginčo dėl pažeidimo fakto bei veikos kvalifikacijos nėra ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl V. S. kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniu skundu keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio nusižengimo padarymo priemonės – automobilio, konfiskavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).
ANK 290 straipsnio 8 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. ANK 290 straipsnio 9 dalis numato, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. To paties straipsnio 10 dalis numato, kad 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1dalis).
Apeliantui taikyta administracinė atsakomybė už ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarytą nusižengimą. Minėta, kad ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti konfiskavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. sumedžiojęs stirnos patiną ir jį nepažymėjęs nustatyta tvarka, sumedžiotą gyvūną pargabeno į A. M. priklausančios sodybos ūkinį pastatą, panaudojęs sau priklausantį automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybės, darytina išvada, kad V. S. automobilis buvo pagrįstai pripažintas konfiskuotinu daiktu nagrinėjamoje byloje.
Vis dėl to pažymėtina, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio dalies nuostatas administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nėra, todėl netaikyti ANK 290 straipsnio 10 dalies numatytos privalomos administracinio poveikio priemonės, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti, t. y. teismas privalo motyvuoti, kodėl taiko ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl apelianto skundo argumentas, kad teismas neargumentavo ANK 34 straipsnio 5 dalies netaikymo motyvų yra nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad V. S. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Pažymėtina, kad būtent šių aplinkybių visuma lėmė teismo sprendimą skirti minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir minimalų teisės medžioti atėmimo terminą, kas rodo, jog įvertinti tiek veikos pavojingumas, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys. Nors apeliantas teigia, kad įsipareigojo atlyginti žalą, duomenų, kad žala būti atlyginta arba pradėta atlyginti nėra, taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad asmuo savo neteisėtais veiksmais padaręs žalos kitam asmeniui privalo atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnis) ir tai išimtinai nepriklauso nuo žalą padariusio asmens valios. Apygardos teismas pažymi, kad įsipareigojimas atlyginti žalą taip pat nėra išimtinė aplinkybė lemianti ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad be automobilio Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. turi dar du automobilius (b. l. 37), todėl automobilio Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas nepablogins jo socialinės padėties neproporcingai V. S. padarytam pažeidimui. Iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų žvejų draugijos rašto matyti, jog V. S. jau nuo 1990 metų yra minėtos draugijos narys (medžiotojas) (b. l. 36), todėl apygardos teismo vertinimu jam yra gerai žinomos medžioklės taisyklės ir galimos teisinės pasekmės už jų šiurkštų nesilaikymą, todėl vien tai, jog V. S. dėl savo padaryto pažeidimo patiria neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su padarytu pažeidimu yra kaltas tik pats V. S. ir minėtos neigiamos pasekmės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kurios lemtų V. S. teisinės padėties švelninimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.