Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-11-09 · Administracinė byla Nr. eAS-602-143/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-09
Bylos Nr.
eAS-602-143/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03403-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Anatolijus Baranovas (pran.)
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija Pavilnio gyventojų bendrija "Pilies gyvenvietė"
Trečiasis asmuo
M. N., R. V., T. K., T. A. V.
Administracinė byla Nr. eAS-602-143/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03403-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo gyventojų bendrijos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo gyventojų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. N., R. V., T. K. ir T. A. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas gyventojų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išbraukti trečiąjį suinteresuotą asmenį M. N. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) iš statybą leidžiančio dokumento – 2010 m. rugpjūčio 5 d. statybos leidimo Nr. IT/278/10-0193.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

2016 m. kovo 4 d. trečiasis suinteresuotas asmuo M. N. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepime į šį prašymą nurodė su juo nesutinkantis. Pareiškėjo teigimu, M. N. yra advokatas, turi reikalingų teisinių žinių, pats pateikė atsiliepimą į skundą, todėl negalima teigti, kad teisines paslaugas jam suteikė advokatė R. G. P. Pažymėjo, kad advokatė, kurios darbo vieta yra toje pačioje advokatų profesinėje bendrijoje, kaip ir M. N., teismo posėdyje nedalyvavo, ji šiuo metu yra motinystės atostogose, taigi teisinių paslaugų neteikia ir sąskaitų už jas išrašyti negali; be to, advokatės išrašyta sąskaita neturi juridinės galios, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad sąskaita išrašyta po 7 mėnesių nuo konsultacijos ir pagalbos rengiant atsiliepimą suteikimo, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos). M. N. prašė priteisti jam 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, už teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant atsiliepimą į skundą.

Atsiliepimas

Teismas nustatė, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į skundą pagal 2015 m. liepos 22 d. sudarytą atstovavimo sutartį suteikė advokatė R. G. P.; trečiasis suinteresuotas asmuo pagal 2016 m. vasario 23 d. išrašytą sąskaitą Nr. 2016-K-1 atsiskaitė. Tai, kad M. N. yra advokatas, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Teismas pažymėjo, kad atstovavimo sutartyje nurodyta teisinių paslaugų apimtis (išanalizuoti dokumentus, parengti atsiliepimą, esant poreikiui, atstovauti teisme), atlyginimas už jas skaičiuojamas Rekomendacijų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad M. N. atsiliepime nenurodyta, jog advokatė jam teikė teisines paslaugas, taip pat nėra reikšminga sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog mokėjimo nurodymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas iš tiesų patyrė prašomas priteisti išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-26/2009, 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-292/2009, 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-325/2009, 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-263/2010). Šiuo atveju M. N. realiai patirtas išlaidas pagrindžia 2016 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymas, o aplinkybės, susijusios su advokatės R. G. P. teise konkrečiu metu teikti teisines paslaugas, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl patirtų išlaidų realumo fakto. Pagal Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780, 8 punktą, nesantys PVM mokėtojais advokatai prekių tiekimą (paslaugų teikimą) privalo įforminti apskaitos dokumentais, nustatytais finansų ministro patvirtintos ir atitinkamai su Lietuvos advokatų taryba suderintos tvarkos apraše, laikydamiesi ten nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog, remiantis aptartomis taisyklėmis, advokatai, kurie nėra PVM mokėtojai, paslaugas turi įforminti būtent sąskaitomis faktūromis. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog sąskaita buvo išrašyta praėjus 7 mėnesiams po paslaugos suteikimo, ir tai tariamai prieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimams. Kaip paminėta, atstovavimo sutartyje nurodyta, kad, esant poreikiui, teikiamos taip pat ir atstovavimo teismo posėdyje paslaugos, t. y. ne tik atsiliepimui parengti, todėl ir sąskaita išrašyta atsižvelgus į teisinių paslaugų teikimo poreikį. Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už atsiliepimo į skundą surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, pagal kurį maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 x 714,50 Eur = 1 786,25 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio, todėl priteistina. Dėl nurodytų motyvų trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo buvo priteista 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

Pareiškėjas gyventojų bendrija (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti M. N. 2016 m. kovo 4 d. prašymą dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo gyventojų bendrijos (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas teigia, jog principas „pralaimėjęs moka“ turi būti taikomas sąžiningai, t. y. kitos šalies bylinėjimosi išlaidos, priteisiamos pralaimėjusiai šaliai, turi būti faktiškai patirtos ir tinkamai įformintos bei pagrįstos, nes priešingu atveju gali tapti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir nepagrįsto pralaimėjusios šalies nubaudimo priemone. Akcentuoja, kad 2015 m. liepos 23 d. atsiliepime į skundą M. N. nenurodė, kad jam atstovauja advokatė R. G. P., nors atstovavimo sutarties sudarymo data nurodyta 2015 m. liepos 22 d. Iš to galima spręsti, kad M. N. pateikta atstovavimo sutartis atsiliepimo pateikimo metu net nebuvo sudaryta, galbūt ji surašyta atgaline data prieš pateikiant 2016 m. kovo 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymi, kad mokėjimo dokumento pateikimas į bylą neįrodo, kad sandoris dėl faktinio teisinių paslaugų teikimo šioje byloje tarp M. N. ir advokatės R. G. P. iš tikrųjų buvo sudarytas, kartu įrodymų apie faktiškai suteiktas teisines paslaugas nebuvimas, leidžia daryti išvadą, kad sandoris buvo sudarytas vien tam, jog būtų galima prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepaisant to, kad jos nebuvo faktiškai patirtos. Teigia, kad sandoris dėl teisinių paslaugų teikimo šioje byloje tarp M. N. ir advokatės R. G. P. iš tikrųjų buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių tarp sandorio šalių, bet siekiant sukurti tokias pasekmes, kurios leistų M. N. prašyti teismo priteisti tariamai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo gyventojų bendrijos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą, paliekant galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pažymi, kad atstovavimo sutartyje nurodyta, jog bus teikiamos procesinių dokumentų rengimo, faktinio atstovavimo teismo posėdyje pagal poreikį paslaugos. Pareiškėjo teiginiai, kad advokatė nesuteikė paslaugų arba sutartis net nebuvo sudaryta, yra visiškai nepagrįsti. Akcentuoja, kad bylos nagrinėjimas įvyko 2016 m. vasario 24 d., o sąskaita ir mokėjimas už suteiktas paslaugas atlikti 2016 m. vasario 23 d., t. y. prieš teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteista 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo suteiktos teisinės paslaugos, dėl kurių jis patyrė išlaidų. Visų pirma, tai pagrindžia tarp R. G. P. ir M. N. sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad advokatei yra pavedama išanalizuoti dokumentus, parengti atsiliepimą į skundą ir esant poreikiui atstovauti M. N. teisme (byloje yra trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į skundą). Taip pat suteiktas teisines paslaugas patvirtina išrašyta sąskaita, kurios suma yra 150 Eur, bei šios sąskaitos apmokėjimo faktą patvirtinantis mokėjimo nurodymas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tai, kad M. N. yra advokatas, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų principą, jog asmuo gali vesti bylą per atstovą, įtvirtintą ABTĮ 49 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo gyventojų bendrijos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAnatolijus BaranovasIrmantas Jarukaitis