- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- 1S-396-168/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Skrebiškiui, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. S. skundą dėl 2010-03-29 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam D. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p. įtariamas tuo, kad jis, 2009-12-11 apie 23 val. tėvų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Utenoje, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kilusio tarpusavio konflikto metu, lovoje gulėjusiai I. S. kumščiais suduodamas ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, marškinių apykakle smaugdamas motinai I. S. kaklo organus ir sulaužydamas skydinės ir apvaliosios gerklų kremzlių dalis, tuo sukeldamas mechaninę asfikciją, nuo kurios nukentėjusioji mirė, tyčia nužudė motiną I. S..
Įtariamasis D. S. buvo sulaikyta LR BPK 140 str. tvarka 2009-12-12 16 val. 30 min. 2009-12-14 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dvidešimčiai dienų, to paties teismo 2009-12-23 nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Skundžiama 2010-03-29 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi, D. S. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas dviems mėnesiams.
Įtariamasis D. S. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-29 nutartį ir prašo jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąją priemone. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo jo laikyti suimto. Parodymus, kuriuos jis davė, yra išgalvoti, taip pat duoti prieš jo valią, nes jam buvo daromas fizinis bei psichologinis spaudimas, o kadangi po motinos mirties buvo silpnas ir galvojo apie savižudybę, jam buvo tas pats, kokius parodymus duoti. Teigia, kad dabar jau niekas nebenori girdėti teisingų jo parodymų, jog namuose gėrė kartu su tėvu, motina, S. S. bei M. D.. Motinai užmigus prie stalo, ją nunešė į miegamąjį ir paguldė į lovą. Toliau gėrė keturiese. M. D. išėjo namo, po kurio laiko užmigo ir tėvas, o kai viską pabaigė gerti, namo išėjo ir S. S.. Pats taip pat nuėjo miegoti. Naktį eidamas į tualetą, virtuvėje pamatė gulinčią motiną. Ją pakėlė ir nunešė į lovą. Toliau nuėjo į savo kambarį miegoti. Atsikėlęs ryte pamatė, kad motina guli iki pusės išvirtusi iš lovos. Jos galva buvo nuleista žemyn. Buvo pribėgę kraujo. Motiną paguldė atgal į lovą ir iškvietė greitąją. Atvykę medikai konstatavo jos mirtį. Tuomet iškvietė policiją. Kol pareigūnai apžiūrinėjo motinos kambarį, pats vaikščiojo po virtuvę. Pamatė prilašėjusio kraujo. Taip pat pastebėjo ant grindų prikritusių metalinių pinigų, kurių iš vakaro nebuvo. Teigia manantis, kad jam gali būti paskirta ir švelnesnė kardomoji priemonė, kol visi šie faktai išaiškės. Nurodo, kad slapstytis niekur neketina, nes pats yra suinteresuotas greitesnės bylos baigtimi. Be to, tėvas yra invalidas ir jam reikalinga pagalba, o seserys su vaikais gyvena atskirai. Teigia gyvenamąją vietą turintis, taip pat, pats galintis užsidirbti atlikdamas suvirinimo ir radiotechnikos darbus. Turi santaupų.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga ( conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas ( BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas pratęsti jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Konstatuotina, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p.
Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje bylos stadijoje atskleisti šių duomenų turinio teismas neprivalo.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės - suėmimo terminas D. S. pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindui, numatytam BPK 122 str. Nors įtariamasis D. S. ir neprisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei bylos medžiagą konstatuoja, jog byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kad įtarimas D. S. pareikštas pagrįstai. Šie duomenys užfiksuoti įvykio vietos bei papildomos įvykio vietos apžiūrų protokoluose, liudytojų parodymuose, specialistų išvadose bei paties įtariamojo papildomose apklausose, tame tarpe ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurių metu jis prisipažino naudojęs fizinį smurtą motinos atžvilgiu, taip pat jo parodymų patikrinimo vietoje protokole ir kitų tyrimo veiksmų protokoluose.
Apylinkės teismas pratęsė suėmimo terminą tuo pagrindu, kad D. S. būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokį suėmimo pagrindą numato BPK 122 str. 1 d. 1 p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Šio pagrindo buvimą teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad D. S. įtariamas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato tik vienintelę laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Taip manytina dar ir todėl, kad D. S. iki nusikalstamos veikos padarymo jau buvo teistas, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyveno tėvų namuose ir buvo jų išlaikomas, jo teigimu, turėjo pajamų tik iš atsitiktinių darbų, buvo išvykęs dirbti į Suomiją. Aplinkybė, kad tėvo, kuris yra invalidas ir kuriam reikalinga pagalba, nėra kam prižiūrėti, išvados apie būtinumą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę nepaneigia.
Aplinkybės dėl kurių D. S. buvo suimtas nepasikeitė, todėl teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai.
Skundu įtariamasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę švelnesne, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumą. Kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo iniciatyvą ir teisę šioje proceso stadijoje (bylai esant ikiteisminio tyrimo stadijoje) turi tik prokuroras ir pirmosios instancijos teismas (BPK 139 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam D. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-29 nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams. Naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.
nutaria:
Suimtojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-29 nutartį.
Nutartis neskundžiama.