Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šalys 2000-09-08 sudarė terminuotą butų gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. NS-18, kurios pagrindu atsakovui iki 2005-09-08 suteiktos naudojimuisi gyvenamosios patalpos – 59,15 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini). Pasibaigus nuomos sutarties terminui šalys 2005-09-08 sudarė naują tų pačių patalpų terminuotą nuomos sutartį Nr. 11/05 iki 2010-09-08. Ieškovė 2010-02-18 raštu informavo atsakovą apie tai, kad neketina pratęsti nuomos sutarties pasibaigus jos terminui. Atsakovas 2010-08-02 kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl buto gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pratęsimo. 2010-08-20 ieškovė gavo atsakovo prašymą, kuriame jis išreiškė norą privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. 2010-08-26 ieškovė pakartotinai informavo atsakovą, kad nuomos sutartis pratęsta nebus, ieškovė neketina nuomoti ginčo patalpų ilgiau kaip vienerius metus, taip pat informavo atsakovą apie artėjančią nuomos sutarties pabaigą bei pareigą atlaisvinti patalpas ir perduoti jas ieškovės komisijai 2010-09-09. Komisija atvyko į vietą, kaip tai buvo nurodyta rašte, tačiau atsakovas ar jo atstovai neatvyko, nuomojamų patalpų ieškovei neperdavė. 2010-09-15 ieškovė pakartotinai registruotu laišku išsiuntė raginimą atsakovui kuo skubiau atlaisvinti patalpas pasibaigus nuomos sutarčiai. Atsakovas nesutiko atlaisvinti patalpų. Kadangi butas (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašus, nuomos sutartis su atsakovu negali būti laikoma tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Šalių sudaryta sutartis yra terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta nekomerciniams tikslams. Atsakovas, pasibaigus sutartiniams santykiams, neatlaisvino gyvenamųjų patalpų ir pažeidė ieškovės teisę valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valdomu turtu (t. 1, b. l. 3–6).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį. Juo prašė pripažinti ieškovės atsisakymą pratęsti su atsakovu gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį bei atsisakymą leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą nepagrįstais bei įpareigoti atsakovę atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį, sudarant naują terminuotą sutartį, ir leisti lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Nurodė, kad nuo 1993 m. gegužės mėn. yra Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojas, šiuo metu dirba miško pjovėju. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti valstybės patikėjimo teise valdomas gyvenamąsias patalpas privatizuoti nuomininkams įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovė privatizuoti neleido nenurodydama teisinio pagrindo. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-01-08 įsakymu Nr. 6(V13) sudarytos komisijos gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų būklei įvertinti išvažiuojamojo posėdžio 2001-01-26 protokole komisija konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), esančio buto nusidėvėjimas yra 67 proc., garažo – 52 proc., rūsio – 70 proc. Komisija taip pat pateikė išvadą, jog butas ir priklausiniai yra remontuotini. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2004-03-26 raštu Nr. 03-4.16-332 „Dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų perdavimo savivaldybei“ informavo ieškovę, kad siūlomas perimti valstybės turtas iki galo teisiškai nesutvarkytas, komisija šio turto Neringos savivaldybės nuosavybėn siūlė neperimti. Neringos savivaldybės administracija rašte pažymėjo, kad gyvenamuosius pastatus (butus, jų dalis), kurių kapitalinis remontas ekonomiškai nenaudingas ir kurie nusidėvėję daugiau kaip 60 proc. būtų galima parduoti šio turto nuomininkams. 2008-09-13 atsakovas sudarė santuoką. 2009-11-18 raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti priregistruoti sutuoktinę J. B. adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė į prašymą neatsakė. Atsakovas žodžiu informuotas, jog priregistravimas negalimas, tačiau priežastys nebuvo nurodytos. Atsakovas su 2009-05-27 prašymu kreipėsi į ieškovę dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, tačiau jam buvo atsakyta, kad ieškovė neplanuoja minėtų patalpų perleisti privačiai nuosavybei. Buvo nurodyta, kad neplanuojama su juo pratęsti nuomos sutartį, ir kad 2010-09-08 pasibaigus nuomos sutarties terminui jis turi atlaisvinti patalpas. Toks ieškovės sprendimas, atsakovo nuomone, yra subjektyvus ir nesąžiningas. Atsakovas nuo 2000-09-08 moka nustatytą nuomos mokestį, butą naudoja pagal paskirtį, nuomos sutarties sąlygų nepažeidinėja. Kadangi atsakovui skirtos gyvenamosios patalpos buvo fiziškai susidėvėjusios ir jose nebuvo įmanoma gyventi (nebuvo patogumų), valstybė remontui lėšų neskyrė, atsakovas savo lėšomis atliko kapitalinį remontą už 27 000 Lt (t. 1, b. l. 32–41).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimą. Priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo priešieškinį, ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė nenurodė jokios priežasties, dėl kurios atsisako pratęsti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tik nurodė, jog sutarties negali pratęsti, nes nuomojamos patalpos reikalingos aprūpinti gyvenamuoju plotu kitus darbuotojus. Atsakovas pas ieškovę dirba nuo 1993 metų, ginčo patalpose gyvena nuo 2000 metų, todėl turi pirmenybės teisę prieš kitus ieškovės darbuotojus, kurie dirbti pradėjo neseniai ir ginčo patalpose negyveno. Atsakovui nežinoma, ar jo prašymas pratęsti nuomos sutartį iš tikrųjų buvo nagrinėjamas. Svarstant dėl galimybės pratęsti nuomos sutartį ieškovė rėmėsi vien formaliais kriterijais, nenurodė priežasčių, neatsižvelgė į kartu su atsakovu gyvenančio mažamečio vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatine tvarka klausimas visiškai priklauso privatizavimą vykdančios institucijos vadovo diskrecijai, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (civilinė byla Nr. 3K-3-99/2007). Teismas turėjo ištirti faktinių aplinkybių visumą, taip pat, ar direkcija ėmėsi racionalių bei tikslingų priemonių tokiam objektui atnaujinti ar rekonstruoti. Ieškovė nevykdė nuomotojos pareigos atlikti kapitalinį remontą, atsakovas jį atliko savo sąskaita, siekdamas išvengti patalpų virtimo avarinėmis. Dėl to atsakovas patyrė 27 000 Lt nuostolių. Akivaizdu, kad gyvenamųjų patalpų išlaikymas ieškovei ekonomiškai nenaudingas, ar kad ji neturėjo lėšų patalpų priežiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai patalpų savininkė savivaldybė (valstybė) tam neskiria lėšų, tai tokias patalpas suremontuoti (rekonstruoti) turėtų būti suteikta galimybė jų nuomininkui, šiam įgijus patalpas nuosavybėn. Atsakovas nuo 2004 m. turėjo pagrindą manyti apie privatizavimo galimybę, kai Neringos savivaldybės administracija svarstė dėl patalpų įgijimo nuosavybės teise. Direkcijos atstovas E. M. buvo nurodęs, jog atsakovas turėtų notariškai patvirtinti, kad kiti su atsakovu gyvenantys asmenys neprieštarauja, kad butas būtų privatizuotas atsakovo vardu. Yra visos įstatyme nustatytos privatizavimo sąlygos: atsakovas patalpose išgyveno daugiau, nei trejus metus, patalpos yra susidėvėjusios daugiau, nei 60 proc. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl gyvenamųjų patalpų, turi pareigą aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą, kad atsisakymas pradėti privatizavimo procedūrą turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl ieškovei ginčo patalpos reikalingos, ką su jomis planuoja daryti, ar jos yra būtinos. Teismas nevertino įrodymų, susijusių su buto remontu, nusidėvėjimu, nevertino trečiojo asmens Neringos savivaldybės administracijos rašto, juo ieškovė buvo informuota, kad siūlomas perimti valstybės turtas ne iki galo teisiškai sutvarkytas, kad komisija šio turto savivaldybės nuosavybėn siūlė neperimti, be to, rašte pažymėta, kad nusidėvėjusius butus būtų galima perduoti nuomininkams. Trečiasis asmuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas yra ieškovės darbuotojas nuo 1993 metų. Šis faktas įrodo, kad nuomos sutarties šalys yra specifinės – darbuotojas ir darbdavys. Teismas taip pat neatsižvelgė į suteiktų gyvenamųjų patalpų paskirtį – garantuoti, kad tam tikras pareigas einantys arba tam tikrą darbą dirbantys darbuotojai galėtų tinkamai atlikti jiems pavestą darbą. Teismas netaikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialinės teisės normų, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taip pat teismas visiškai nevertino mažamečio atsakovo vaiko interesų, nesvarstė net sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimo (t. 2, b. l. 13–23).