- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2YT-6854-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01168-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pareiškėjas
- O. D., R. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Aukštadvario regioninio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Vilis Žilionis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. D. ir R. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Aukštadvario regioninio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai O. D., R. D. prašė sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad, pareiškėjų nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, kurio bendras plotas yra 3,30 ha, adresu (duomenys neskelbtini) buvo sodyba (pastatas).
Pareiškėjai pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas R. D. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi nusipirko iš P. S. žemės sklypą, kurio bendras plotas yra 3,30 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas priklauso pareiškėjams R. D. ir O. D.. Pareiškėjai nusipirkę aukščiau minėtą žemės sklypą, iš gretimų žemės sklypų savininkų (kaimynų) sužinojo, jog ankščiau jiems nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype buvo sodyba. Pareiškėjai norėdami sužinoti daugiau informacijos apie galimai ankščiau žemės sklype buvusią sodybą, kreipėsi į kaimynus - M. G., J. V. ir G. G. (minėti asmenys jau yra mirę). Minėti kaimynai patvirtino faktą, jog žemės sklype anksčiau buvo sodyba, kuri dėl drėgmės supuvo ir sugriuvo, bei dėl šių priežasčių taip buvo sunaikinta, kadangi buvęs sodybos savininkas ja nesirūpino. Sodybai likus be priežiūros, sodyba sunyko ir nors sklype šiuo metu nėra jokių pastatų, tačiau iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, jog yra likę įvairūs vaiskrūmiai, akmenų sankaupos, taip pat buvęs medinis lieptas (likę seni kuolai). Po įvykusio žemės sklypo pirkimo sandorio, pareiškėjai neturėjo galimybės nuolat prižiūrėti žemės sklypo, bei jį tvarkyti, todėl buvo sutarta su kaimynu M. G. ir jo sūnumi R. G., jog jie žemės sklypą tvarkys (pjaus žolę, šakas ir kt.), bei prižiūrės vykdydamas kitus ūkio darbus. Pareiškėjai kreipėsi į Aukštadvario regioninio parko direkciją dėl informacijos apie sodybą patikslinimo, bei pateikė paraišką dėl ūkininko sodybos formavimo. Po paraiškos pateikimo Aplinkos ministerijai, pareiškėjams teko ilgus metus spręsti ginčą dėl galimybės statyti/atstatyti sodybą, ko pasėkoje pareiškėjams buvo teikiami atsakymai į jų skundus - prašymus, kurie prieštaravo vieni kitiems. Pareiškėjai, matydami, jog Aplinkos ministerija negali kompetentingai spręsti susiklosčiusios situacijos, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su skundu dėl Aplinkos ministerijos veiksmų ir jos išvadų, ko pasėkoje buvo priimtas sprendimas pareiškėjo skundą pripažinti pagrįstu ir išnagrinėti pareiškėjo nurodomas aplinkybes iš naujo. Pareiškėjai vėliau kreipėsi į Aukštadvario regioninio parko direkciją su prašymu dėl buvusios sodybos atkūrimo galimybės, ko pasėkoje buvo gautas atsakymas, jog Aukštadvario regioninio parko direkcija, pagal pateiktą medžiagą negali patvirtinti buvusios sodybos fakto dabartiniame pareiškėjų žemės sklype, tačiau nustačius juridinį faktą teismo sprendimu, bus galima peržiūrėti sodybos atkūrimo galimybę pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype. Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu. Saugomų teritorijų įstatyme 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas yra vienas iš būdų teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje, bei 445 straipsnyje nustatytos sąlygos. Pareiškėjai teismui pateikia gautus dokumentus iš Valstybinio archyvo: 1934 metų Topografinis žemėlapis M 1:25000 (Karo štabo Topografijos skyriaus 1936 metų leidinys) ir 1941 metų topografinis rastrinis žemėlapis (nomenklatūra N-35-50-A), Tarybų Sąjungos Raudonosios armijos generolo štabo leidinys, M 1:50000). Minėtuose žemėlapiuose yra matyti, jog pareiškėjų žemės sklype, buvo statinys, kuris yra pažymėtas atitinkamomis žymomis. Pareiškėjai norėdami patvirtinti žemėlapiuose nustatytą faktą, kreipėsi į UAB „Geodeziniai matavimai“ specialistus su iškeltais uždaviniais - (ne)nustatyti ar neišlikusios sodybos (pastato) vieta tyrinėjamuose topografiniuose žemėlapiuose patenka į žemės sklypo kadastro Nr. 79/20/006:0080 užimamą teritoriją ir pateikti apibendrintas išvadas. Minėtoje specialisto išvadoje Archyvinės kartografinės medžiagos tyrimo sodybos vietos nustatymui buvo naudojami aukščiau minimi dokumentai gauti iš Valstybinio archyvo - žemėlapiai. Specialistas atlikęs tyrimą padarė išvadas, jog topografinis simbolis žymintis sodybą, pastatą ar vienkiemį patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas su ~60 metrų rezervu. UAB „Geodeziniai matavimai“ gauti duomenys sulyginti su nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos GIS centro administruojamame interaktyviame skaitmeniniame georeferencinių duomenis portale www.geoportal.lt pateikiamais nepriklausomų šių tarnybų specialistų duomenimis. Duomenys sutampa, todėl mano, kad buvęs pastatas, sodyba, vienkiemis patenka į dabartinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Abejuose šaltiniuose - žemėlapiuose, sodybos ar pastato vieta yra pažymėta ir šis simbolis patenka į pareiškėjų nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą. Šiame žemės sklype yra likę akmenų sankaupų liekanų, taip pat buvęs medinis lieptas (likę seni mediniai kuolai). Minėtas aplinkybes patvirtina ir Antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su pateiktomis nuotraukomis. Pareiškėjai nurodo, kad sodybos buvimo faktą patvirtina išlikę pamatinių akmenų sankaupos, buvusio medinio liepto, vaismedžių nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pareiškėjai taip pat kreipėsi į Lietuvos centrinio archyvą kuriame jam buvo pateikti: 1934 metų Topografinis žemėlapis (Karo štabo Topografijos skyriaus 1936 metų leidinys) ir 1941 metų topografinis rastrinis žemėlapis (nomenklatūra N-35-50-A , Tarybų Sąjungos Raudonosios armijos generolo štabo leidinys), UAB „Geodeziniai matavimai“ specialisto išvados. Prašomą nustatyti faktą pareiškėjai sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams teisinius padarinius.
Pareiškėja O. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad sodybos vieta dabar yra miško žemės plote, tai matosi iš pateikto Valstybės miškų tarnybos duomenų, tačiau ši vieta nustatyta su 20 metrų paklaida ir dalis šios paklaidos užeina už miško ribų. Taip pat nurodė, kad tuo metu, kad šioje vietoje buvo sodyba, miško nebuvo. Šis miškas yra 54 metų senumo, šią aplinkybę patvirtina pateikta pažyma iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro. Pareiškėjai nėra neišlikusios sodybos savininkų įpėdiniai. Nurodė, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjams atsirastų turtinė teisė žemės sklype statyti statinius.
Pareiškėjų atstovas advokatas Vilius Žilionis prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Aukštadvario regioninio parko direkcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui. 2019-10-21 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai turi įrodyti visas sąlygas, kurios leistų nustatyti pareiškėjams priklausančiame sklype neišlikusios sodybos buvimo faktą. Pagrindinis sodybos elementas yra gyvenamasis pastatas, o iš pateiktų įrodymų galima teigti, kad nurodomoje vietoje buvo statinys, tačiau nėra aišku, ar tai buvo gyvenamasis namas.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje nurodyta, kad buvusia sodyba laikoma vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Įstatymas riboja statybas saugomojoje teritorijoje. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį viena iš išimčių, kada valstybiniuose parkuose statinių statyba yra leidžiama, buvusių sodybų atstatymas teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Miškų įstatyme nustatytas griežtesnis reglamentavimas, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti. Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Todėl miško naudmenas paversti kitomis naudmenomis buvusiai (neišlikusiai) sodybai atstatyti nepakanka vien tik buvusios sodybos fakto, būtina nustatyti ir buvusios sodybos savininką, kuris tik pats arba jo įpėdiniai (iki trečios eilės) turi teisę atstatyti neišlikusią sodybą. Todėl sprendžiant klausimą dėl juridinio fakto - buvusios sodybos buvimo reikia nustatyti: 1) ar asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba - gyvenamasis namas; ir 2) ar nustatytas faktas turės juridinės reikšmės, tai yra, ar jį nustačius asmuo įgis teisę statyti pastatą buvusios sodybos vietoje. Pagrindinis sodybos elementas yra gyvenamasis pastatas, o teisė statyti pastatą buvusios sodybos vietoje yra siejama su gyvenamojo namo buvimo asmeniui priklausančiame žemės sklype nustatymu, o jeigu siekiama atstatyti buvusią sodybą miške - ir su buvusios sodybos savininkais (jų įpėdiniais iki trečios eilės). Atsiliepime į pareiškimą sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Taip pat nurodė, kad jeigu pareiškėjai neįrodytų visų sąlygų, kurios leistų nustatyti pareiškėjams priklausančiame sklype neišlikusios sodybos buvimo fakto ir pareiškėjų teisę ją atkurti teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjų pareiškimas atmestinas.
Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. G., gim. (duomenys neskelbtini). parodė, kad su pareiškėjais yra kaimynai, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kaip apie 1990 m. jis su tėvu eidavo šienauti netoli tos vietos kur buvo sodyba ir mate šios sodybos likučius. Jie gyveno apie 200 metrų atstumu. Ten yra Strėvos upė, lieptelis, jis eidavo žvejoti. Šalia buvusios sodybos vietos yra šulinys ir jie ir dabar eina pasisemti iš jo vandens. Ten auga lazdynai, juodalksniai.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. D. 2002 m. liepos 26 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi (registro Nr. 1-2926) nusipirko iš P. S. žemės sklypą kurio bendras plotas yra 3,30 ha (iš jo žemės ūkio naudmenos -1,30 ha, miškas -1,50 ha) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, šios sutarties pagrindu, pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, kurio bendras plotas 3,3690 ha (iš jo pievų ir natūralių ganyklų plotas – 1,1360 ha, miško žemės plotas - 1,7055 ha, kelių plotas -0,0157 ha, kitos žemės plotas -0,5118 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad žemės sklypas, kuriama prašoma nustatyti, kad buvo sodyba yra miško paskirties žemėje. Pareiškėjai nėra neišlikusios sodybos savininkų įpėdiniai.
Pareiškėjai prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su turtine teise žemės sklype statyti statinius.
Pagal Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtine tvarka ir tik šiame įstatyme numatytais atvejais. Šio straipsnio 1 dalies 7 punktas nurodo, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše, patvirtintame LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę - nustatant juridinį faktą - turi tik sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Pareiškėjai nėra neišlikusios sodybos savininkų įpėdiniai, galintys paveldėti pagal įstatymą, todėl ir neturi reikalavimo teisės atstatyti buvusią sodybą.
Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, spręstina, jog pareiškėjams O. D. ir R. D. neturint reikalavimo teisės atstatyti buvusią sodybą, juridinio fakto, kad jiems nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, kurio bendras plotas yra 3,30 ha, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, nustatymas pareiškėjams nesukels jokių teisinių pasekmių, t. y. nustačius šį faktą, pareiškėjai neįgis subjektinės teisės (atstatyti buvusią sodybą), todėl bylą nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445-448 straipsniais, 259-260 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 335 straipsniu,
nusprendžia:
Bylą nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.