- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- AN2-392-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00462-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Klaipėdos miesto PK) 2021 m. kovo 18 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį nenustačius, kad 2021 m. vasario 20 d., apie 6.37 val., (duomenys neskelbtini), ji karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu artimai kontaktavo su daugiau nei vieno namų ūkio asmeniu ir taip, nesilaikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunkčio, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Taip pat paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2021 m. kovo 18 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną J. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį nenustačius, kad 2021 m. vasario 20 d., apie 6.37 val., (duomenys neskelbtini), ji karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu artimai kontaktavo su daugiau nei vieno namų ūkio asmeniu – D. L. ir A. L. ir taip, nesilaikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunkčio, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu pareiškėjas L. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl jo nurodytų šiurkščių karantino sąlygų pažeidimų.
2.1. Apelianto teigimu, iš jo pateiktų nuotraukų matyti, kad į jų ir kaimynų A. kiemą (karantino laikotarpiu) atvyksta du automobiliai – 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. sausio 29 d., taip pat matyti, kad kieme stovi automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliais atvyko žmonių grupė, kurie nuėjo į A. namo valdos dalį. Tačiau, pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad jų bendrame kieme stovėjo vienas ir tas pats automobilis, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad šis automobilis priklauso A. L.. Tokio asmens pareiškėjas nepažįsta, ji niekada jų name negyveno ir negyvena. Todėl, pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytų draudimų pažeidimų faktas akivaizdus. Pareiškėjas nurodo, kad name (duomenys neskelbtini), gyvena jis ir A., jokia L. name negyvena. Teismas tų aplinkybių neįvertino ir sudarė sąlygas A. ir L. šiurkščiai pažeidinėti karantino sąlygas. Pareiškėjo tvirtinimu, neįvertinta ir tai, kad Klaipėdos apskrities VPK nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs gyvenamąją vietą D. L., tačiau jis tokio asmens taip pat nepažįsta.
2.2. Taip pat, pareiškėjo teigimu, visai netirtas jo nurodytas atvejis, kai karantino laikotarpiu į namų valdą atvyksta automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su keleiviais. Karantiną pažeidinėję asmenys be jo leidimo atvykdavo į bendrą su A. kiemą. Nurodo, kad jis yra neįgalus, pagal amžių priklauso padidintos rizikos grupei. Tikėtina galimybė, kad jo bendroje namų valdoje platinama infekcija, o į tai Klaipėdos apskrities VPK visai nereaguoja. Priimtas teismo neteisėtas procesinis sprendimas sudaro galimybę kaltiems asmenims išvengti teisėtos ir pelnytos bausmės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas G. K. prašo pareiškėjo L. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) (redakcija nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. vasario 24 d.) 1 punkte buvo numatyta, kad atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas karantino režimas. Nutarimo 2.1.8.1 punkte buvo numatyta, kad draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose (Nutarimo 2.1.8.1.1. papunktis).
8. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad teisės aktuose nėra konkrečiai apibrėžta, kas gali būti laikoma vieno namų ūkio nariais, todėl pareiškėjui galėjo kilti įtarimų, ar pas kaimynystėje gyvenančią sutuoktinių porą į namus turi teisę atvykti ir juose būti kiti asmenys, kurie nuolat ten negyvena, tačiau vien tokie įtarimai nesudaro pakankamo pagrindo patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn. Nutarime aptarta įvairių įmanomų gyvenimiškų variacijų, su kuriomis karantino metu susidūrė Lietuvos gyventojai, pvz., 2.1.5.2.5. nurodyta, kad galima nedėvėti kaukių už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus); Nutarimo 2.1.7.punkte, be kita ko, nurodyta teisė kiekvienam asmeniui netgi draudimo judėti tarp savivaldybių metu vykti į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, o judėjimo ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto.
9. Pareiškėjas L. V. kreipėsi prašymu į Klaipėdos apskrities VPK, kad būtų nubausti asmenys, pažeidžiantys karantino sąlygas, nurodė, kad kaimynai J. A. ir A. A. šiurkščiai pažeidžia karantino sąlygas, kad 2021 m. sausio 28 d. į jo su A. bendrą kiemą automobiliais, jų valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atvažiavo žmonių grupė. Žmonės buvo pas A. 2021 m. sausio 28 d. ir 29 d. 2021 m. vasario 20 d. į jų kiemą automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėl atvyko trys suaugę asmenys su vaiku.
10. Iš pareiškėjo L. V. pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad 2021 m. vasario 19 d. 18.27 val. ir 2021 m. vasario 20 d. 6.28 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, stovėjo automobilis, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
11. Iš Klaipėdos apskrities VPK tyrėjos I. Š. 2021 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. vasario 20 d. nuvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), iš L. V. kaimynų pusės šviesos nedegė, vakarėlio ar triukšmo nebuvo. Buto duris atidarė J. A., ji paaiškino, kad šiuo metu kartu gyvena bute registruotas sūnus D. L. su savo žmona A. L., automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. L..
12. Iš teismo posėdyje duotų J. A. paaiškinimų nustatyta, kad jie su sutuoktiniu A. A. gyvena (duomenys neskelbtini), antrame šio dvibučio namo bute gyvena L. V.. Jokie svetimi asmenys pas ją ir vyrą į namus 2021 m. sausio 28-29 dienomis atvykę nebuvo, buvo atvykę ir pasilikę nakvoti jos sūnus D. L., kuris yra registruotas tame pačiame bute, su savo žmona A. L. ir mažamete dukra, nes sūnaus darbo pobūdis yra toks, kad jam tenka dalį mėnesio dienų būti (duomenys neskelbtini), o kitu laiku jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, todėl, kai dėl darbo turi būti (duomenys neskelbtini), naudojasi savo teise gyventi savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Sūnus ir jo žmona atvažiavo atskirais automobiliais, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš jų vienas priklauso jos marčiai A. L., o antrasis – jos vyro tėvui P. A., kuris yra perdavęs automobilį naudotis D. L.. J. A. atkreipė dėmesį į tai, kad ne visas šio dvibučio namo kiemas yra bendro naudojimo, teismo sprendimu civilinėje byloje yra nustatytos dalys asmeniniam jos ir sutuoktinio bei L. V. naudojimui, visi jos šeimos narių automobiliai stovėjo jiems priskirtoje naudotis kiemo dalyje, o po L. V. priskirtą naudotis kiemo dalį niekas iš jos šeimos narių nevaikščiojo, nei jie, nei L. V. kieme, ypač žiemos metu, neužsibūna.
13. Analogiškas aplinkybes J. A. nurodė ir paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK.
14. VĮ „Regitra“ pažymoje užfiksuoti duomenys patvirtina J. A. nurodytą aplinkybę, kad transporto priemonė „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota savininkės A. L. vardu, o transporto priemonė „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – P. A. vardu (b. l. 21). Iš gyventojų registro išrašo apie asmenį nustatyta, kad D. L. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (atvykimo data (duomenys neskelbtini)). Motina – J. A.. Sutuoktinė – A. L. (b. l. 29).
15. Pažymėtina, kad nagrinėjimu atveju priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatyta, kad automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas P. A. vardu, o juo naudojasi D. L..
16. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad J. A., D. L. ir A. L. yra to paties namų ūkio nariai, todėl jie visi turėjo teisę karantino metu būti artimame kontakte vieni su kitais uždarose patalpose. Pažymėtina, kad karantino metu D. L. ir A. L. atvažiavo ne į svečius pas J. A., bet tuo metu kartu su J. A. ir jos sutuoktiniu gyveno. Tokie santykiai tarp jų buvo nusistovėję dar iki karantino, D. L. dėl savo darbo specifikos pasirinkus kartu su savo šeima protarpiais gyventi savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kitais laikotarpiais – kitoje šeimos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) rajone. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. vasario 24 d.) neapribojo nei asmenų teisių naudotis keliomis gyvenamosiomis vietomis, ypač, kai tai reikalinga dėl darbo, nei daryti tai kartu su savo sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais, nei gyventi viename bute kelioms sutuoktinių poroms (šiuo atveju – motinai su sutuoktiniu ir pilnamečiam jos vaikui su savo sutuoktiniu). Be kita ko, iš teismo posėdyje duotų L. V. paaiškinimų nustatyta, kad bendrų patalpų su pirmo buto gyventojais J. ir A. A. nėra, J. A., D. L. ar A. L. L. V. bute (uždaroje erdvėje) nesilankė, L. V. teigimu, jis su jais tik prasilenkė. Be to, kaip nustatyta, tik nedidelė kiemo dalis yra bendro naudojimo, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad L. V. buvo kilęs pavojus užsikrėsti pavojinga užkrečiamąja Covid-19 liga.
17. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad A. L. ir J. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunkčio reikalavimus ir sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, todėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2021 m. kovo 18 d. nutarimais, kurie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi palikti nepakeisti, A. L. ir J. A. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutraukta pagrįstai ir teisėtai (ANK 592 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį nepakeistą ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.