- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- N-444-2401-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties G. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. birželio 19 d. nutarimu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento pareigūnas paskyrė G. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142² straipsnio 1 dalį 50 litų baudą, pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį – 75 litų baudą, o pagal ATPK 172 straipsnio 2 dalį – 1500 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė jam paskirta nuobauda -1500 litų bauda. Nuobauda G. A. paskirta už tai, kad jis, 2009 m. birželio 12 d. vykdydamas keleivių vežimą užsakomuoju reisu, vežė keleivius, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei, keleivių vežimo tikslas neatitiko reikalavimų, nustatytų užsakomajam reisui. Patikrinus keleivių vežimo sutartį, nustatyta, kad sutartį kaip užsakovas sudarė V. A. individualios įmonės savininkas V. A.. Keleivių vežimo lape įrašyti 4 keleiviai, nors tikrinimo metu buvo vežami 6 keleiviai, kurie nebuvo vienijami bendro tikslo. Keleivinės transporto priemonės priekinėje dalyje nebuvo lentelės su užrašu „Užsakytas“. Konstatuota, jog vairuotojas G. A. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10, 3.11, 5.5 punktų reikalavimus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi G. A. skundą patenkino iš dalies - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009 m. birželio 16 d. nutarimą pakeitė, panaikindamas nutarimo dalis dėl G. A. patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 142² straipsnio 1 ir 3 dalis.
Teismas vadovavosi ATPK 297 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsniu, 284 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad kaltinimas padarius ATPK 142² straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo pateiktas, jis nepagrįstas faktine bylos medžiaga. Pažymėta, jog nutarimu kaltinimo apimtis ar pats kaltinimas negali būti keičiamas. Kadangi nurodyti pažeidimai laikytini esminiais administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos proceso pažeidimais, teismas panaikino skundžiamo nutarimo dalį dėl G. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį.
Nors G. A. neigė padaręs ATPK 172 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, konstatuota, kad šio pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, keleivių vežimo lapais (b. l. 27-28), keleivių apklausos anketa (b. l. 31). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalimi, 19 straipsniu, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130, 3.10, 3.11 punktais, Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarka, patvirtinta Susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog šiuo atveju keleivių vežimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. birželio 10 d. Sutartimi vežėjas įsipareigojo pristatyti keleivių grupę pagal iš anksto nurodytą tikslą, maršrutą ir sudarytą sąrašą Nr. 266173. Tačiau minėtas sąrašas sudarytas tik 2009 m. birželio 12 d., t.y. praėjus 2 dienoms po sutarties sudarymo, todėl akivaizdu, jog keleivių grupė nebuvo organizuota. Sąraše nurodytos 4 keleivių pavardės, tačiau patikrinimo metu nustatyta, jog vežėjas vežė 6 keleivius. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog be keleivių vežimo lape nurodytų keleivių jis iki Gargždų pavežė draugus A. G. ir M. U., kurie šiuo metu yra išvykę į užsienį. Tačiau tokia versija nebuvo pateikta institucijai, nebuvo pateikti minėtų asmenų paaiškinimai, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas nepageidavo, kad A. G. ir M. U. būtų apklausti kaip liudytojai. Todėl kaip nepagrįstas įvertintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog institucija ignoravo jo paaiškinimus dėl dviejų draugų vežimo. Byloje pateiktoje keleivių apklausos anketoje nurodyta, jog keleivė R. R. nepažinojo kartu vykusių keleivių, nežinojo kelionės vadovo. Ji nurodė, jog skubėjo į Kauną pas gydytoją, o stotyje buvęs mikroautobuso vairuotojas pasiūlė nuvežti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nors pateiktoje anketoje nėra visų duomenų, būtinų liudytojo apklausai (asmens kodo), šis pažeidimas nevertintas kaip esminis, paneigiantis minėto dokumento įrodomąją reikšmę. Teismas pažymėjo, jog pareigūnų apklausta R. R. buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, todėl anketoje pateikti duomenys vertintini kaip tinkamas įrodymas, patvirtinantis administracinio teisės pažeidimo padarymą ir pažeidimo padarymu kaltinamo asmens kaltę. Nustatyta, kad G. A. 2009 m. gegužės 26 d. nutarimu už analogišką pažeidimą buvo paskirta 550 litų bauda, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 172 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę asmenims, baustiems administracine tvarka už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.
Įvertinęs Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 5.5 punkto, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 patvirtintų Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų 38 punkto nuostatas, pagal kurias keleivinis kelių transportas užsakomojo reiso metu turi būti apipavidalintas pagal nurodytus reikalavimus, konstatavęs, jog G. A. vežė keleivius ne užsakomuoju reisu, teismas nusprendė, jog jis buvo nepagrįstai patrauktas atsakomybėn ir pagal ATPK 142² straipsnio 1 dalį, todėl nutarimas šioje dalyje panaikintas, nesant asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Iš įrašo administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gavo protokolo nuorašą ir jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos. Pažymėta, jog G. A. antrą kartą baudžiamas už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, todėl akivaizdu, jog jam buvo žinoma apie teisę pateikti institucijai paaiškinimą. Nustatyta, kad jis nedalyvavo bylos nagrinėjimo institucijoje metu, nors buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 24). Skundžiamame nutarime nurodyta, jog įmonės vadovas įsipareigojo įteikti nutarimo nuorašą G. A. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ar priimant nutarimą buvo pažeistos G. A. procesinės teisės.
Vadovaujantis ATPK 20, 30 straipsniais bei 30² straipsnio 1 dalimi, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, nenustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, konstatuota, jog pažeidėjui pagrįstai paskirta vidutinė ATPK 172 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.
III.
G. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad 2009 m. liepos 15 d. ATPK buvo papildytas 142¹¹ straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-07-28), numatančiu atsakomybę už keleivių vežimo užsakomaisiais reisais tvarkos pažeidimą. Apeliantas remiasi ATPK 8 straipsniu, pažymi, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Apelianto manymu, teismas turėjo skundžiamą nutarimą panaikinti ir veiką perkvalifikuoti pagal ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, keleivių apklausos anketa negali būti įrodymu byloje, nes iš jos turinio neaiškus apklausto asmens teisinis statusas (jei D. R. yra liudytoja, ji visų pirma turėjo būti įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, be to, institucija turėjo nustatyti jos asmens duomenis). Pažymima, jog nors D. R. nurodė skubėjusi į Kauną pas gydytoją, ji po patikrinimo išvažiavo su pareigūnais ir savo kelionės netęsė. Apelianto manymu, tai buvo provokacija. Apeliantas akcentuoja, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punktai garantuoja administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę į teisingą teismą bei teisę pačiam apklausti liudytojus. Šių nuostatų pažeidimas, apelianto teigimu, pasireiškė tuo, kad jis neturėjo tinkamos galimybės ginčyti liudytojo parodymų, duotų institucijos pareigūnams, kurie buvo nutarimo pagrindas, be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai užtikrinta jo ir jo gynėjo teisė dalyvauti apklausoje bei pateikti liudytojui klausimus. Apeliantas pažymi, jog teismas negali grįsti savo išvadų teismo posėdžio metu neištirtais įrodymais, o visos abejonės traktuojamos pažeidėjo naudai.
Atsiliepimas
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad buvo vežami du keleiviai, nepriklausantys keleivių grupei (keleivių vežimo lape pažymėti keturi keleiviai, o iš tikrųjų buvo vežami šeši), keleivių vežimo lapas užpildytas pažeidžiant 2003 m sausio 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-24 „Dėl keleivių vežimo lapų formos, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos patvirtinimo" (toliau - Tvarka) 15 punkto nuostatas. Keleivių vežimo lapo 4 skiltyje nenurodytas transporto priemonės važiavimo be keleivių maršrutas, 5 skiltyje keleivių grupės vežimo užsakomuoju reisu rūšis pažymėta ne ta (visur pažymėta, kad keleiviai vyks į Vilnių, o keleivių vežimo lape nurodoma, kad grupė nuvežama į galinį punktą ir parvežama į pradinį punktą), 11 skiltyje nurodytas keleivių skaičius neatitinka tikrovės, nenurodytos keleivių vardų raidės. Atsiliepime pažymima, kad pagal 2006 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N-1-1043/2006 keleivių vežimo lapo, užpildyto pažeidžiant Tvarkos 15 punkto reikalavimus, pateikimas kontroliuojančiam pareigūnui prilyginamas negaliojančio dokumento pateikimui. Kontroliuojantis pareigūnas taip pat užfiksavo, kad keleivių grupė nebuvo sudaryta ir organizuota iš anksto, neturėjo bendro tikslo, buvo vežami keleiviai, nepriklausantys iš anksto sudarytai keleivių grupei. Pats apeliantas pripažino, kad du asmenys buvo jo draugai A. bei M., jie vežti iki Gargždų viaduko neatlygtinai. Viena keleivė, R. R., kuri buvo pažymėta keleivių vežimo lape, keleivių apklausos anketoje paaiškino, kad vežėją susirado stotyje, grupės nebuvo, nes kitų ji nepažįsta, vadovo nebuvo, jos kelionės tikslas buvo nuvykimas į Kauną pas gydytoją (sutartyje nurodyta, kad tikslas - pasiekti Vilniaus miestą). Atsiliepime remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutarimu byloje Nr. 31/06-08/07, pagal kurį užsakomaisiais reisais draudžiama vežti čia pat surinktas ir iškart išvykstančias keleivių grupes. Inspekcija pažymi, kad keleivių vežimo sutartis šiuo atveju neatitinka tikrovės (viena keleivė vežėją susirado stotyje prieš pat reisą, dviejų keleivių tikslas buvo visai kitoks nei nurodytas sutartyje). Nurodoma, jog grupė turi turėti aiškiai išreikštą kelionės tikslą, priešingu atveju, ji neatitinka sąvokos, išdėstytos Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje. Institucija mano, kad G. A. padarytas ūkinės komercinės veiklos pažeidimas yra pilnai įrodytas (jis vežė ne iš anksto sudarytą grupę, grupė bendro kelionės tikslo neturėjo). Atsiliepime pažymima, jog vežėjas yra specifinis subjektas, jis privalo žinoti visus įstatymus, reglamentuojančius keleivių vežimą užsakomaisiais reisais. Pagal 2008 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N-444-006/2008 vairuotojas yra ekipažo narys ir pripažįstamas tinkamu pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnyje, subjektu. Atsiliepime nurodoma, jog D. R. apklausos anketoje, kurią ji pati pasirašė, nurodoma, kad ji buvo įspėta dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį. Institucija mano, kad pareigūnas teisingai įvertino įrodymus, sutinka su teismo sprendimu pripažinti anketoje pateiktus duomenis tinkamu įrodymu. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas turėjo galimybę prašyti teismą iškviesti jo pageidaujamą liudytoją, nurodydamas jo asmens duomenis (tokie duomenys jam turi būti žinomi, nes pateikiant išankstinį užsakymą turėtų būti nurodomi ir asmens duomenys, priešingu atveju įlaipinant keleivius į transporto priemonę nebūtų galimybės įsitikinti, ar tai keleiviai, nurodyti išankstiniame užsakyme). Institucija mano, kad teismas tinkamai pritaikė ATPK 172 straipsnio 2 dalį, pažymi, kad pagal ATPK 8 straipsnį asmuo, manydamas, kad jam turi būti pritaikyta nuostata, švelninanti ar panaikinanti jo atsakomybę, dėl paskirtos administracinės nuobaudos, kuri nėra įvykdyta, peržiūrėjimo turi pats pareiškimu kreiptis į organą (pareigūną), priėmusį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta už ATPK 172 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 172 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas, padarytas asmens, jau bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 litų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. A. pagal minėto straipsnio nuostatas buvo nubaustas iš pateiktų dokumentų nustačius, kad vykdant keleivių vežimą buvo vežami du keleiviai, nepriklausantys keleivių grupei (keleivių vežimo lape pažymėti keturi keleiviai, o iš tikrųjų buvo vežami šeši), keleivių vežimo lapas užpildytas pažeidžiant 2003 m sausio 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-24 „Dėl keleivių vežimo lapų formos, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos patvirtinimo" (toliau - Tvarka) 15 punkto nuostatas, jo 4 skiltyje nenurodytas transporto priemonės važiavimo be keleivių maršrutas, 5 skiltyje keleivių grupės vežimo užsakomuoju reisu rūšis pažymėta ne ta (visur pažymėta, kad keleiviai vyks į Vilnių, o keleivių vežimo lape nurodoma, kad grupė nuvežama į galinį punktą ir parvežama į pradinį punktą), 11 skiltyje nurodytas keleivių skaičius neatitinka tikrovės, nenurodytos keleivių vardų raidės. Priimtame nutarime pažymėta, jog pagal 2006 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N-1-1043/2006 keleivių vežimo lapo, užpildyto pažeidžiant Tvarkos 15 punkto reikalavimus, pateikimas kontroliuojančiam pareigūnui prilyginamas negaliojančio dokumento pateikimui. Nutarime užfiksuota, kad keleivių grupė nebuvo sudaryta ir organizuota iš anksto, neturėjo bendro tikslo, buvo vežami keleiviai, nepriklausantys iš anksto sudarytai keleivių grupei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja.
Tačiau 2009 m. liepos 15 d. ATPK buvo papildytas 142¹¹ straipsniu (jis įsigaliojo nuo 2009 m. liepos 28 d.), numatančiu atsakomybę už keleivių vežimo užsakomaisiais reisais tvarkos pažeidimą, ne iš anksto sudarytos ir (ar) neturinčios bendro kelionės tikslo keleivių grupės rinkimą ar vežimą arba keleivių grupės vežimą nepateikus iš anksto sudarytos keleivių vežimo sutarties ir (ar) keleivių vežimo lapo ar pateikus neužpildytus dokumentus. Šis straipsnis numato švelnesnių administracinių nuobaudų skyrimą nei ATPK 172 straipsnio 2 dalis, todėl jo nuostatos pagal ATPK 8 straipsnį turi atgalinio veikimo galią, t. y. jis taikytinas skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš atitinkamo teisės akto išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Šiuo atveju, nors nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo buvo priimtas 2009 m. birželio 19 d., dar neįsigaliojus ATPK 142¹¹ straipsniui, jis buvo apskųstas apeliacine tvarka, juo paskirta nuobauda dar nėra įvykdyta. Todėl, iš dalies tenkinant apeliacinį skundą. skundžiama teismo nutartis keistina, G. A. veika, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuotina pagal ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (jis pažeidimo padarymą pripažįsta, 2009 m. gegužės 26 d. nutarimu yra baustas už analogišką pažeidimą), jam skirtina mažesnė nei vidutinė ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – 300 litų bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
G. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį pakeisti, G. A. veiką perkvalifikuoti iš ATPK 172 straipsnio 2 dalies į ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalį, pagal ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalį paskiriant G. A. 300 litų baudą.
Likusioje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.