Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-08-11 · Civilinė byla Nr. 2A-647-345/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-11
Bylos Nr.
2A-647-345/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
S. M., UAB „Giora“, V. M., R. G.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio
Trečiasis asmuo
J. V., VĮ Registrų centras
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-647-345/2008Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.;121.18.;121.21.;29.4.;30.9.1.;
30.2.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskieneidalyvaujant ieškovei S. M.,atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Skirmantei Černeckytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. ir trečiojo asmens J. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. kovo 04 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Giora“, V. M., R. G. ir S. M. ieškinį atsakovams R. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, LR Kultūros vertybių apsaugos departamentui, tretieji asmenys VĮ Registrų centras Vilniaus filialas ir J. V. dėl potvarkio, leidimo tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje, priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiais 2000-02-04 Vilniaus miesto Senamiesčio seniūno potvarkį Nr. 14., kuriuo atsakovui R. V. suteiktas leidimas įsirengti 63,67 kv. m. ploto gyvenamąsias patalpas palėpėje; 2000-07-13 VAVA Vilniaus m. statinių statybos inspekcijos išduotą leidimą Nr. R 2000-455; 2004-04-01 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-928; panaikinti teisinę patalpų, esančių bute (duomenys neskelbtini) palėpėje, pažymėtų plane indeksais 2-20(15,44 kv. m. ploto), 2-19 (11,45 kv.m. ploto), 20-21 (3,99 kv. m. ploto) registraciją R. V. vardu; įpareigoti R. V. savo sąskaita atstatyti į pradinę padėtį bendro naudojimo patalpas palėpėje; patvirtinti ieškinyje nurodytą palėpės pasidalijimo ir naudojimosi tvarką, pagal pateiktą projektą, priteisti iš atsakovo R. V. bylinėjimosi išlaidas (1t. b.l.50).

Nurodė, kad proporcingai turimam nuosavybės teise plotui name 1A2p, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovui R. V. priklauso 33,49 kv. m. palėpės. Atsakovas R. V. atsisakė pasirašyti bendraturčių parengtą naudojimosi palėpe tvarkos projektą ir sutartį dėl palėpės patalpų pasidalijimo. Neturėdamas visų namo savininkų notariškai patvirtintų sutikimų dėl palėpės įrengimo, R. V. paruošė palėpės patalpų rekonstrukcijos projektą, o Vilniaus m. Senamiesčio seniūnas suteikė jam leidimą įsirengti joje 63,67 kv. m. ploto gyvenamąsias patalpas. Tokiu būdu R. V. be bendraturčių sutikimo pasisavino 30,18 kv. m. palėpės. Patalpų pripažinimo tinkamu naudoti aktas neturi atžymos apie tai, kad rekonstrukcija atlikta nepažeidžiant kultūros vertybių apsaugos reikalavimų. Patalpos neatitinka reikalavimų dėl apšvietimo ir gaisrinės saugos reikalavimų. Nurodė, jog S. M. yra perėmusi VĮ Valstybės turto fondas (toliau - VTF) teises ir pareigas, o VĮ VTF savo dalies ginčo palėpėje atsakovui nebuvo perleidęs. Savininko teisės turi būti grindžiamos proporcingumo principu, pagal LR CK 4.82 str. 5 d. numatytą santykį. Ieškovai neperleido savo nuosavybės teisės dalių atsakovui, o tik leido jam įsirengti patalpas. Senamiesčio seniūnas viršijo įgaliojimus, išduodamas leidimą įsirengti gyvenamąsias patalpas, nurodydamas konkretų jų plotą. Leidimas R. V. statybai yra neteisėtas, teisminė praktika rodo, jog turi būti kiekvieno bendrasavininkio atsisakymas nuo savo dalies. S. M. nepažeidė Statybos įstatymo 20 straipsnio.

Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 1994-05-09 J. V., R. G., E. G., Z. V. davė sutikimą atsakovui R. V. įsirengti palėpėje kūrybines patalpas, panaudojant plotą, esantį virš jo buto. Nors sutikimuose tiesiogiai nesuformuluota, kad atsisakoma nuosavybės teisių į palėpės dalį, pats sutikimas įrengti palėpę virš nuosavybės teise priklausančių butų parodo tokią sutikimus pasirašiusių asmenų valią. Iš Z. V. butą pirko V. M., kuri negalėjo nupirkti to, ko Z. V. nebeturėjo. UAB „Giora“ pirko D. S. priklausančias patalpas, kuri 2000-01-10 leido įsirengti atsakovui R. V. patalpas virš buto ir įregistruoti nuosavybės teises į jas. S. M. patalpas įsigijo iš VĮ Valstybės turto fondo, kuris davė sutikimą dėl remonto, tačiau neperleido nuosavybės teisių ir nesutiko kompensuoti remonto išlaidų. Toks sutikimas prieštarauja įstatymui, kadangi duodant sutikimą remontui negalima atsisakyti už jį atsiskaityti. S. M. neįsigijo bendro naudojimo patalpų, nes jų Valstybės turto fondas nebuvo perėmęs. R. V. nurodė, kad jis pasirašydamas R. G. lapelį apie tai, kad šis nėra perdavęs savo palėpės dalies R. V., buvo po traumos, galėjo nesuprasti, ką pasirašo, be to, tuo pat metu pasirašinėjo keletą dokumentų. R. V. taip pat nurodė, kad nėra kaimynams mokėjęs už tai, kad jie leistų įsirengti jam palėpėje patalpas.

Priešieškinyje nurodė, jog S. M. įsigijo negyvenamasias patalpas pastate (duomenys neskelbtini) (indeksas 1A2p) iš Valstybės turto fondo. Šiose patalpose atliko rekonstrukciją, kuri sumažino R. V. valdomos pastogės vertę, nes nebeliko natūralaus apšvietimo vienoje iš patalpų ir atsirado būtinybė keisti stogo konstrukciją bei įstatyti stoglangius. 2002-04-10 miesto plėtros departamento išduotos specialiosios projektavimo sąlygos, 2002-05-17 Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas rekonstrukcijai, 2003-06-20 Vilniaus m. savivaldybės administracijos plėtros departamento statybos leidimas Nr. NR/820/03-1010, išduoti neatsižvelgiant į R. V. teises, bei

Pažeidžiant įstatymų nuostatas. Ieškovės patalpų rekonstrukcijos projekte nuslėpti ugniasienėje buvę langai, nėra bendraturčių notariškai patvirtinto sutikimo. Priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu S. M. išduotą statybos leidimą 2002-05-17 registruotą Kultūros vertybių apsaugos departamente Nr. 143, 2002-05-23 registruotą Vilniaus miesto plėtrios departamente Nr. 397/R-236 ir 2003-06-20 išduotą Vilniaus miesto plėtros departamente Nr. NR/820/03-1010, kiek tai liečia antro aukšto pastatymą virš S. M. priklausančių patalpų ir atstatyti šalis į pradinę padėtį, įpareigojant S. M. nugriauti šio statybos leidimo pagrindu pastatytą antrą aukštą.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas su reikalavimu pripažinti negaliojančiu 2000-07-13 VAVA Vilniaus m. statinių statybos inspekcijos išduotą leidimą tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje, 2000-06-23 registruotą Kultūros vertybių apsaugos departamente, nesutiko, nes leidimas registruotas teisėtai, laikantis įstatymo nuostatų. Dėl kitų ieškinio reikalavimų atsakovas prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog S. M. patalpos įrengtos pagal projektą, todėl leidimą pripažinti negaliojančiu ir jas nugriauti nėra pagrindo. Atstovas teismo posėdžio metu papildė, kad visi leidimai išduoti teisėtai, o jeigu atitinkamame projekte nebuvo nurodyta langų, tai yra projekto vadovo atsakomybė, o ne Kultūros paveldo departamento. Prašė taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

Atsakovas VAVA nurodė, kad prašomi panaikinti 2000-07-13 VAVA Vilniaus m. statinių inspekcijos išduotas leidimas ir 2004-04-01 pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra individualūs administraciniai aktai, prašant pripažinti juos negaliojančiais taikomas 1 mėn. ieškininės senaties terminas. Atsakovo R. V. daiktinės teisės į ginčo objektą įregistruotos 2004-05-26, todėl nuo šios datos ieškovai laikytini žinojusiais apie pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir statybos leidimą. Laikytina, kad ieškinio senaties terminas VAVA aktams pripažinti negaliojančiais, praleistas. Ieškovai nepateikia argumentų dėl to, kodėl jų reikalavimai turėtų būti tenkinami visiškai, o ne, atsižvelgiant į atsakovui R. V. priklausantį palėpės plotą, iš dalies.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centras prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad reikalavimas dėl registracijos panaikinimo yra išvestinis ir gali būti tenkinamas tik patenkinus reikalavimą dėl įregistravimo pagrindo pripažinimo negaliojančiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė S. M. prašo taikyti ieškinio senatį , ir priešieškinį atmesti.

Atsiliepimu į priešieškinį Vilniaus m. savivaldybės administracija prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad išduodant leidimą, statybos sklypo tvarkymo ir projektavimo sąlygų sąvado reikalavimai išlaikyti. Reikalavimai dėl visų tariamų pažeidimų ir projekto neatitikimų turi būti reiškiami projekto vadovui. R. V. nuomonė, kad išduodant leidimą buvo reikalingi notariškai patvirtinti bendraturčių sutikimai, nepagrįsta.

Šalies argumentai

Ieškovė S. M. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo ir ieškinio dalies pakeitimo, kuriuo prašė priimti atsisakymą reikalavimo pripažinti negaliojančiais Vilniaus m. savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūno 2000-07-13 leidimą Nr. R 2000-455, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento 2004-04-01 aktą Nr. (101) 11.4-928, reikalavimo panaikinti ginčo palėpėje esančių patalpų, pažymėtų indeksais 2-20 (15,44 kv. m. ploto), 2-19 ( 11,45 kv. m. ploto), 2-21 (3,99 kv. m. ploto) teisinę registraciją atsakovo R. V. vardu bei reikalavimo įpareigoto atsakovą savo sąskaita atstatyti ginčo palėpę į pradinę padėtį ir bylą šioje dalyje tarp ieškovės S. M. ir atsakovo R. V. nutraukti. Nustatyti bendrasavininkų idealiąsias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje pagal pateiktą projektą, bei grąžinti dalį žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007 m. spalio 01 d. nutartimi ieškovės S. M. pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo, atmetė.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo su savarankišku reikalavimu J. V. pareiškimu prašė pripažinti J. V. teisę gauti natūralų apšvietimą patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 2-20 per ugniasienėje buvusius langus, o S. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus išduodant S. M. 2002-05-23 statybos leidimą Nr.397/R-236, kuris buvo tikslintas 2003-06-20 Nr.NR/820/03-1010, kiek tai liečia antro aukšto pastatymą virš S. M. priklausančių patalpų, užstatant R. V. langus, pripažinti neteisėtais.

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2008 m. kovo 04 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį, bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė. Konstatavo, kad ieškovai yra davę sutikimus atsakovui įsirengti virš jo buto palėpės patalpas, atsakovas realizavo šią savo teisę laikydamasis tuo metu galiojusių teisės normų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimus. Be to ieškovai praleido senaties terminą ginčyti 2000-07-13 statybos leidimą Nr. R2000-455, bei 2004-04-01 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės techninės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101) 11.4-928. Priešieškinys negali būti tenkintinas, nes ugniasienėje negali būti numatomas langų įrengimas, nes tai prieštarautų priešgaisrinės sienos įrengimo principams. R. V. įsirengdamas patalpas palėpėje , turėjo atsižvelgti į STR nuostatas dėl ugniasienės, ir langų įrengimą planuoti būdingai palėpės patalpoms – stoglangius. Tokiu atveju nebūtų pažeista teisė nei J. V. teisė gauti natūralų apšvietimą, nei S. M. teisė baigti pagal parengtą projektą namo antro aukšto statybą.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. V. prašo sprendimo dalį dėl J. V. savarankiškų reikalavimų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, trečiojo asmens savarankišką reikalavimą patenkinti.

Nurodo, jog teismas atskirai nepasisakė dėl R. V. ir J. V. reikalavimų, tai yra argumentaciją pateikė dėl abiejų reikalavimų bendrai. Dėl to J. V. reikalavimas atmestas be motyvų, kas sudaro pagrindą taikyti LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad R. V. įsirengdamas patalpas palėpėje negalėjo turėti langų ugniasienėje, tačiau R. V. patalpos, pažymėtos indeksu 2-20 siena, kurioje buvo langai, ugniasienė tapo tik po S. M. atliktų statybos darbų.

Teismo sprendime yra konstatuota, kad statybos leidimas S. M. buvo išduotas turint bendrasavininkų sutikimus, tačiau tokia faktinė aplinkybė byloje nenustatyta. Notaro patvirtintų bendrasavininkių sutikimų byloje nėra. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 str. buvo nustatyta, jog norint statyti reikalingas bendrasavininkų sutikimas.

Teismas R. V. priešieškinį atmetė nes praleista ieškinio senatis nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str., tačiau tokia teismo nuostata būtų pagrįsta, jeigu statybos leidimas butų galiojantis. Nurodo, jog M. statybos leidimo galiojimas buvo sustabdytas, bylos nagrinėjimo metu nebuvo atnaujintas, o tai reiškia, kad ieškinio senatis dėl administracinio teisės akto neina. 2003-11-07 raštu Nr. 101-11.56-500 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas informavo, kad S. M. negyvenamųjų patalpų rekonstrukcija yra sustabdyta, kol statytoja nesusitars su bendraturčių arba nebus atlikta projekto korektūra (t. l, b.1.7). Atlikus projekto korektūrą statybos leidimo klausimas turėjo būti svarstomas iš naujo, nes neliktų projekto, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas. 2007-08-16 raštu Nr. (101) 11.56-531 informavo, kad nurodytas 2003-11-07 raštas nepanaikintas. Tai reiškia, kad S. M. statybas pabaigė neturėdama galiojančio statybos leidimo. Teismas taip pat neįvertino, kad S. M. pastatyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas išsiaiškinus, kad nėra įvykdyti VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nurodymai, aktas buvo anuliuotas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. kovo 03 d. sprendimą palikti nepakeistą o apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ S. M. 2002-05-23 buvo išduotas leidimas Nr.397/R-236, užregistruotas Kultūros vertybių apsaugos departamente 2002-05-17 Nr.143, kuriuo buvo leista rekonstruoti negyvenamąsias patalpas (nuo 3-1 iki 3-7, R-2) pritaikant jas kavinei ir biurui. Rekonstrukcijos darbus buvo leista atlikti dviem etapais, kurie atsispindėjo suderintame projekte.

STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkos“ A priedu nustatomas pagalbinių statinių (darbų), kuriuos statyti (atlikti) nereikia leidimo sąrašas, šio sąrašo 10 p. nustatyta, kad atliekant rekonstrukcijos darbus reikalingas projektas ir KVAD išduotas leidimas. Statant (atliekant) arba griaunant sąraše (A priedas) išvardytus statinius (darbus), būtina buvo statytojui turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami jam teisėtai priklausančiame statinyje; techninį projektą rengti minimalios apimties, tačiau jame aiškiai nurodyti statinio (darbų) vietą, gabaritus, reikalavimus statinio išvaizdai, pagrindinėms konstrukcijoms, žmonių ir aplinkos saugai ir kitus, kuriuos statytojas įpareigojamas vykdyti; projektavimo sąlygų sąvadas šiam projektui rengti nereikalingas; techninis projektas rengiamas pagal savivaldybės architekto ir priežiūros institucijų, nurodytų šio sąrašo (STR 1.07.01:1999 A priedo) 3 skiltyje, išduotas sąlygas; projektą suderinti su savivaldybės vyriausiuoju architektu; statybos darbus vykdyti pagal suderintą projektą. Nurodo, jog visi šie reikalavimai buvo įvykdyti. Prieš gaunant leidimą statyti S. M. išduotas projektas buvo suderintas su Vilniaus m. savivaldybės administracijos plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriumi - 2002 05 08; Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu - 2002 04 24; Vilniaus m. PGT VPP inspekcijos statybų priežiūros poskyriu - 2002 04 16; UAB "Senamiesčio ūkis" - 2002 05 07. Vadovaujantis LR aplinkos apsaugos ministro 2000 10 17 įsakymu Nr.432 patvirtintu "Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo projektų ir pasiūlymų keisti daugiabučio namo patalpų paskirtį viešojo aptarimo tvarka" savo patalpų rekonstrukcijos projektą S. M. pateikė visiems namo savininkams aptarimui ir 2001-12-14 gavo jų pritarimą rekonstrukcijai, užfiksuotą protokole. 2002-05-23 leidimo Nr.397/R-236 galiojimas buvo nustatytas iki 2003-05-17 ir leidimo galiojimas buvo vieną kartą pratęstas - iki 2004-06-16. Tokiu būdu, gaunant leidimą statybai, buvo įvykdyti visi įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimai. 2002-10-11 buvo užbaigtas pirmasis rekonstrukcijos etapas (2002-10-11 aktas dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti). Prašomas panaikinti 2003-06-20 statybos leidimas Nr.NR/820/03-1010 buvo išduotas pasikeitus įstatymo reikalavimams, reguliuojantiems statybos bei rekonstrukcijos darbus nekilnojamojo turto vertybe pripažintuose statiniuose.

2002-06-06 įsigaliojusio STR 1.07.01:2002 2 p. nustatė, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003-06- 20 išdavė statybos leidimą Nr.NR/820/03-1010 2002-05-23 d. leidimo Nr.397/R-236, užregistruoto Kultūros vertybių apsaugos departamente 2002-05-17 Nr.143, pagrindu. Šiuo metu darbai pagal antrąjį rekonstrukcijos etapą yra užbaigti, Statybos įstatymo, STR 1.07.01:2002, suderinto projekto ir statybos leidimo reikalavimams nėra nusižengta.

Šalies argumentai

R. V. ir J. V. nurodo, kad jų teisės yra pažeidžiamos tuo, kad S. M. pristačius antrą aukštą, buvo uždengti langai, kurių paskirtis buvo jų įrenginėjamų patalpų apšvietimas, tačiau pagal Vilniaus senamiesčio (kultūros paminklo Nr.UlP) apsaugos reglamento 23.6 p. pastato ugniasienėje naujos angos negali būti kertamos, jeigu esamų pastatų ugniasienėse yra iškirsti langai, jie turi būti užmūryti.

Tokiu būdu, nei S. M. išduotas statybos leidimas, nei suderintas projektas nepažeidžia jokių įstatymo reikalavimų, jų pagrindu atlikta statyba yra teisėta. Be to šie leidimai yra individualūs administraciniai aktai ir pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. gali būti ginčijami vieno mėnesio laikotarpyje, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį (LR CK 1.126 str. 2 d.) ir pagrįstai atmetė priešieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus m. savivaldybės administracija prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. kovo 03 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas savo sprendime pasisakė dėl visų keliamų reikalavimų, įskaitant ir trečiojo asmens reikalavimus, dėl teisės gauti natūralų apšvietimą per ugniasienėje buvusius langus. Nurodė, kad ugniasienėje langų įrengimas negalimas, taigi tuo pačiu pasisakyta ir dėl trečiojo asmens reikalavimo.Be to toks trečiojo asmens reikalavimas gauti apšvietimą per neegzistuojančius langus yra teisiškai nesuprantamas ir neįvykdomas.

Teismas teisingai konstatavo, kad apeliantas ginčydamas statybos leidimą išduotą S. M. praleido vieno mėnesio senaties terminą numatytą LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. Teismo sprendime pasisakyta, kodėl teismas taiko ieškinio senatį ir kodėl neatnaujina termino skundui paduoti. Apelianto argumentai, dėl sustabdyto statybos leidimo ir senaties termino skaičiavimo nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus. Nagrinėjamoje byloje, teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas yra svarbesnis negu galimybė akivaizdžiai dėl savo neatsargumo ir neapdairumo praleidus senaties terminą užtikrinti tariamą teisę į natūralų apšvietimą per šiuo metu neegzistuojančius langus.

Mano, kad teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir motyvavo savo poziciją dėl ugniasienės buvimo bei bendrasavininkių sutikimų, tuo tarpu kai apeliantas neteisingai nurodo, kad bendrasavininkių sutikimai privalėjo būti notariškai patvirtinti, nes to nenumatė tuo metu galioję teisės aktai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos nurodo, jog apeliantai praleido ieškinio senaties terminą skųsti S. M. išduotus leidimus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog praleista ieškinio senatis. Bendrasavininkų sutikimai turėjo būti patikrinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos. Kiti apelianto argumentai nėra susiję su departamento kompetencija, todėl prašo juos spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str.).

Byloje nustatyta, jog ieškovai bei atsakovas R. V. nuosavybės teisėmis valdo patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas R. V., remiantis Vilniaus m. Senamiesčio seniūno 2000-02-04 potvarkiu Nr.14 R., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. statinių statybos inspekcijos 2000-07-13 leidimu Nr.R2000-455, registruotu 2000-06-23 Nr. 288 Kultūros vertybių apsaugos departamente, (duomenys neskelbtini) įsirengė pastogėje 63,67 kv. m. gyvenamąsias patalpas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės techninės priežiūros departamentas 2004-04-01 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr.(101) 11.4 – 928, pripažino butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis 1A2p, (duomenys neskelbtini), tinkamomis naudoti (duomenys neskelbtini) (b.l.80, t.1). Ieškovai prašė pripažinti minėtus aktus negaliojančiais, panaikinti pastogės (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją R. V. vardu, įpareigoti atsakovą atstatyti pastogės patalpas į pradinę padėtį, bei patvirtinti pastogės patalpų plotą pagal ieškovų pateiktą projektą. Ieškovė S. M. atliko nuosavybės teise valdomų patalpų (duomenys neskelbtini) (indeksas 1A2p) rekonstrukciją (duomenys neskelbtini)). Atsakovas R. V. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ieškovei S. M. išduotą statybos leidimą, 2002-05-17 įregistruotą Kultūros vertybių apsaugos departamente Nr. 143, 2002-05-23 įregistruotą Vilniaus miesto plėtrios departamente Nr. 397/R-236 ir 2003-06-20 išduotą Vilniaus miesto plėtros departamente Nr. NR/820/03-1010, kiek tai liečia antro aukšto pastatymą virš S. M. priklausančių patalpų ir atstatyti šalis į pradinę padėtį, įpareigojant S. M. nugriauti šio statybos leidimo pagrindu pastatytą antrą aukštą, nes S. M. atlikta rekonstrukcija sumažino atsakovo valdomos pastogės vertę, nes nebeliko natūralaus apšvietimo vienoje iš patalpų per ugniasienėje buvusius langus, atsirado būtinybė keisti stogo konstrukciją ir įstatyti stoglangius. Tretysis asmuo J. V. prašė pripažinti J. V. teisę gauti natūralų apšvietimą patalpoje pažymėtoje indeksu 2-20 per ugniasienėje buvusius langus, o S. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus išduodant S. M. statybos leidimus, pripažinti neteisėtais. Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2008 m. kovo 04 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė. Apeliaciniu skundu atsakovas ir tretysis asmuo J. V. prašo priešieškinį tenkinti.

Atsakovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais S. M. išduotus Vilniaus miesto savivaldybės mero 2002-05-23 leidimą Nr. 397/R-236, bei 2003-06-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos leidimą Nr. NR/820/03-1010 yra administracinio teisinio pobūdžio (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis, Statybos įst. 23 str. 5 d.). Tuo tarpu, reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti nelegaliai ar pažeidžiant teisės aktų nuostatas pastatytus statinius, yra civilinio teisinio pobūdžio. Neteisėtos statybos civilines teisines pasekmės yra civilinės teisės reglamentavimo dalyku, ir statinio nugriovimas, kaip viena iš neteisėtos statybos pasekmių, yra įtvirtintas LR CK 4.103 str. 2 d. 2 p.). Pirmos instancijos teismas atmesdamas priešieškinį konstatavo, jog praleistas Administracinių bylų teisenos įst. 33 str., numatytas 30 dienų ieškinio senaties terminas. Kolegija nesutinka su šia pirmos instancijos teismo išvada, nes nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas, dėl pažeistų R. V. teisių, t. y. užstatytų įrengtos pastogės langų, todėl nors ir ginčijami administraciniai aktai, LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į teismą terminas šiuo atveju netaikytinas, ir yra taikyti bendrieji ieškinio senaties terminai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp ieškovės S. M. ir atsakovo R. V. kilo ginčas dėl S. M. patalpų rekonstrukcijos, t. y. pastatyto pastato antro aukšto, kuris atsakovui ir trečiąjam asmeniui užstojo įrengtos pastogės langus. Pirmos instancijos teismas atmesdamas atsakovo priešieškinį konstatavo, jog S. M. statybos leidimas išduotas laikantis teisės normų reikalavimų, bei turint namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų sutikimus. Kolegija nesutinka su šia pirmos instancijos teismo išvada.

Statybos teisės realizavimo detalaus reglamentavimo tikslas yra sukurti tokią teisinę aplinką, kad statinių projektavimo, statybos ir priėmimo metu būtų ne tik realizuota teisė į statybą, bet ir užtikrintos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (Statybos įst. 4 str. 4 d., 5 d., Žin., 1996, Nr. 32-788). Čia nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas taip, kad statybos metu ir jį naudojant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos. Jeigu jų negalima išsaugoti, tai jos gali būti pakeistos pagal statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas. Jei pažeidžiami turtiniai trečiųjų asmenų interesai, tai šiems asmenims turi būti atlyginama. Statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą pagal normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (Statybos įst. 20 str.). Normatyvinių statybos techninių dokumentų visuma reglamentuoja statinių projektavimą, jų statybą, statinių atidavimą naudoti ir jų panaudojimą (Statybos įstatymo 5 straipsnis). Privalomieji statybos techniniai dokumentai yra įgaliotos valstybės valdžios institucijos patvirtinti statybos techniniai reglamentai (Statybos įs. 6 str.).

Pagal Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 17 p. (Žin., 1999 m. Nr.84-2510), leidimas statyti buvo išduodamas pateikus šiuos dokumentus: nustatytos formos prašymą, nustatyta tvarka suderintą techninį projektą ar pagrindinių brėžinių komplektą, rekonstruojamo (remontuojamo) statinio kadastro duomenų bylą, kultūros vertybių apsaugos departamento leidimą, kai atliekami nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai arba kai statomi, notariškai patvirtintą bendrasavininkių sutikimą, jei statinys (patalpos) priklauso dviem ar daugiau savininkų, daugiabučio namo gyventojų ir jo savininkų bendrijos (o kai ji neįsteigta - namą prižiūrinčios įmonės) sutikimai pertvarkyti gyvenamąsias arba negyvenamąsias patalpas pakeičiant jų paskirtį. Pagal 2001-11-15, STR 1.07.01:1999 reglamento redakciją 1.6 p. (Žin. 2001-11-28, Nr. 99-3574) pateikti notariškai patvirtintą bendraturčių sutikimą nebuvo reikalaujama, buvo būtina pateikti daugiabučio namo savininkų bendrijos narių, kitų butų bei kitų patalpų savininkų pritarimą (sutikimą) rekonstruoti bendrojo naudojimo objektus (įrengti patalpas palėpėse, pertvarkyti rūsius ir kitas bendrojo naudojimo patalpas, statyti papildomus aukštus bei priestatus, apšiltinti namo išorines atitvaras arba atlikti kitus darbus, nesusijusius su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinio priežiūros bei naudojimo reikalavimais). Patvirtintas gali būti toks projektas, kuris parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Projekto patvirtinimo procedūros dalis yra jo derinimas. Derinimo metu projekto sprendiniai suderinami su trečiaisiais asmenimis, jei sprendiniai pakeičia jų susiklosčiusias gyvenimo ir veiklos sąlygas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog S. M. pateikė bendraturčių 2001-12-14 susirinkimo protokolą, pagal kurį bendraturčiai sutiko, jog būtų atliekama patalpų rekonstrukcija (c.b.2-52-78/06, 1t., b.l.124). (duomenys neskelbtini) name, yra du antru numeriu pažymėti butai. Vieną iš šių butų bendrąją dalinės nuosavybės teise valdo R. V. ir R. G.. R. G. valia protokole yra išreikšta, tačiau R. V. sutikimo šiame protokole nėra. Tokiu būdu pateiktame protokole yra išreikšta ne visų bendraturčių valia, t. y. nėra tų bendraturčių išreikštos valios, kurių teises labiausiai turėjo įtakoti numatoma rekonstrukcija, nes buvo planuojama užstatyti būtent R. V. įrengtos palėpės langus. Statinio projektas, patvirtintas neturint būtino trečiųjų asmenų sutikimo, turi būti panaikintas. Sutikimo gavimo klausimas nėra išspręstas ir šiuo metu. To nepadarius teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti taikomos nuostatos dėl projekto patvirtinimo tvarkos pažeidimo ir projektas panaikinamas. Projekto patvirtinimo klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo, atsižvelgiant į trečiojo asmens pagrįstus interesus ir atitinkamai keičiant projektinius sprendimus, arba ginčijant teismine tvarka atsisakymą, kai jis nėra pagrįstas ir be pagrindo varžo statytojo teisę.

Iš bylos medžiagos matyti (2001-12-02 nuotraukų, brėžinių, (c.b. 2-52-78/06, 1t., b.l. 61,64, 2t., b.l.168), jog iki atliekant S. M. patalpų rekonstrukciją, ir pastatant antrą aukštą, R. V. valdomos pastogės sienoje buvo du langai. R. V. pastogės rekonstrukcijos dokumentacijoje šie langai yra pavaizduoti (c.b. 2-52-78/06, 1t., b.l. 61,64, 2t., b.l.168), tuo tarpu S. M. pateiktuose rekonstrukcijos projektuose šie langai yra retušuoti, o šioje sienoje planuojama ugniasienė (c.b. 2-52-78/06, 1t., b.l.142, 2t., b.l. 171).

Kultūros apsaugos departamento 2003-09-16 rašte Nr.(7.12)-2-940, bei 2003-09-25 rašte Nr.(7.12.V)-2V-28.3 konstatuota, jog derinant S. M. pateiktą projektą nebuvo atsižvelgta į ugniasienėje esančius du langus, nes projekto vadovas projekte jų nepavaizdavo, tokiu būdu buvo pažeistos statybos techninio reglamento sąlygos, trečiųjų asmenų teisės bei suklaidinti KVAD specialistai (c.b. 2-52-78/06, 1t., b.l.8,35).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2003-08-27 rašte Nr. 21-02-1461 konstatuota, jog patikrinus (duomenys neskelbtini), Vilniuje palėpės įrengimo ir (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos projektą nustatyta, jog projektai tarpusavyje nesuderinti. Negyvenamųjų patalpų S. M. projekte ugniasienėje esantys buto (duomenys neskelbtini) langai neparodyti. Šiuo raštu prašoma Vilniaus apskrities viršininko administracijos sustabdyti S. M. patalpų rekonstrukciją, kol statytoja nesusitars su buto (duomenys neskelbtini) savininkais arba nebus atlikta projekto korektūra (c.b. 2-52-78/06, 1t., b.l.32).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2003-11-07 raštu Nr. 101-11.56-500 konstatavo, jog S. M. patalpų rekonstrukcija yra sustabdyta. Dėl projektų neatitikimo iš dalies yra kalta S. M. projekto autorė, Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento darbuotojai (c.b. 2-52-78/06, 1t., b.l.19).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos senamiesčio seniūnijos 2003-09-12 raštu Nr. 233-09-541 konstatuota, jog S. M. užsakytame patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekte, šio projekto autorius neatsižvelgė į ugniasienėje esamus du langus ir projekte neparodė jų buvimo ir galimo užmūrijimo, todėl buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės (c.b. 2-52-78/06, 1t., b.l.33).

Iš bylos medžiagos matyti, jog S. M. rekonstrukcijos projektą vertinę minėtų institucijų darbuotojai S. M. pateiktą projektą patvirtino neatsižvelgiant į viso Šv. Stepono g. 8 namo projektą su visais jo vėlesniais pakeitimais, ir jau vykdomas rekonstrukcijas pagal tų pačių institucijų patvirtintus projektus. Vadovavosi išimtinai S. M. projekto autorės pateikta klaidinga informacija, jog gretimos pastogės sienoje langų nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog buvo pažeistos teisės aktų nuostatos tvirtinant projektą, todėl toks projektas yra naikintinas.

V. S. įstatymo 23 str. 9 d. (Žin., 1996, Nr. 32-788, 2001-11-08 redakcija) savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą. Nagrinėjamu atveju visų institucijų yra konstatuota, jog S. M. pateikti dokumentai nebuvo įvertinti nustatyta tvarka, o 2002-05-23 bei 2003-06-20 išduoti patalpų rekonstrukcijos, statybos leidimai (c.b. 2-52-78/06, 1t., b.l.95) nebuvo suderinti su R. V. 2000-07-13 išduotu leidimu Nr. R2000-455, įsirengti pastogės patalpas (c.b. 2-52-78/06, 1t., b.l.44). Tokiu būdu kolegija daro išvadą, jog S. M. išduoti rekonstrukcijos, statybos leidimai neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatų, pažeidė trečiųjų asmenų interesus.

Pagal CPK 26 str. 2 d. tais atvejais, kai byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Kadangi S. M. išduoti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2002-05-23 leidimas Nr. 397/R-236 tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje, bei 2003-06-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos leidimas Nr. NR/820/03-1010 pažeidžiant galiojusias teisės aktų nuostatas, kolegija pripažįsta minėtus leidimus negaliojančiais.

LR CK 4.103 str. 1 d. nustatyta, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį turėdami neteisėtai išduotą statybos leidimą neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo teismo nurodyto reikalavimo, statinys (jo dalis) teismo sprendimu pertvarkomas arba nugriaunamas statytojo lėšomis. Atsakovas R. V. prašo įpareigoti S. M. nugriauti 2002-05-23 bei 2003-06-20 statybos leidimų pagrindu pastatytą antrą aukštą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taikyti ar netaikyti įstatymo nustatytą sankciją, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Pagal LR CK 4.103 str. pirmiausia imamasi priemonių pašalinti statybos taisyklių pažeidimus, negriaunant statinio, o stengiantis suderinti projektą. Jame gali būti daromi pataisymai, imamasi priemonių gauti statybos leidimą ir pašalinti kitus trūkumus. Pagal Statybos įstatymo 27 str. 6 d. 6 p., jeigu statyba nėra savavališka, Apskrities viršininko administracija turi teisę įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo dalį). Statytojui turi būti duoti nurodymai administracine tvarka dėl statinio dokumentų tinkamo parengimo ir statinio pertvarkymo pagal tinkamai sutvarkytus dokumentus. Statytojui neįvykdžius visų įpareigojimų, statytojas gali būti įpareigotas statinį nugriauti. Atsižvelgiant į šias įstatytmų nuostatas kolegija atmeta apelianto reikalavimą įpareigoti R. M. nugriauti statinį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Nagrinėjamu atveju atsakovas bei tretysis asmuo J. V. savo reikalavimus grindžia šviesos stoka, bei nuosavybės teise valdomų patalpų vertės sumažėjimu. Tačiau šviesos stoka, bei patalpų vertės klausimas gali būti išspręstas ir kitu būdu, nei nugriaunant S. M. pastatytą antrą pastato aukštą, t. y. priimant atitinkamus techninius sprendimus. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2003-08-27 rašte Nr. 21-02-1461 nurodyta, jog dėl R. V. ir S. M. pateiktų projektų neatitikties prašoma Vilniaus apskrities viršininko administracijos sustabdyti S. M. patalpų rekonstrukciją, kol statytoja susitars su buto (duomenys neskelbtini) savininkais arba bus atlikta projekto korektūra (c.b. 2-52-78/06, 1t., b.l.32). Kadangi atsakovo ir trečiojo asmens teisės gali būti apgintos ne vieninteliu būdu, kolegija atmeta trečiojo asmens J. V. reikalavimą pripažinti J. V. teisę gauti natūralų apšvietimą patalpoje pažymėtoje indeksu 2-20 per ugniasienėje buvusius langus, nes ši trečiojo asmens teisė gali būti įgyvendinta ir kitu, nei prašo tretysis asmuo, būdu.

Kadangi S. M. nuslėpė, jog numatoma rekonstrukcija pažeis bendraturčių interesus, nėra bendraturčio R. V. sutikimo, projekte nenurodyti pastogės sienoje esantys langai, Vilniaus m. savivaldybės administracija išdavė statybos leidimus neįvertinę visų pateiktų dokumentų, bei R. V. pastogės projekto, kuriame matyti pastogės sienoje esantys langai, kolegija pripažįsta, jog atsakovo R. V. priešieškinys yra pagrįstas, todėl iš dalies yra tenkintinas.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. atsakovui R. V. iš ieškovės S. M., atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento (dabar Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 100 Lt žyminį mokestį pirmos instancijos, bei 236 Lt žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme ( viso 336 Lt : 4 = po 84 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. kovo 04 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Atsakovo R. V. (duomenys neskelbtini) priešieškinį iš dalies tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais S. M. (duomenys neskelbtini) išduotus Vilniaus miesto savivaldybės mero 2002-05-23 leidimą Nr. 397/R-236 tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje, įregistruotą 2002-05-17 LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamente, registracijos Nr. 143, bei 2003-06-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos leidimą Nr. NR/820/03-1010.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės S. M. ir atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsakovui R. V. 100 Lt žyminį mokestį pirmos, bei 236 Lt žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme (po 84 Lt).

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėDanutė Kutrienė