- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 1-1107-814/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02377-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Kaltinamasis
- A. P.
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Astai Kaminskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-08-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 4 dalį, - 3 metams laisvės atėmimo; 2) 2010-09-13 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinus su 2008-08-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme; 3) 2014-05-22 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį, pritaikius 64¹ straipsnį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) 2016-10-31 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, 75 straipsnio 1, 3 dalimis - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui; 5) 2018-03-13 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinus su 2016-10-31 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. artimoje aplinkoje prieš šeimos narį panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. sausio 13 d., apie 15:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare - motina J. P. metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė du smūgius J. P. į veidą, kumščiu sudavė vieną smūgį jai į pakaušį ir vieną kartą spyrė į kairį kirkšnį. Taip tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą ir padarė jai minkštųjų audinių sumušimą dešinėje pakaušio pusėje, tai yra - nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. P., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, prisipažino iš dalies padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis 2018-01-13 apie 15 val. 30 min. parėjo namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs. Tuo metu vyko tėčio laidotuvės, jis susiginčijo su mama, apsižodžiavo. Kad būtų mamai trenkęs, nepamena. Jis ne viską atsimena. Atsimena, kad ją tik pastūmė. Po to mama supykusi išėjo. Kur ji išėjo, jam nerūpėjo. Būnant namuose, atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Su mama nedažnai pykstasi. Jis yra kaltinamas, kad mamai rankos delnu sudavė du smūgius į veidą. Nesupranta, kaip galėtų suduoti mamai. Nežino, kodėl mama taip nurodė, gal dėl to, kad tuo metu buvo ant jo supykusi. Pamena, kad kai mama atsistojo eiti, jis ją tuo metu pastūmė link durų. Kad būtų spyręs į kirkšnį, sudavęs smūgį į pakaušį, nepamena. Įvykio dienos rytą buvo išgėręs raminamųjų lašiukų. Dienos metu išgėrė du butelius po litrą talpos alaus ir dviese su draugu - pusę litro degtinės. Nemano, kad dėl suvartoto alkoholio kiekio galėjo neprisiminti įvykio aplinkybių. Būna, kad ir blaivus būdamas ne viską atsimena. Galėjo naudoti prieš motiną fizinį smurtą ir to neprisiminti. Atsiprašė mamos, susitaikė, mama jam atleido. Labai negerai vertina savo elgesį, supranta, kad negalima taip elgtis su mama. Jam pastūmus mamą, jo draugė K. jį atstūmė, gynė mamą. Anksčiau nėra smurtavęs prieš mamą. Būna, žodžiais pasipyksta, po to susitaiko. Gulėjo Žiegždriuose, lankėsi psichikos centre tam, kad vaistus išrašytų. Pradėjo gerti vaistus dėl priklausomybės nuo alkoholio vartojimo. Būna mėnuo - du nevartoja alkoholio, po to užgeria. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams nurodydamas, kad mamai sudavė du smūgius į pakaušį, sakė tiesą.
Nukentėjusioji J. P. parodė, kad A. P. - jos sūnus. Šiuo metu su sūnumi viskas gerai. Dėl šių metų sausio 13 d. įvykių savo duotais parodymais abejoja. Iš karto po įvykio jai buvo šokas dėl sūnaus elgesio, kad jis jai sudavė, o sūnui buvo šokas dėl tėvo mirties. Sūnui sudavus, atsitrenkė lyg į šaldytuvą, pakaušio srityje pajuto skausmą, buvo gumbelis. Pamena, kad sūnus vieną kartą sudavė į veidą. Gal ji sūnui kažką pasakė, neįsivaizduoja, kaip viskas nutiko. Konfliktas vyko virtuvėje.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaičius nukentėjusiosios J. P. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 47-51), jog sūnus sudavė dešinės rankos delnu į veidą vieną kartą kumščiu į pakaušį ir iškilo gumbas, delnu į veidą, vieną kartą spyrė į kairį kirkšnį, parodė, kad šių parodymų patvirtinti negali, mano, kad tiek smūgių nebuvo. Kai sudavė į veidą, gal tada į šaldytuvą atsitrenkė. Buvo chaosas, šokas. K. ją užstojo. Ji tada pabėgo ir iškvietė pareigūnus. Laiptinėje sutikto žmogaus paprašė telefono, kad iškviesti pareigūnus, sakė, kad su sūnumi susimušė. Anksčiau nėra kvietusi pareigūnų, smurto nebūdavo, būdavo, kad su sūnumi apsižodžiuodavo.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaičius nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 45, 46-50), jog sūnus A. P. smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau yra kvietusi policiją, tačiau susitaikiusi sūnui vis atleisdavo, todėl ikiteisminiai tyrimai nebūdavo pradėti, nukentėjusioji nurodė, kad sūnus įvykio metu buvo neblaivus, buvo stiprokai išgėręs, gal jam suveikė vaistai, kuriuos buvo vartojęs ryte. Tęsdama parodymus, nukentėjusioji nurodė, kad sūnus kaltino ją dėl tėvo mirties, jie apsižodžiavo, iš pradžių sūnaus bijojo. K. G. sakė, kad sūnus rankoje laikė peilį. Gal jis maistą pjaustė. Pareigūnams išvažiavus, matė, kad buvo pjaustyta dešra. Dėl sužalojimų į medikus ji nesikreipė. Sūnus medikus pats išsikvietė. Atvykę greitosios pagalbos medikai ją apžiūrėjo. Apžiūrėjusiam medikui pasakė, kad buvo konfliktas su sūnumi, pasakė, kur skauda, medikas apžiūrėjo gumbelį. K. G. ją gynė, stojo į vidurį, tada ji pabėgo iš buto. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė daugiau smūgių, nesusigaudė, buvo šoke, galėjo prišnekėti bet ką. Pakalbėjus su K., ji jai pasakė, kad sūnus jai sudavė. Sūnaus bijojo. Praėjus kelioms dienoms, baimė praėjo. Po savaitės sūnus, atėjęs prie namo, jos atsiprašinėjo, sakė, kad nieko neprisimena ir tiki, ką ji sako. Jam galėjo būti šokas dėl tėvo mirties, paskutiniu metu jiedu labai bendravo. Įvykio metu juto skausmą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams, medikams nurodė visas aplinkybes, jai buvo šokas.
Liudytoja K. G. parodė, kad kaltinamasis A. P. yra jos vaiko tėvas. Jie kartu negyvena, bendrauja tik kai atvyksta aplankyti vaiko. Su nukentėjusiąja J. P. santykiai geri. 2018-01-13 atvyko su dukryte į kaltinamojo tėčio laidotuves. Buvo namuose pas nukentėjusiąją J. P.. A. P. buvo išgėręs. Tarp A. P. ir jo mamos kilo žodinis konfliktas, jie susistumdė, susipyko. Ji gynė kaltinamojo mamą. A šūkavo, pyko, laikė rankose peilį. Ji iš karto paėmė iš A peilį ir padėjo į stalčių. Nemano, kad jis ketino kažką su juo daryti. Po to vėl kažkaip susibarė, pastūmė, mama lyg iš virtuvės išbėgo, nelabai atsimena.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaičius liudytojos K. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 59, 64-65), jog A. P. sudavė delnu motinai į veidą, kiek kartų sudavė, negali pasakyti, po to dar kartą sudavė kumščiu motinai į kaklą iš nugaros pusės, tada ji pradėjo ginti J. P., t. y. stumti nuo jos A, J. P. pavyko išsilaisvinti, bet A vieną kartą spyrė motinai, tačiau kur pataikė, nepastebėjo, J. P. išbėgo iš buto į laiptinę, liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Tęsdama parodymus, liudytoja nurodė, kad J. P. buvo išsigandusi. A. P. su tėvu labai gerai sutarė, gal jam buvo šokas dėl tėvo staigios mirties. A. P. su mama pasipykdavo, apsižodžiuodavo, bet prie jos fizinio smurto nebūdavo.
Liudytojas K. L. parodė, kad laiptinės aikštelėje sutikta moteris paprašė leisti pasinaudoti telefonu, nurodė, kad grįžęs girtas sūnus mušasi. Parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepapildys, viskas buvo, kaip yra sakęs ikiteisminio tyrimo metu. Moteris sakė, kad skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, ką sakė operatorei, nepamena.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojo K. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 68-69), jog operatorei moteris paaiškino, kad ją namuose sumušė neblaivus sūnus, liudytojas patvirtino, kad perskaityti jo parodymai teisingi.
Liudytoja E. I. parodė, kad dirba Kauno AVPK Jonavos r. PK reagavimo skyriuje vyr. patrule. Pas kaltinamąjį A. P. ir nukentėjusiąją J. P. dažnai vyksta pagal iškvietimą dėl smurto. 2018-01-13 vyko pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Pasitvirtino nurodytos aplinkybės, nukentėjusioji kvietė pareigūnus, nes prieš ją smurtavo sūnus. Nukentėjusioji J. P. nurodė, kad mirė buvęs vyras, buvo šermenys, sūnus prisigėręs puolė ant jos, trenkė jai į galvos sritį.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos E. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 71), jog pareigūnams J. P. paaiškino, kad konflikto metu, matant K., sūnus grasino nukentėjusiajai peiliu, tačiau kaip grasino konkrečiai, nenurodė, paskui peilį K atėmė iš jo, po to sūnus sudavė delnais į veidą, kumščiu sudavė smūgį į pakaušį bei spyrė koja į J. P. koją. Ant J. P. veido buvo matyti paraudimai, įdrėskimai ir patinimai, taip pat pakaušyje matėsi iškilęs gumbas, A. P. dėl padarytų veiksmų nesigailėjo, liudytoja patvirtino, kad perskaityti jos parodymai yra teisingi. Tęsdama parodymus, liudytoja nurodė, kad A. P. buvo stipriai girtas. Jis policijos pareigūnams pasipriešino, buvo panaudoti antrankiai. J. P. parodė, į kurią vietą jai sudavė, matėsi paraudęs veidas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės E. I. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018-01-13 apie 15:44 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus sumušė motiną, užfiksuoti smurtą rodantys požymiais (t. 1 b. l. 19-22).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 24-25).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G146/2018(02) nustatyta, kad J. P. padarytas minkštųjų audinių sumušimas dešinėje pakaušio pusėje, padarytas kietu buku daiktu vienu smūgiu ir galėjo išsivystyti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas nebūdingas savigynai. Susižalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( t. 1 b. l. 57).
Alkotesterio matuokliu „ALKOTEST 7510” Nr. ARKB0322 A. P. 2018-01-13, 18 val. 57 min., nustatytas 1,56 promilių girtumas ( t. 1 b. l. 109).
Kaltinamasis A. P. iš dalies pripažino atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus. Teisiamojo posėdžio metu teigė tik pastūmęs motiną J. P., smūgių nesudavęs, kad būtų spyręs į kirkšnį ar sudavęs smūgį į pakaušį, nepamena. Buvo neblaivus. Perskaičius kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas pareigūnams, jog mamai sudavė du smūgius į pakaušį, sakė tiesą, taip pat parodė, kad galėjo prieš motiną naudoti fizinį smurtą ir to neprisiminti. Nukentėjusioji J. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad atsimena, jog sūnus A. P. vieną kartą sudavė jai į veidą, o ji nuo smūgio kažkur atsitrenkė. Įrodymams patikrinti perskaičius nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, jog sūnus jai sudavė dešinės rankos delnu į veidą, vieną kartą kumščiu į pakaušį, dėl ko iškilo gumbas, delnu į veidą, vieną kartą spyrė į kairį kirkšnį, parodė, kad šių parodymų patvirtinti negali, nes mano, jog tiek smūgių negalėjo būti. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus ir anksčiau išdėstytus įrodymus, kritiškai vertina nukentėjusiosios J. P. nenuoseklius parodymus, kurie, teismo vertinimu, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sūnus jos atsiprašė, jie susitaikė, todėl parodymų davimas kaltinamajam naudinga linkme yra akivaizdžiai paaiškinamas siekiu padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau nukentėjusiosios parodymai teisiamojo posėdžio metu paneigti visuma byloje ištirtų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais, ir teismas jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas faktines aplinkybes ir eigą nustato remdamasis liudytojų K. G., E. I., K. L. parodymais, nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie iš esmės atitinka minėtų liudytojų parodymus, specialisto išvadoje, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto nustatytas aplinkybes. Liudytoja K. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad, jai būnant pas nukentėjusiąją J. P. namuose, vyko žodinis konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, nurodė, kad visų aplinkybių neprisimena, tačiau, perskaičius jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad A. P. sudavė delnu motinai į veidą, kiek kartų sudavė, negali pasakyti, po to dar kartą sudavė kumščiu motinai į kaklą iš nugaros pusės bei vieną kartą spyrė motinai, patvirtino, kad parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui yra teisingi (t. 1, b. l. 59,64-65). Tam tikrus nukentėjusiosios J. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, aspektus patvirtina ir liudytoja apklaustos, į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės E. I. parodymai. E. I. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymų teisingumą ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 71). Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, jog, nuvykus pagal pranešimą į įvykio vietą, nukentėjusioji J. P. jai paaiškino, kad konflikto metu sūnus jai sudavė delnais į veidą, kumščiu sudavė smūgį į pakaušį bei spyrė koja į jos koją, J. P. parodė, kur jai buvo suduota, matėsi veido paraudimai, įdrėskimai ir patinimai, pakaušyje matėsi iškilęs gumbas, A. P. buvo stipriai girtas, dėl padarytų veiksmų nesigailėjo, priešinosi policijos pareigūnams. Liudytojas K. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68-69), kuriuose, be kita ko, taip pat nurodyta, jog sutikta laiptinėje moteris buvo susijaudinusi, prašė leisti pasinaudoti telefonu tikslu paskambinti policijai, nurodydama, kad ją sumušė jos sūnus. Fizinio smurto prieš nukentėjusiąją aplinkybes taip pat patvirtina ir specialisto išvadoje nurodyti duomenys (t. 1, b. l. 57), kurioje specialistas Ą. S. nurodo, kad nukentėjusiajai J. P. nustatytas minkštųjų audinių sumušimas dešinėje pakaušio pusėje, padarytas kietu buku daiktu vienu smūgiu ir galėjo išsivystyti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, taip pat ir nukentėjusiosios paaiškinimai medicinos ekspertui specialistui jos apžiūros metu, kur ji, nurodydama nustatyto trauminio poveikio priežastį ekspertui, nurodė būtent kaltinamojo naudotą smurtą, t. y. kad jos neblaivus sūnus A. P. 2018-01-13 apie 16 val. jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė jai delnais porą smūgių per veidą ir sprando sritį. Iš į įvykio vietos atvykusios pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad ji surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir J. P. nurodė, kad jos sūnus A. P. konflikto metu trenkė smūgius delnu į veidą, sudavė kumščiu į kaklą, spyrė į koją, užfiksuoti veide įdrėskimai, paraudimai, patinimas, galvoje gumbas (1 t., b. l. 19-22). Teisme apklausta tarnybinį pranešimą surašiusi policijos pareigūnė E. I. patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. P. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jie papildo bei patvirtina vienas kitą, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.
Skausmo sukėlimas nėra konstatuojamas specialistų ar ekspertų, tai subjektyvus nukentėjusiosios vertinimas. Teismas turi nustatyti, ar nukentėjęs asmuo patyrė fizinį smurtą ir jo patirtas fizinis smurtas galėjo sukelti skausmą. Vertindamas veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį reikšmingą aplinkybę – ar nurodytais veiksmais buvo padarytas fizinis skausmas, teismas pažymi, jog nustatytus smurtinius kaltinamojo veiksmus patvirtino atvykusių policijos pareigūnų užfiksuota aplinkybė, kad ant nukentėjusiosios J. P. veido buvo matyti įdrėskimai, paraudimas ir patinimas, gumbas galvoje (t. 1, b. l. 19-224), taip pat nukentėjusioji parodė, kad ji juto fizinį skausmą. Todėl įvertinus paties smurtinio veiksmo pobūdį bei jau minėtas aplinkybes, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukelia fizinį skausmą ir to nori.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, savo motinai J. P.. Faktiniai kaltinamojo veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Teismas, skirdamas A. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2018-03-13 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu taip pat už smurtinį nusikaltimą). A. P. niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 75), eilę kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 78-85), paskutinį kartą 2017-09-12 pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, vartoja alkoholinius gėrimus, išgėręs būna agresyvus, registruotas įskaitoje VšĮ Jonavos PSPC (diagnozė - kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai - F92.8.), 2017 m. kelis kartus gydytas VšĮ Respublikinėje ligoninėje Psichiatrijos klinikoje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai - F10.8. (1 t., b. l. 77). Bylos nagrinėjimo teisme metu iš dalies pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už nusikaltimą straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, nes ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės kaltinamojo polinkio nusikalsti iš esmės nepakeitė. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, nedirba. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis artimesnis sankcijoje numatyto dydžio vidurkiui.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. P. teistas 2018-03-13 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Minėtu nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies subendrinamos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu. Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, kad pridedama artima minimaliai bausmės dalis – 4 mėnesiai.
A. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas nuo 2018 m. sausio 13 d. 16.00 val. iki 2018 m. sausio 14 d. 9.55 val., todėl laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistas, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2018-03-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. P. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaityti bausmes, atliktas pagal 2016-10-31 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo 2018-03-13 nuosprendį bei suėmime išbūtą laiką nuo 2017-08-12 iki 2017-08-14 bei nuo 2018-01-13 iki 2018-01-14.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
A. P. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.