Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. Š. ir M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl ginčo dalies išsprendimo civilinėje byloje Nr. 2-646-262/2009 pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams D. Š., N. Š., M. Š., N. P., V. P., R. J. ir N. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Damivita“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję sandorių pripažinimu negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana).

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai susiję su reikalavimu panaikinti teismo patvirtintos taikos sutarties dalį.

Ieškovas AB DnB NORD bankas su trečiuoju asmeniu UAB „Damivita“ sudarė tris kreditavimo sutartis, už kurias laidavo kredito gavėjo UAB „Damivita“ direktorius ir akcininkas atsakovai D. Š. ir jo sutuoktinė N. Š., sudarydami su banku keturias laidavimo sutartis, kurių pagrindu laiduotojai D. Š. ir N. Š. kaip solidarieji skolininkai įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „Damivita“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Kreditavimo sutartis. Kreditavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. K-(duomenys neskelbtini)su kredito gavėju banko raštais buvo vienašališkai nutrauktos, o Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas suėjo 2008-09-01. Iš viso UAB „Damivita“ įsiskolinimas Bankui yra 3 988 862,29 Lt. Bankas 2009-10-28 ieškiniais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl dalies skolos, t. y. 1 701 968,00 Lt, iš UAB „Damivita“ ir laiduotojų priteisimo, taip pat kreipėsi į hipotekos skyrių dėl kitos dalies skolos išieškojimo iš bankui įkeisto UAB „Damivita“ turto. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bankas sužinojo, kad atsakovai D. Š. ir N. Š. per 2 dienas atlygintinais bei neatlygintinais sandoriais perleido didelės vertės jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. perleido jiems priklausančius nekilnojamojo turto objektus: 0,26 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2009-08-17 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo M. Š., o ši 2010-06-03 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su N. Č.; 0,05 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2009-08-17 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė N. P. ir V. P., o šie 2009-10-21 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. J.; 4000/16000 iš 1,60 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kuriuos 2009-08-18 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė N. P. ir V. P.; 1,76 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2009-08-18 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė N. P. ir V. P.; 5,03 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2009-08-17 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo M. Š.. Bendra perleisto turto vidutinė rinkos vertė – 1 347 986,00 Lt. Be to, M. Š. perleistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais nuo 2009-12-30 buvo apsunkintas hipoteka, hipotekos kodas (duomenys neskelbtini).

D. Š. 2010-08-31 pateikė ieškovui AB DnB NORD bankas prašymą išduoti sutikimą parduoti M. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Senasis Ukmergės kelias 71A, Vilniaus rajonas, kuriame prašo, siekdamas taikiai išspręsti dalį teisminio ginčo, apsvarstyti galimybę išduoti M. Š. sutikimą 2010-06-03 pirkimo – pradavimo sutartimi parduotą nekilnojamąjį turtą parduoti N. Č., su sąlyga, kad dalį turto pardavimo kainos, 150 000 EUR, N. Č. sumokės tiesiogiai AB DnB NORD bankas kaip D. Š. ir N. Š. skolinio įsipareigojimo Bankui dalinį įvykdymą. Taip pat prašo, bankui sutikus išduoti minėtą sutikimą, informuoti jį ar Bankas sutiktų minėtomis sąlygomis sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-7023-232/10 dalyje dėl dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiomis, atsisakant minėto reikalavimo.

M. Š. 2010-10-19 su N. Č. pasirašė susitarimą dėl 2010-06-03 pirkimo – pardavimo sutarties, ginčijamos šioje byloje, pakeitimo. Juo, be kitų sąlygų, buvo taip pat susitarta (susitarimo 4 p.), jog N. Č. arba jo pavedimu tretysis asmuo ne vėliau kaip iki 2010-10-31 perves į AB DnB NORD banko atsiskaitomąją sąskaitą 150 000 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog lėšos skirtos D. Š. ir N. Š. skoliniams įsipareigojimams pagal kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti. Prieš pasirašant šį susitarimą buvo gautas AB banko DnB NORD 2010-09-17 rašytinis sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas sutiko, kad šioje byloje ginčijama 2010-06-03 sutartimi N. Č. perleidžiamas nekilnojamasis turtas būtų parduotas N. Č. su sąlyga, kad dalį turto pirkimo – pardavimo kainos, t.y. 150 000 EUR, pirkėjas ne vėliau, kaip iki 2010-10-31 sumokės tiesiogiai Bankui į Banko sąskaitą, kaip D. Š. ir N. Š. skolinių įsipareigojimų Bankui dalinį įvykdymą.

D. Š., M. Š. ir N. Č. įvykdė AB DnB NORD banko minėtame rašte iškeltą sąlygą. Ieškovas, pagal minėtą susitarimą gavęs lėšas iškėlė naują sąlygą, kad pervestas lėšas jis galėtų užskaityti ne pagal mokėjimo nurodyme suformuotą paskirtį, o savo nuožiūra pagal dalį ar visas tris kredito sutartis. D. Š. su šia sąlyga nesutiko, tačiau ieškovas atsisakė keisti savo reikalavimą. Taikos derybos tarp šalių nutrūko ir M. Š. bei D. Š. į taikos procesą daugiau nebuvo kviečiami.

2010-11-05 ieškovas ir atsakovas N. Č. sudarė taikos sutartį, siekdami išspręsti Vilniaus apygardos teisme kilusį teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. 2-7023-232/2010 tarp ieškovo ir atsakovo N. Č.. Pagal taikos sutarties sąlygas, ieškovui sutinkant ir atsakovo N. Č. nurodymu, vykdant tarp atsakovų N. Č. ir M. Š. 2010-10-19 sudaryto susitarimo 4 punktą, tretysis asmuo East Construction & Engineering LLC, iki šios taikos sudarymo dienos, sumokėjo ieškovui AB DnB NORD bankas 150 000 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodant „Už p. N. Č., pagal 2010-10-19 susitarimo notarinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryto tarp p. Č. ir p. Š. „lėšos, skirtos dariaus šilinio ir N. Š. skoliniams įsipareigojimams pagal kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti“. Taikos sutarties 2 punkte ieškovas pareiškė, kad minėto 2010-10-19 susitarimo tarp N. Č. ir M. Š. 4 punkte nurodytos mokėjimo paskirties atsakovai M. Š. ir/ar D. Š., ir/ar N. Š. su ieškovu nebuvo suderinę, todėl ieškovas su anksčiau minėta mokėjimo paskirtimi nesutiko ir pareiškė, kad taikos sutartyje nurodytą pinigų sumą įskaitys savo nuožiūra atsakovo UAB „Damivita“ skolos pagal 2007-09-07 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su jos vėlesniais pakeitimais dengimui ir/arba kitiems atsakovų UAB „Damivita“ ir/arba D. Š., N. Š. skoliniams įsipareigojimams ieškovui dengti. Atsakovas N. Č. tam neprieštarauja. Ieškovas taip pat pareiškė, kad iki taikos sutarties sudarymo dienos gavo sutartyje nurodytą pinigų sumą ir tuo pagrindu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-7023-232/10 atsisako ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovams M. Š. ir N. Č. dalyje dėl 2010-06-03 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp M. Š. ir N. Č., pripažinimo negaliojančia, restitucijos natūra taikymo ir 2009-12-30 Hipotekos registre įregistruotos sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia. Taikos sutarties patvirtinimo dieną šalių susitarimu iš dalies panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės taikytos minėtoje civilinėje byloje.

Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo AB DnB NORD bankas ir atsakovo N. Č. prašymas, kuriuo prašoma patvirtinti 2010-11-05 tarp ieškovo AB DnB NORD bankas ir atsakovo N. Č. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-7023-232/2010 dalyje dėl 2010-06-03 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp M. Š. ir N. Č. pripažinimo negaliojančia ir restitucijos natūra taikymo bei 2009-12-30 hipotekos registre įregistruotos sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia nutraukti; grąžinti ieškovui AB DnB NORD bankui sumokėto žyminio mokesčio dalį; iš dalies panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino tarp ieškovo ir vieno iš atsakovų sudarytą taikos sutartį dėl dalies ginčo išsprendimo.

Civilinio proceso procedūra skirta konstatuoti, buvo ar ne konkrečiu atveju materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip nustatytas pažeidimas turėtų būti pašalintas. Ar konkrečiu atveju pažeista materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, konstatuoja teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Tačiau proceso šalys gali baigti bylą ir taikos sutartimi (CPK 140 str. 2 d.). Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.

Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai.

Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Trečiųjų asmenų teisės taikos sutartimi gali būti pažeistos, pavyzdžiui, jeigu taikos sutartį pasirašo ne visi dalyvaujantys byloje asmenys, kurių teisėms ir (ar) pareigoms gali turėti reikšmės teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (CK 1.80 – 1.81 str., 1.86 – 1. 87 str., 6.984 str., 6.986 str. 2-5 d., CPK 42 str. 2 d.). Niekinė taikos sutartis negalioja ab initio (nuo jos sudarymo momento), tad akivaizdu, jog teismas neturi teisės patvirtinti ir ateityje netvirtins to, ko nėra.

Tuo pačiu pastebėtina, kad iš taikos sutarties atsiradusi šalių prievolė taikos sutarties dalyko atžvilgiu yra nedali (CK 6.983 str. 2 d.). Todėl tuo atveju, kai teismas nustato, jog negalioja taikos sutarties atskiros sąlygos ar jų dalys, laikytina, jog negalioja visa taikos sutartis. Teismo procese nusprendus, jog negalioja dalis šalių pasirašytų taikos sutarties sąlygų, tinkamai įvykdžius išaiškinimo pareigą ir nepavykus atkurti teisinės taikos tarp šalių, teismas turi nutartimi atsisakyti tvirtinti tokią taikos sutartį, o jei ji patvirtinta, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinti visą nutarties dalį, kuria patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, arba kad taikos sutartimi gali būti pažeistos trečiųjų asmenų, įtrauktų ar neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, teisės, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Beje, teismo platesnius įgalinimus tikrinant taikos sutarties atitiktį įstatymų reikalavimams lemia ir aplinkybė, jog pateikus teismui tvirtinti taikos sutartį, šalys nustoja konkuruoti, tad rungimosi principas procese nebeveikia. Nebesant rungimosi tarp šalių, teismas gali ir turi ex officio (pagal pareigas) bei ex proprio motu (savo iniciatyva), jeigu tai būtina siekiant įgyvendinti kontrolės funkciją, vykdyti išaiškinimo pareigą, išreikalauti papildomus įrodymus ir pan.

Taigi, teismas, gavęs proceso šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį, turi įsitikinti, kad nėra materialiojoje bei proceso teisėje nustatytų kliūčių tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Nustatęs, jog taikos sutartimi gali būti nuspręsta dėl (ne)dalyvaujančių byloje asmenų teisių ar pareigų, kurie nesudarė taikos sutarties, teismas turėtų netvirtinti šalių pateikto sandorio ir išaiškinti, kad taikos sutartį dėl viso ar dalies ginčo išsprendimo turi pasirašyti tie dalyvaujantys byloje asmenys, kurių teisėms ir (ar) pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos. Tokia išvada darytina dėl to, jog neišsiaiškinus asmens, kuriam teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi gali atsirasti teisiniai padariniai, valios, negalima priimti teisingo procesinio sprendimo.

Nagrinėjamoje byloje taikos sutartį dėl dalies ginčo (dėl 0,26 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.) išsprendimo pasirašė ieškovas AB DnB NORD bankas ir vienas iš atsakovų – ginčo turtą iš M. Š. atlygintinai įsigijęs N. Č.. Kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad taikos sutartimi nuspręsta ir dėl ginčo objektus N. Č. perleidusios M. Š. subjektinių teisių bei pareigų. Visų pirma, pagal šalių 2009 m. birželio 3 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė M. Š. apmokėjimą už ginčo turtą turi gauti iš atsakovo N. Č. ir tik ji (pardavėja) gali nukreipti gautiną sumą sumokėti trečiajam asmeniui. Šalys 2010 m. spalio 19 d. sudarė susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo ir juo susitarė 150 000 eurų apmokėjimu padengti tik konkrečią kredito sutartį atsakovų D. Š. ir N. Š. naudai (susitarimo dėl sutarties pakeitimo 4 punktas, b.l. 74). Nors M. Š. buvo ginčo sandorio, kurį byloje ginčija ieškovas, šalimi, ji nebuvo informuota apie teisme gautą taikos sutartį, jos nepasirašė, nors šia sutartimi ieškovas ir kitas atsakovas N. Č. pakeitė jos su atsakovu N. Č. sudaryto susitarimo dėl turto perleidimo sąlygas, konkrečiai, atsiskaitymo už turtą tvarką. Tai, kad ginčo iš kredito grąžinimo ir turto įkeitimo teisinių santykių šalimi nėra M. Š., o ieškovas nėra turto perleidimo sandorio, kurį ginčija ieškovas, šalimi, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Nesuderinus taikos sutarties sąlygų tarp visų materialinio teisinio ginčo santykio šalių, negalime laikyti, kad ginčas išspręstas taikiai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutarties dėl ginčo dalies išsprendimo, naikintina kaip neatitinkanti teisės imperatyvių reikalavimų ir klausimas dėl taikos sutarties tvirtinimo žemesnės instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 42 str. 2 d., 266 str., 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.