Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: 2018 m. rugsėjo 2 d., 12.18 val., Šilutės r., Vainuto mstl., Galnės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,07 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, be jo paties parodymų, jo kaltė patvirtinta specialisto išvada, alkoholio matuokliu nustatytais duomenimis, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis S. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 7 d.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis S. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 7 d.

Dėl laidavimo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl S. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Kaltinamasis neteistas, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors S. V. ir yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šis pažeidimas, padarytas 2018-05-12 – t.y. Klaipėdos mieste pakliktas automobilis stovėti ant šaligatvio, nelaikytinas grubiu teisės pažeidimu. Kitų galiojančių administracinių nuobaudų S. V. neturi, reali žala niekam nebuvo padaryta, charakterizuojamas teigiamai, dirbantis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis, jog ateityje S. V. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

Kaltinamasis prašė jo laiduotoju paskirti artimą draugą ir bendradarbį K. S., kuris sutiko būti S. V. laiduotoju ir pateikė tai patvirtinantį raštišką sutikimą. Nustatyta, jog santykiai tarp kaltinamojo ir jo draugo geri, draugas turi teigiamą įtaką S. V.. Tiek kaltinamasis tiek laiduotojas dirba kartu vienoje įmonėje, jų elgesiu nusiskundimų nėra, K. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas. K. S. statusas, jį apibūdinančios kitos socialinės ir asmeninės savybės, leidžia pagrįstai manyti, kad K. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti S. V. teigiamą įtaką bei būti laiduotoju, todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, S. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant terminą vieneriems metams. Atsižvelgiant į tai, jog S. V. anksčiau yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir nors pažeidimas nėra ypač pavojingas, tačiau tai vertintina kaip kaltinamąjį charakterizuojanti savybė, įvertinus laiduotojo asmenines savybes, kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas 400 Eur dydžio užstatas, kurį pagal gautus duomenis yra sumokėtas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Uždraudimas vairuoti transporto priemonę nuo vienų metų iki trijų metų, numatytas BK 68 straipsnyje, skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalis numato, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalį, t.y. vairavimą esant neblaiviam, kai girtumas neviršija 1,5 promilės, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo S. V. padarytas nusikaltimas savo pobūdžiu pagal pavojingumo laipsnį yra pavojingesnis už minėtą administracinį nusižengimą bei į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti autotransporto priemones 1 metus 6 mėnesius.

Nutraukus bylą, kaltinamajam skirtina poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2d. 4p.,71 str.).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2008-09-17 ir 2009-04-10 nutarimus).

Kasacinio teismo praktikoje dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-16 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018) akcentuojama tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 7 punktą).

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, tai, kad automobilis priklauso jam, tačiau jis būtinas tiek kaltinamajam tiek laiduotojui vykti į darbą, pripažintina, kad yra pagrindas išvadai, jog S. V. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas (BK 40 straipsnis). Kaltinamajam už padarytą veiką skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sudaranti apie 20 proc. automobilio, kurį neblaivus vairavo kaltinamasis, vertės ) ir pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Taigi kaltinamasis patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį (dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui), tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą.

Tokiu atveju, atsižvelgdamas į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisinę prigimtį ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) paskirtį, teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė, kaip neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, netaikytina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, S. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, naikintinos.

Baudžiamojoje byloje saugomas S. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00135766, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 7 dalį ir jį perduoti laiduotojo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su keturių šimtų eurų (400 Eur) dydžio užstatu vienerių (1) metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, punktais, 68, 71 straipsniais S. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams,

- 20 MGL (10500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

S. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00135766, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2018-09-03 nutarimu taikytą S. V. nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Mercedes-Benz E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti kaltinamajam S. V., kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.