Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. T., R. T. ir V. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T. ir pareiškėjai D. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: (1) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0976 ha, esantis (duomenys neskelbtini); (2) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypas su statiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.6501 ha, esantis (duomenys neskelbtini); (3) pirtis, unikalus Nr: 4400-2184-4884, užstatytas plotas: 26.00 kv. m.; (4) automobilis VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5) įvairus šeimos turtas (baldai, buitinė technika, el. prietaisai, indai ir t.t.).

J. T. testamento nepaliko, todėl po jo mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Pareiškėjos V. N. ir R. T. yra mirusiojo dukros, todėl yra pirmos eilės įpėdinės ir gali paveldėti tėvo palikimą. Pareiškėja D. T. yra palikėją pergyvenusi sutuoktinė, todėl ji su pirmos eilės įpėdiniais paveldi vieną ketvirtadalį palikimo.

Į notarų biurą dėl J. T. turto poaveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą, t. y. 3 mėnesius, įpėdiniai nesikreipė. Šį faktą patvirtina ir kartu su pareiškimu teikiama notaro pažyma, kurioje nurodyta, kad po J. T. mirties turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos.

Nors nei vienas iš įpėdinių per nustatytą terminą nepriėmė mirusiojo palikimo, kreipdamiesi į notarų biurą, palikimą pareiškėjos priėmė kitu būdu - faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą.

Nors palikimą faktiniu valdymu pareiškėjos priėmė, tačiau šio fakto pagrindu VĮ Registrų centras neregistruoja nekilnojamojo turto teisių į viešuosius registrus, todėl šį juridinę reikšmę turintį faktą siekiama nustatyti teismine tvarka.

Mirus J. T., visos pareiškėjos liko gyventi šeimos sodyboje (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Mirusiojo sutuoktinė ir dukros iki jo mirties ir po to nepertraukiamai gyvena tuose pačiuose namuose, naudojasi kaip savais visais likusiais palikėjo asmeniniais daiktais, baldais, el. prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu turtu. Nurodo, kad pareiškėjos J. T. palikimą priėmė iš karto po jo mirties paimdamos visus jo daiktus ir pradėdamos valdyti visą jo turtą. Pareiškėjos moka visus su sodybos išlaikymu susijusius mokesčius, ją remontuoja ir prižiūri. Aukščiau aprašyti aktyvūs pareiškėjų veiksmai per įstatymo nustatytus terminus nuo palikimo atsiradimo dienos patvirtina, kad pareiškėjos priėmė J. T. palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjos yra nežymiai praleidusios terminą palikimui priimti kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, privalu šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti teismo keliu. Šiuos faktus pareiškėjoms reikia nustatyti paveldėjimo tikslu, įgyvendinant nuosavybės teises į palikėjo J. T. turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja D. T. po vyro, o pareiškėjos R. T. bei V. N. po tėvo J. T. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos D. T. vyras, pareiškėjų R. T. bei V. N. tėvas J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina medicininis mirties liudijimas: Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktu santuokos liudijimu (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) D. T. ir J. T. sudarė santuoką. Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), pareiškėjos R. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas J. T., T., o motina – D. T., J. Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), pareiškėjos V. N. (iki santuokos sudarymo – T.), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas J. T., T., o motina – D. T., J.. Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjų R. T. ir V. N. (iki santuokos sudarymo – T.) giminystės ryšys tarp jų, jų motinos (pareiškėjos) D. T. bei jų tėvo J. T., mirusio 2018-10-07, bei pareiškėjų teisė paveldėti pagal įstatymą.

2018-10-15 išduotu santuokos sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinama, kad pareiškėja V. N. (iki santuokos sudarymo – T.) 2003-12-27 buvo sudariusi santuoką su S. N., kuri nutraukta 2010-04-01, tai patvirtinama 2018-10-15 išduotu santuokos nutraukimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Marcinkonių seniūnijos 2019-01-14 pažyma dėl gyvenamosios vietos iki mirties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) gyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Marcinkonių seniūnijos 2019-01-14 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad pareiškėja D. T. nuo 1975-04-17 yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).

Varėnos r. sav. 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2019-01-17 raštu Nr. 28-S dėl J. T. palikimo, patvirtinama, kad 2018-10-07 mirusio J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nevesta, 2019-01-17 palikimo priėmimo faktas testamentų registre neregistruotas.

Į bylą pateiktais VĮ Registrų centro pažymėjimais apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad J. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso: (1) 1448/4900 dalys miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); (2) 90/305 dalys miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; (3) miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); (4) gyvenamas namas, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), plotas 148.94 kv. m.; (4) ūkinis pastatas, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 42.29 kv. m.; (5) viralinė, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 34.51 kv. m.; (6) kiemo rūsys, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 34.40 kv. m.; (7) ūkinis pastatas, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 29.14 kv. m.; (8) ūkinis pastatas, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 17.60 kv. m.; (9) ūkinis pastatas, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 43.62 kv. m.; (10) ūkinis pastatas, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 33.32 kv. m.; (11) šulinys iš betono žiedų, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini); (12) kanalizacijos šulinys iš betono žiedų, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini); J. T. ir pareiškėjai D. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: (1) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0976 ha, esantis (duomenys neskelbtini); (2) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypas su statiniais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.6501 ha, esantis (duomenys neskelbtini); (3) pirtis, unikalus N r: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 26.00 kv. m. Taip pat pateiktas VĮ Regitra registracijos liudijimas patvirtina, kad J. T. ir pareiškėjai D. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso automobilis VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 alį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

CK 5.13 straipsnis nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad po tėvo J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą – jo dukros R. T. bei V. N.. Taip pat nustatyta, kad palikėją J. T. pergyvenusi jo sutuoktinė D. T. palikimą priėmė su pirmos eilės įpėdinėmis(dukromis) R. T. bei V. N..

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjos nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėja D. T. po savo vyro, o pareiškėjos R. T. bei V. N. po savo tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą, t. y. visos pareiškėjos liko gyventi šeimos sodyboje (duomenys neskelbtini). Mirusiojo sutuoktinė ir dukros iki jo mirties ir po to nepertraukiamai gyvena tuose pačiuose namuose, naudojasi kaip savais visais likusiais palikėjo asmeniniais daiktais, baldais, el. prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu turtu. Pareiškėjos moka visus su sodybos išlaikymu susijusius mokesčius, ją remontuoja ir prižiūri. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su pirmos eilės įpėdinėmis(dukromis) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.