- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 1S-1064-350/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. M. gynėjo advokato Arvydo Penelio skundą dėl 2012 m. gruodžio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria D. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. įtariamas tuo, kad 2012-08-21 apie 23 val. 30 min. prie alaus baro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, suduodamas nukentėjusiajam V. P. nenustatytą smūgių kiekį į galvos sritį, dėl ko pastarajam nuo suduotų smūgių išsiliejo kraujas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų skilvelius ir šis mirė, taip tyčia nužudė V. P., t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartimi D. M. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas buvo pakeistas į kardomąją priemonę – suėmimą iki 2013-02-01, tuo pagrindu, kad D. M. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui, bandydamas paveikti nukentėjusįjį, liudytojus ar kitus įtariamuosius (BPK 122 str. 1 d., 1, 2 p.)
Šalies argumentai
Įtariamojo D. M. gynėjas advokatas A. Penelis skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartį, prašo ją panaikinti kaip neteisėtą. Skunde nurodo, kad šiuo atveju įtariajam kardomosios priemonės buvo skirtos dar 2012-09-06 ir per šį laikotarpį jis griežtai laikėsi jų nustatytų sąlygų, be to turi nuolatinį darbą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentai, kad jis dirba tik „nekvalifikuotą“ darbą reiškia grubų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 2 d. ir 48 str. 1 d. pažeidimą, o visi nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai yra formalūs. Teigia, kad būdamas tokį ilgą laikotarpį laisvėje D. M. galėjo tiek suderinti parodymus su kitais bendravykdytojais, tiek pasislėpti. Skunde išsakoma nuomonė, kad iš skundžiamos nutarties turinio apskritai nėra aišku kodėl anksčiau paskirtomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų bei prašoma atsižvelgti į tai, kad įtariamasis dirba, 2012-01-21 jam yra numatyta planinė kojos operacija, net ir tariamo nusikaltimo dieną jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nes jam buvo trūkę kelio raiščiai ir jis vos galėjo judėti, todėl gynėjo teigimu, D. M. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos fiziškai padaryti negalėjo.
Teismo posėdyje įtariamasis, jo gynėjas advokatas prašo skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina (BPK 442 str. 1 d. 2 p.).
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas skirti jam kardomąją priemonę – suėmimą.
Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė ir gali būti skiriama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, suėmimas gali būti taikomas tik esant jo skyrimo sąlygoms bei pagrindams.
Skundžiamoje nutartyje teismas konstatuotą suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p., pagrindė teiginiu, jog D. M. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta labai griežta – nuo 7 iki 15 m. laisvės atėmimo bausmė, todėl gresiančios bausmės griežtumas ir stiprių socialinių ryšių nebuvimas (įtariamasis nevedęs, dirba nekvalifikuotą darbą) leidžia manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kitas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 2 p., grindžiamas tuo, kad yra galimybė, jog būdamas laisvėje D. M. susisieks su šio nusikaltimo bendravykdytojais, siekdamas suderinti parodymus ar bandydamas paveikti nukentėjusįjį, liudytojus ar kitus įtariamuosius trukdys procesui. Todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą, BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę.
Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su apylinkės teismo motyvais dėl minėtų suėmimo pagrindų taikymo. Pažymėtina, kad gresianti griežta bausmė bėgimo (slėpimosi) tikimybę padidina, bet vien tik gresiančios sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti įrodytas, ypač įvertinus aplinkybę, kad pirminiai įtarimai dėl iš esmės to paties įvykio D. M. pareikšti dar 2012-09-06, todėl asmens veikos kvalifikacijos keitimas pareiškiant jam įtarimus dėl sunkesnės savo pobūdžiu nei anksčiau inkriminuota nusikalstama veika, veikos padarymo, teismo vertinimu nesudaro pagrindo išvadai, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad įtariamasis būtų pažeidęs ar nesilaikęs jam paskirtų kardomųjų priemonių - įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimo, sąlygų.
Be to, iš bylos duomenų matyti, kad D. M. į ikiteisminio tyrimo įstaigą kviečiamas atvyksta ir duoda parodymus apie įvykį, be to, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jau daugiau kaip dvejus metus dirba toje pačioje darbovietėje ir šiuo atveju legali asmens veikos sritis ar darbinė kvalifikacija nėra vertinamasis kriterijus, galintis turėti reikšmės griežčiausios kardomosios priemonės skyrimui. Priešingai, aptartos aplinkybės iki minimumo sumažina galimybę, kad D. M. bėgs ar slapstysis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jei bus paliktos nepakeistomis skundžiama nutartimi paskirtos kardomosios priemonės. Tuo tarpu BPK 122 str. 1 dalies 2 punkte nurodytas suėmimo paskyrimo pagrindas, kurį skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas yra apskritai neargumentuotas, t. y. teismas nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis padarė išvadą, kad D. M. gali trukdyti procesui: teismas nepateikė nė vieno argumento, kaip įtariamasis, kuris nuo pirminių įtarimų pareiškimo laisvėje buvo ilgiau kaip tris mėnesius, būtent šiuo metu galėtų paveikti kitus proceso dalyvius.
Be to, skundžiama teismo nutartimi nurodoma, kad būtina surinkti visus galimus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius įtarime nurodomas aplinkybes, t.y., kad dar neatlikti visi reikalingi neatidėliotini tyrimo veiksmai, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimas nelaikytina aplinkybe, trukdančia procesui. Asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos dėl kokių nors priežasčių nenustatė atitinkamų bylos aplinkybių ar nesurinko visų duomenų.
Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., apylinkės teismui skundžiama nutartimi keičiant kardomąsias priemones -įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą nebuvo pagrindo.
Aukščiau įvardytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad BPK 119 str. numatyti tikslai D. M. atžvilgiu, esant šiame baudžiamosios bylos tyrimo etape, gali būti pasiekti ir nurodytomis švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., -
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nutartį pakeisti D. M. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą į suėmimą panaikinti.
Nutartis neskundžiama.