Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams J. S., K. A. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, nurodė, jog ginčo turto dalį ieškovė įsigijo 2006-09-19 Turto pirkimo – pardavimo sutartimi iš turto pardavėjų S. V. ir G. V.. Tarp ieškovės ir atsakovės J. S. ginčo dėl naudojimosi turtu tvarkos nėra. Siekdama įteisinti naudojimosi turtu tvarką, ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą K. A. tai padaryti bendru bendraturčių sutarimu, tačiau atsakovas atsisako, nurodydamas, jog ieškovė ginčo turto dalį yra įsigijusi neteisėtai. Pastato dalių apskaičiavimą ir Pastato dalių apskaičiavimo projektą (toliau – projektas) parengė VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo darbuotojai. Projekte nurodytomis ginčo turto dalimis faktiškai šiuo metu ir naudojasi bendraturčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Iš bylos duomenų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė A. J. (buvusi R.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovai J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bei K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (e. b. 7-9 b. l.). Ieškovei A. J. priklauso 26/100 dalys pastato, įgytos 2006-09-19 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; atsakovei J. S. priklauso 24/100 dalys pastato, įgytos 2010-03-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; atsakovui K. A. priklauso 50/100 dalių, kurios registruotos mirusio S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu (e. b. 7-9 b. l.). Nors paveldėjimo teisės liudijimas po S. A. mirties neišduotas, tačiau Kauno rajono 4-ojo notarų biuro raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po S. A. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sūnus K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (e. b. 10 b. l.). Ieškovė A. J. minėtas 26/100 dalis pastato 2006-09-19 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo iš S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (e. b. 101-106 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad S. V. ir G. V. parduodamo nekilnojamojo turto bendrasavininku buvo S. A. (atsakovo K. A. tėvas) ir vadovaujantis įstatymu (CK 4.79 str.) turėjo pirmenybės teisę įsigyti parduodamą turtą, todėl S. V. 2016-07-26 notariniu pareiškimu informavo bendraturtį apie ketinimą parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą: 26/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 26/100 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), už 10000 Lt ir nurodė 1 mėn. terminą nuo pareiškimo gavimo dienos pareikšti savo norą ar atsisakymą pirkti tas pastatų dalis už nurodytą pinigų sumą. Taip pat pareiškime buvo nurodyta, jog nustatytu terminu negavus atsakymo, bus laikoma, jog nenorima pasinaudoti pirmumo teise ir turtas bus parduotas kitam asmeniui (e. b. 76 b. l.). S. A. savo pirmenybės teise pirkti bendraturčiams priklausantį turtą nepasinaudojo, todėl 2006-09-19 minėtas nekilnojamasis turtas parduotas A. R. (šiuo metu J.). Nors nekilnojamasis turtas adresu, (duomenys neskelbtini), priklauso trims bendraturčiams, faktiškai jame gyvena ieškovė A. J. ir atsakovas K. A.. Naudojimosi bendraturčiams priklausančiu gyvenamuoju namu tvarka teisiškai nenustatyta ir neįregistruota (e. b. 7-9 b. l.).

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Kasacinis teismas savo praktikoje suformavo kriterijus, taikytinus nustatant nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką: 1) teisėtumo kriterijus – nustatoma naudojimosi tvarka turit būti teisėta ir atitinkanti teisės aktuose numatytus reikalavimus, nepažeidžianti trečiųjų asmenų teisių, 2) adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje kriterijus – naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus – siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nei vieno bendraturčio teisės nustatant tvarką nebus pažeistos ir kuo mažiau apribotos. Tvarka turi būti tokia, kad kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms; 4) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus – turi būti stengiamasi kuo mažiau keisti nusistovėjusią faktinę tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių, t. y. tarp ieškovės ir vieno iš atsakovų K. A. yra kilęs ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos. Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu pagal 2016-08-10 VĮ „Registrų centras“ Pastato dalių apskaičiavimo projektą (e. b. 6 b. l.). Ieškovė pažymi, kad faktiškai tokia naudojimosi tvarka šalys ir naudojasi, ginčo dėl naudojimosi tvarkos nėra, tačiau teisiškai įforminti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką atsakovas K. A. atsisako. Savo nesutikimą su prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka atsakovas dar kartą patvirtino teisme, nors pripažino, kad tokia naudojimosi daiktu tvarka jo teisių nepažeidžia, šalys faktiškai tokia naudojimosi tvarka turtu naudojasi. Atsakovas savo nesutikimą grindžia ta aplinkybe, jog jam įtarimą kelia ieškovės nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybės, jis neturi dokumentų, jog ji yra šio turto savininkė. Taigi iš esmės atsakovas kvestionuoja ieškovės nuosavybės teisę į 26/100 dalis nekilnojamojo turto, gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini). Kaip jau pirmiau nustatyta, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog A. J. priklauso 26/100 dalys pastato- gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), įgytos 2006-09-19 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šie duomenys Nekilnojamojo turto registre išviešinti, nenuginčyti. Pažymėtina, jog minėti registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovės nuosavybės teisė nekvestionuotina.

Ieškovė siekia įgyvendinti savo kaip bendrasavininko teises ir teisiškai nusistatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, ją įregistruoti viešame registre. Geranoriškai šalims šio klausimo išspręsti nepavyko, todėl teismas vertina, kad ieškovė kreipdamasi į teismą tinkamai įgyvendina ir gina savo kaip bendraturčio teises. Įvertinus ieškovės pateiktą projektą bei šalių duotus paaiškinimus darytina išvada, jog ieškovės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka faktiškai atitinka tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką bei nagrinėjamam ginčui taikytinus socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovė ir atsakovas turės visiškai atskirus įėjimus į gyvenamąjį namą, nebus jokių bendro naudojimo patalpų. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka vertintina kaip atitinkanti racionalumo kriterijų, užtikrinanti nuosavybės neliečiamumo principą bei socialinę taiką tarp bendraturčių, todėl ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo pagal 2016-08-10 VĮ „Registrų centras“ Pastato dalių apskaičiavimo projektą tenkintinas (CPK 178, 185 str., CK 4.75 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Ieškovė byloje iš viso turėjo 831 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 800 Eur atstovavimo išlaidos, 31 Eur sumokėtas žyminis mokestis (e. b. 30, 111-113 b. l.). Valstybė atstovaudama atsakovą patyrė 66,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 100 b. l.). Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 831 Eur priteistinos iš priešingos šalies. Nors byloje atsakovai buvo du – J. S. ir K. A., tačiau ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš atsakovo K. A., kadangi tik tarp jo ir ieškovės kilo ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos. Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl, teismo vertinimu, šalims nesusitariant, kvalifikuota teisinė pagalba ieškovei buvo būtina. Ieškovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, todėl ieškovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai yra laikytinos pagrįstomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek teismas, tiek ieškovės atstovas ne kartą siūlė atsakovui ginčą baigti taikiai, tokiu būdu ne tik pasiekiant teisinę taiką tarp šalių, bet ir išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, tačiau atsakovas nesutiko, todėl spręstina, jog pats atsakovas yra atsakingas dėl jam tenkančios pareigos atlyginti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Valstybės patirtos 8,16 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jam byloje yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (73 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. VĮ „Registrų centras“ Pastato dalių apskaičiavimo projektą:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksu – 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5;

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais – ½ dalimi a, 1-1, 1-2, 1-3;

K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), patalpomis, plane pažymėtomis indeksais – ½ dalimi a, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8.

Priteisti ieškovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 831 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.