- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- 1S-206-634/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. M. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 25 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. M. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 250 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, paskirtos 1 075 MGL (40 484,50 Eur) dydžio baudos pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda, ir R. M. skirta 47 984,50 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, paskirtos laisvės atėmimo 4 metams bausmės visiškai pridėta paskirta 47 984,50 Eur dydžio bauda, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams ir 47 984,50 Eur dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytos bausmės, iš dalies atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuris pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendį, kuris pakeistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, ir pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendį, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu.
2. Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2025 m. kovo 25 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos rizika - vidutinė. Jo atžvilgiu teismuose nagrinėjamos dar kelios bylos, kaltinimai pagal analogiškus straipsnius, t. y. sukčiavimą, dokumentų klastojimą. Nuteistasis turi dideles skolas bei finansinių sunkumų jas dengiant, kadangi nusikaltimai buvo daromi siekiant asmeninės finansinės naudos, veikos buvo vykdomos viena po kitos, taigi šis veiksnys išlieka aktualus pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. Nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Ilgą laiką neigė savo kaltę, prisiėmė aukos vaidmenį, nors teismo nurodoma, kad nusikalstamų veikų vykdymą organizavo būtent jis, savo elgesio nevertina kaip netinkamo, nemato sukeltų pasekmių. Asmuo turi psichologinių problemų, dėl jų jaučiamas ir manipuliacinis elgesys, siekiant naudos sau. Nuteistasis turėjo ketinimų nusižudyti, buvo įtrauktas į sustiprintą priežiūrą, šiuo metu autoagresyvius ketinimus neigia, tačiau teigia, jog neatmeta galimybės tai pakartoti, nepalankiai susiklosčius situacijai. Apsauginių veiksnių nenustatyta. Gyvenamoji vieta po bausmės atlikimo nėra aiški, galimybės dengti finansinius įsipareigojimus ribotos. Nuo 2024 m. gruodžio 31 d. asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Darbo vietos patvirtinimas laisvėje nėra atnaujintas. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. M. skundą dėl Komisijos 2025 m. kovo 25 d. nutarimo. Teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistasis R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį ir tenkinti jo skundą.
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo teigiamą elgesį įkalinimo įstaigoje, norą keistis, dalyvavimą įvairiose teigiamose veiklose, neturėjimą nuobaudų ir pan. Esminis argumentas, kodėl nuteistasis nevertas teismo pasitikėjimo taikyti lygtinį paleidimą yra jo kaltės nepripažinimas, galimybės grąžinti skolas ir apmokėti ieškinius bei individualūs psichologiniai veiksniai.
5.2. Teismas skirdamas bausmę nuteistajam jau įvertino lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltės formą, motyvus ir kitas reikšmingas aplinkybes ne tik kvalifikuojant asmens nusikalstamą veiką, bet ir skirdamas atitinkamą bausmės rūšį. Šiuo atveju nuteistajam paskirta pati sunkiausia - laisvės atėmimo bausmė, todėl paskirtos bausmės motyvai ar pakartotinis jų vertinimas negali būti iš naujo įvertinami kitame procese.
5.3. Kaltės neprisipažinimas teismo procese ir jau atliekant įkalinimo bausmę negali būti laikytinas teisiškai pagrįstu motyvu lemiančiu lygtinio paleidimo sprendimą. Atgaila už nusikaltimą gali būti išreiškiama įvairiomis formomis - aktyvia ir vidine, o aplinkybė, kad asmuo neišsako savo vidinių išgyvenimo dėl kaltės, nepasipasakoja, o teikia tik deklaratyvius teiginius negali būti pagrindas teigti, kad asmuo nesuvokė kodėl taip atsitiko, kad yra priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai ir paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kaltės pripažinimas jau vykdant paskirtą teismo nuosprendį yra asmeninis santykis su įvykusiu įvykiu, teismo procesu, nukentėjusiais ir pan. Nuteistojo kaltės prisipažinimas taip pat negali būti siejamas su skolų ar priteistų civilinių ieškinių dydžiu faktu. Nepriklausomai nuo to, kokia būtų asmens pozicija dėl kaltės, skolos ar civiliniai ieškiniai lieka ir privalės būti apmokėti.
5.4. Nuteistasis R. M. dirbo nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), taip pat dirba UAB „L“ nuo 2024 m. spalio 28 d. Nuteistasis turi realios patirties baldų gamybos procese, statybinių medžiagų užpirkimu, pristatymu, pačiu darbo proceso organizavimu. Tuo atveju jeigu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo, probacijos tarnyba galėtų kontroliuoti šį procesą, kaip ir civilinių ieškinių padengimo procesą.
5.5. Nuteistasis būdamas įkalinimo įstaigoje negali įtakoti civilinių ieškinių sprendimo, ieškoti galimybių dėl taikos sutarčių sudarymo, o ir baudų mokėjimas yra neišvengiamas. Nuteistasis nesutinka dėl to, kad jis neva neturi empatijos, ignoruoja nukentėjusiųjų asmenų jausmus. Nuteistojo siekis laikytis tvarkos, disciplinos padeda keistis asmeniui, vertinti savo atliktą neteisėtą elgesį ir gailėtis dėl to kiekvieną dieną. Nuteistasis turi viltį vėl pradėti verstis individualiai, matytis su savo sūnumi, motina, siekiant gyventi padorų, legalų gyvenimą ir grąžinti jam priteistas pinigų sumas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo R. M. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. prašo skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.
6.2. Sutiktina, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, stengiasi dengti jo turimus įsiskolinimus, stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik tokių aplinkybių taikyti asmeniui lygtinį paleidimą nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
6.3. Nuteistajam vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė, nuteistajam nustatyti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai (apsauginių veiksnių nenustatyta), todėl nuteistojo daroma pažanga negali būti laikoma kaip itin akivaizdi, kadangi vis dar kyla pagrįsta abejonė, jog nuteistasis jau gali gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir daugiau nenusikalsti.
6.4. R. M. anksčiau teistas, nusikaltimai sunkėja, nusikalstamos veikos padarytos tiek esant vienam, tiek bendrininkų grupėje. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis neatlikęs dar gana didelės jam paskirtos bausmės dalies, tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama.
6.5. Minėtos aplinkybės atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
6.6. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji aplinkybė nustatoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei nuteistojo pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų sąlygų visumą.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie buvo įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
10. Nustatyta, kad nuteistasis R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. bausmę atlieka pusiaukelės namuose, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra vidutinė, vykdo darbinę veiklą, turi ribotą darbingumo lygį (50 proc.), iš gaunamo atlyginimo yra išskaitoma pagal vykdomuosius patvarkymus, turi patvirtintą gyvenamąją vietą, galimo lygtinio paleidimo atveju, palaiko gerus santykius su artimaisiais, drausminėmis nuobaudomis bausmės atlikimo metu nebaustas, du kartus paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje R. M. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, tam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.
13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. kovo 5 d. atlikus R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai jau penktasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio rezultatas nesikeitė nuo 2023 m. liepos 4 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (2024 m. sausio 15 d., 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. vertinimų metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika).
14. Nuteistajam nustatyti 3 statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija - 4 ir daugiau teistumų, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas). Paskutiniuoju vertinimu nuteistajam nustatyta net 10 dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų, lėšų valdymo sunkumai (finansinio pobūdžio nusikaltimai), dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą, patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą (dėl sveikatos problemų), yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais (dėl turimų sveikatos problemų), savitvardos problemos, negebėjo atpažinti problemų, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu). Šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje turi būti koreguojami, tokiu būdu rodant akivaizdžias pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką.
15. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
16. Įvertinus R. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, matyti, kad nuteistojo padarytiems nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. Nors nuteistasis yra teistas net 7 kartus, tačiau akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už 4 subendrintus nuosprendžius (sukčiavimas, apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir organizavimas, turto sunaikinimas ir kt.). Nuteistasis savo veiksmus už padarytas nusikalstamas veikas minimalizuoja, o jo pakartotinis įsitraukimas į nusikalstamų veikų darymą rodo jo neatsakingą požiūrį į galiojančią tvarką. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis yra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, nusikaltimai buvo daromi jo vieno ir bendrininkų grupėje, nusikalstamos veiklos sunkėja, todėl yra nusikalstamo elgesio modelis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. M. nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o tai buvo pasekmė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti.
17. Iš asmens bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus. Ši sritis yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamo elgesio raiška, todėl finansinio stabilumo trūkumas ateityje gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę bei paskatinti kartoti nusikalstamas veikas.
18. Vertinimo metu mąstymo ir elgesio srityje taip pat nustatyta, kad nuteistasis kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę neigia, savo elgesio nevertina kaip netinkamo, nemato sukeltų pasekmių, negeba prisiimti atsakomybės ir vertinti galimybės kaip spręsti turimas problemas teisėtais būdais. Nustatyta, kad yra prieštaravimų tarp problemų suvokimo ir to kaip nuteistasis pats prisideda prie problemos egzistavimo. Asmuo nejaučia poreikio spręsti problemų. Nuteistojo impulsyvumas, nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo vykdytais nusikaltimais. Toks nuteistojo požiūris daro išvadą apie jo neigiamą požiūrį į visuomenę, kitų visuomenės narių teisų negerbimą. Nuteistasis priežiūrą vertina kaip baudžiantį procesą be jokios naudos sau, savo padarytų nusikaltimų galimų pasekmių visuomenei nemato. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai gali įtakoti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą.
19. Teismo vertinimu, nuteistojo teigiamas pokytis stebimas dar nepakankamą laiko tarpą, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės atlikimo tikslai struktūrizuotoje aplinkoje jau yra pasiekti. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė, yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu jis pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.
20. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Taigi būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. M. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.
21. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors byloje esančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tam tikrus teigiamus R. M. elgesio pokyčius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
22. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo R. M. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 2 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.