Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. A., 2023 m. kovo 16 d. apie 15.59 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesterio rodmenimis nustatytas – 2,30 promilės alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailėjosi dėl įvykio, kad išgėręs alkoholio sėdo į automobilį ir jį vairavo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo D. A. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš 2023 m. kovo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, foto lentelės (b. l. 22-23, 25-26, 28-37).

Iš 2023 m. kovo 13 d. kaltinamojo neblaivumo nustatymo akto, kuriame nurodyta, kad 2023 m. kovo 16 d. kaltinamajam 16.10 val. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 16.27 val., nustatytas 2,3 promilių neblaivumas (b. l. 56-60).

Iš 2023 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad įrašyti trys vaizdo įrašai (b. l. 61-64).

Iš 2023 m. kovo 16 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto, kuriame matyti, kad automobilis ,,Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei registracijos liudijimas Nr(duomenys neskelbtini) perduotas UAB ,,Augenas, saugojimo aikštelėje (b. l. 65-72, 73).

Iš VĮ ,,Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas D. A. (b. l. 81, 84, 85-86).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimai D. A. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad D. A. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jai buvo nustatyta – 2,30 promilių etilo alkoholio, t. y., daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo kaltę patvirtina kaltinamojo visiškas prisipažinimas, vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pareigūno apklausos protokolas, tarnybinis pranešimas, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad D. A. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo motyvai

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu gautas K. K. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį D. A. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriame ji nurodė, kad D. A. yra jos brolis. Dėl padaryto nusikaltimo brolis nuoširdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Ji įsitikinusi, kad taip ir bus, kad brolis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. K. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) b. l. 145-146). Neteista (b. l. 147). Mano, kad yra autoritetas savo broliui, todėl gali jam daryti teigiamą poveikį ir įtaką.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis D. A. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), teistas (b. l. 129-142). Administracine tvarka baustas (b. l. 152-162). Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą (b. l. 148-150). Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 151). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filialo Aleksoto skyriuje nesilankė(b. l. 144). Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas (b. l. 147). Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.

Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Įvertinus kaltinamojo D. A. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, praeityje teistas, tačiau turi pastovią gyvenamąją vietą, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdyto nusikaltimo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje D. A. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog K. K. – kaltinamojo sesuo yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, su kaltinamuoju bendrauja visais gyvenimo klausimais, dirbanti, ji gali daryti broliui teigiamą įtaką, juo pasitiki, padeda buityje ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad K. K. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo broliui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant K. K. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą K. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui naudotis specialiai teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad D. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (nustatyta 2,30 promilių), dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltininko veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Įvertinus pirmiau išdėstytas D. A. padarytos nusikalstamos veikos bei jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (BK 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – 2 (dvejiems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo, t. y. nuo 2023 m. kovo 17 d., pranešant apie tai VĮ ,,Regitra“ (b. l. 123-126).

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Prokurorė prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad D. A. jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę, tai yra vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,30 promilių), todėl transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme ir pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šiuo atveju, D. A. buvo nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, tokios būklės jis vairavo automobilį ,,Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 16 d., apie 15.59 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip jis sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, todėl įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo ir užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis ,,Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Teismas pažymi, kad asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119-122) bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 123-126), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. A. vardu registruotam automobiliui ,,Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 77-80), pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikintinas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 66,67 eurai. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokato A. G. Š., paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu.

Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Transporto priemonę – automobilis ,,Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstina turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį K. K. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. A., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. K., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 17 d., pranešti apie tai VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 4 dalies 3 punktu konfiskuoti transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės – automobilio ,,Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neiškvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. A. vardu registruotam automobiliui ,,Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ginant kaltinamąjį, iš kaltinamojo D. A. nepriteisti.

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui – kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Prius Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.