Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-579/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-02Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
1A-566-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16702-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
S. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16702-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. C. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 68,28 Eur (šešiasdešimt aštuoni eurai 28 ct) žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. C. nuteista už tai, kad 2018 m. balandžio 10 d. apie 19 val. 27 min. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 68,28 Eur vertės turtą: 1 butelį 0,7 litro talpos brendžio „Torres Spiced“ 9,11 eurų vertės, 1 butelį 1 litro talpos viskio „Ballantines“ 21,07 eurų vertės, 1 butelį 0,7 litro talpos viskio „Ballantines“ 16,20 eurų vertės, 2 butelius 0,5 litro talpos viskio „ Jack Daniels“ bendros 21,90 eurų vertės ir bevertį pirkinių krepšelį.Nuteistoji S. C. apeliaciniame skunde prašo jos veiksmus perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą ir paskirti švelnesnę bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistosios S. C. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir paskirtos bausmės pagrįstumo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.Baudžiamojoje byloje S. C. pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nustačius, kad ji padarė atvirą vagystę, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 10 d. apie 19.27 val., matant pardavėjai, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 62,68 Eur. Kad iš parduotuvės pagrobė alkoholinius gėrimus, apeliantė neneigia. Nuteistoji taip pat paaiškino, kad pardavėja pastebėjo ją bandančią išeiti iš parduotuvės nesumokėjus už prekes ir mėgino sulaikyti, tačiau pastarajai to padaryti nepavyko. Taigi jau iš pačios S. C. parodymų matyti, kad svetimas turtas buvo pagrobtas atvirai, apeliantei suvokiant, jog vagystė vykdoma kito asmens, suvokiančio, kad yra atliekami nusikalstami veiksmai, akivaizdoje, t. y., užklupta L. I. (pardavėjos) nuteistoji ir toliau tęsė savo pradėtus neteisėtus veiksmus, už prekes nesumokėjo, pabėgo iš parduotuvės nepalikdama pirkinių krepšelio su į jį įdėtais alkoholiniais gėrimais, siekdama užvaldyti svetimą turtą. Kad turtas buvo pagrobtas matant pardavėjai, patvirtina ir liudytojos L. I., paaiškinusios, jog matė, kaip į parduotuvę atėjusi moteris į pirkinių krepšelį įsidėjo alkoholinius gėrimus ir nesusimokėjusi už prekes ketino išeiti laukan, o bandant pastarąją sulaikyti, pabėgo, parodymai, parduotuvėje esančių kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad turtas buvo pavogtas atvirai, todėl S. C. veiksmai, nežiūrint to, kad pagrobto turto vertė neviršijo 3 MGL dydžio sumos, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai.

Dėl bausmės

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Už BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. C. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad S. C., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vertinant apeliantės asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. C. teisiama jau ne pirmą kartą, yra teista ir už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą. Naują tyčinį nusikaltimą įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, praėjus šiek tiek daugiau nei savaitei po to, kai jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo (vagystės iš parduotuvės). Be to, ji sistemingai daro administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje (smulkios vagystės). Apeliantė niekur nedirba, iš nusikaltimų gautos pajamos yra jos pragyvenimo šaltinis. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad aptariama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. C. savo elgesio nesistengia keisti ir išvadų nedaro, nėra linkusi taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų, tinkamai vykdyti jai paskirtas bausmes. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Paskirta bausmė (6 mėnesiai) yra artima sankcijos minimumui. Pažymėtina, jog ši bausmė, atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar buvo sumažinta 1/3, todėl, įvertinus apeliantės asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, S. C. atžvilgiu taip pat nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios S. C. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė