- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-64-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00142-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. K.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Erikas Rugienius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties S. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. birželio 7 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 85 eurų bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) ten esančioje kirpykloje, tai yra viešoje vietoje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, tyčia įžeidžiamai kibo prie ten buvusios E. K., jos atžvilgiu garsiai ant jos šaukdamas bei ją garsiai išvadindamas įžeidžiamais bei necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais S. K. pažeidė viešąją tvarką, žmonių rimtį.
Šalies argumentai
2. S. K. atstovas advokatas Erikas Rugienius nesutikdamas su Institucijos 2021 m. birželio 7 d. nutarimu skundu Marijampolės apylinkės teismui prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną S. K. atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi Institucijos 2021 m. birželio 7 d. nutarimą paliko galioti ir S. K. atstovo skundo netenkino.
Šalies argumentai
4. S. K. atstovas advokatas Erikas Rugienius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį ir S. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. K. parodymus teismas vertino kaip patikimus tik formaliai įvertinęs, kad nėra duomenų, jog ji būtų bausta už melagingų parodymų davimą. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad S. K. ir E. K. santykiai yra konfliktiški dėl santuokos nutraukimo, šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat, teismas neatsižvelgė į tai, kad E. K. yra ant S. K. parašiusi eilę pareiškimų, tačiau bylos yra nutrauktos. Taip pat E. K. parodymų negalima vertinti kaip nuoseklių, kadangi ji nurodė, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) d. apie 21 val., nors administracinio nusižengimo byloje nurodoma, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) d. 21 val. Akivaizdu, kad ji maišosi tarp savo nurodomo aplinkybių.
4.2. Skunde pažymima, kad liudytojas A. B. policijos pareigūnams nurodė, kad E. K. sutuoktinis S. K. pasakė, kad ji „pisasi su visais, vaikų neprižiūri“, taip pat ją pavadino keiksmažodžiu, tiksliai neatsimena kokiu, gali būti „kurva“ ar kitokiu necenzūriniu žodžiu. Apklausiamas teisme liudytojas nurodė, kad S. K. galbūt E. K. pavadino keiksmažodžiu „kurva“. Skundo autoriaus nuomone, tai kelia abejones dėl keiksmažodžio tariamo pasakymo, bet ir apskritai dėl keiksmažodžio pasakymo. Be to, liudytojo A. B. parodymų objektyvumu kelia ir tai, kad jis yra nuolatinis E. K. klientas, pas ją kerpasi du metus, teismo posėdžio dieną bendravo su ja, nuėjo pas ją užsirašyti, apie bylą nekalbėjo.
4.3. Skunde nurodoma, kad tariamas pažeidimas įvyko 21 val. kirpykloje, įprastai tokiu laiku kirpyklos nedirba. E. K. nurodo, kad atvykusi į kirpyklą užsitraukė žaliuzes, dėl ko pašaliniai asmenys turėjo suprasti, kad kirpykla nedirba. Be to, E. K. teigia, kad į kirpyklos durų spyną buvo įkišusi raktą ir ketino jas užrakinti. Šios aplinkybės rodo, kad E. K. neketino kirpykloje dirbti. Taigi, tariamo įvykio metu kirpykla nebuvo pasiekiama pašaliniams asmenims. Sprendžiant ar dėl tariamo konflikto objektyviai nebuvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, atsižvelgtina į kirpykloje buvusio A. B. parodymus, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad vyras šaukė ant moteris, buvo kalbama apie vaikus, visas vyro dėmesys buvo nukreiptas į kirpėją. Dėl šių vyro veiksmų liudytojas pasijuto nesmagiai. Šios aplinkybės rodo, kad nebuvo pažeista žmonių rimtis, kadangi A. B. šis įvykis nesukėlė didelio įspūdžio, kadangi net neatsimena S. K. pasakytų žodžių. Be to, nesmagumo jausmą A. B. galėjo sukelti tiek S. K., tiek E. K. kalbėjimo tonas, pokalbio įtampa. Taip pat pažymima, kad pokalbis truko trumpą laiką, S. K. greitai išėjo, kitų asmenų pareiškimų dėl S. K. elgesio nebuvo gauta. Tai rodo, kad nebuvo surikdyta viešoji tvarka, kadangi tai buvo asmeninio pobūdžio konfliktas.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepimu į S. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą prašo palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį ir skundo netenkinti. Institucijos nuomone, Marijampolės apylinkės teismas nagrinėdamas S. K. atstovo skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentai ir nurodomas aplinkybės buvo tinkamai išanalizuotos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo S. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. K. atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl S. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismui nagrinėjant S. K. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Be to, skundžiamame apylinkės teismo nutarime buvo išnagrinėti visi administracinio nusižengimo bylai reikšmingi duomenys, su kuriais sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, o apeliacinio skundo motyvai, kurių dauguma – keliamos abejonės ir pateikiamos savos interpretacijos, nepateikiant subjektyvius samprotavimus patvirtinančių duomenų, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą.
9. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Taigi, remiantis EŽTT praktika, teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus. Tuo labiau, jog apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės analogiški motyvai, kurie buvo nurodyti skunde dėl Institucijos 2021 m. birželio 7 d. nutarimo, apie kuriuos Marijampolės apylinkės teismas išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
10. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų - necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.
11. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad S. K. neigia vartojęs necenzūrinius žodžius E. K. atžvilgiu, tačiau paaiškinimus policijos pareigūnams pateikti atsisakė, į teismo posėdžius atvykęs nebuvo, jo interesus atstovavo advokatas Erikas Rugienius.
12. Institucijos nutarime ir skundžiamoje Marijampolės apylinkės teismo nutartyje nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes patvirtina rašytinė bylos medžiaga – nukentėjusiosios E. K. ir liudytojo A. B. parodymai, kurių turinys išsamiai išanalizuotas ir įvertintas pirmosios instancijos teismo nutartyje. Nukentėjusioji ir liudytojas nuosekliai nurodė, kad S. K. atvykęs į kirpyklą, kurioje tuo metu kirpėja E. K. kirpo klientą A. B., pradėjo šaukti ant E. K., nurodė, kad ji „su visais pisasi, vaikų neprižiūri“, po to jos atžvilgiu pavartojo įžeidžiantį keiksmažodį ir išėjo iš kirpyklos. Tiek iš nukentėjusiosios pareiškimo, tiek iš pirminių nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų, tiek iš teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jie nuosekliai ir išsamiai paaiškino esmines įvykio aplinkybes - S. K. konflikto metu išsakytus žodžius E. K.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas teismo posėdžio metu teigė, jog S. K. galbūt E. K. atžvilgiu panaudojo necenzūrinį žodį, kas leidžia abejoti apskritai įžeidžiančio keiksmažodžio išsakymą, tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad liudytojas A. B. patvirtino, jog keiksmažodį S. K. tikrai pasakė, bet negali tiksliai pasakyti kokį.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad konfliktas tarp S. K. ir E. K. įvyko vėlų vakarą kirpykloje, kurios langai buvo užtraukti žaliuzėmis, durų spyna buvo paruošta užrakinimui, dėl ko pašaliniai asmenys pagrįstai galėjo manyti, jog kirpykla nedirba ir dėl to, negalėjo bet kuriuo metu ten atsirasti pašaliniai asmenys. Nors viešosios vietos sąvoka įstatymuose nėra pateikta, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Akivaizdu, kad kirpykla yra tokia vieta, į kurią bet kuriuo metu turėjo teisę patekti ir kiti asmenys. Be to, šiuo atveju necenzūrinius žodžius S. K. pavartojo ne tik kirpykloje esant A. B., bet ir adresuodamas juos E. K. atžvilgiu, tokiu būdu sutrikdydamas ir jos rimtį bei pažeisdamas jos teises, todėl kirpykla atitiko viešosios vietos sąvoką.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp S. K. ir E. K. įvykęs konfliktas buvo asmeninio pobūdžio, susijęs su vaikais, todėl tai negalėjo būti viešosios tvarkos pažeidimas. Aukščiau aptartais duomenimis S. K. šaukdamas E. K. pavadino necenzūriniu žodžiu, nurodė, kad ji elgiasi nederamai, neprižiūri vaikų. Akivaizdu, kad toks bendravimo būdas su kitu asmeniu, net ir esant konfliktiškiems santykiams, nėra priimtinas visuomenėje, jis prieštarauja moralės principams, yra nepagarbus. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad S. K. turėjo suprasti ir suprato, jog toks jo sąmoningai pasirinktas elgesys viešojoje vietoje – kirpykloje nėra priimtinas, jis prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms, galintis sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje, kito asmens įžeidinėjimas negali būti ir nėra vertinami kaip normalus bendro sugyvenimo tvarką atitinkantis elgesys. Teigtina, kad S. K. sąmoningai pasirinkdamas viešoje vietoje spręsti asmeninio pobūdžio konfliktą tokiu būdu, kokiu jis buvo sprendžiamas, veikė tiesiogine tyčia.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. K. trukdymas E. K. dirbti, jos atžvilgiu vartojami necenzūriniai žodžiai, įžeidinėjimas viešoje vietoje, prie kito asmens vertintini kaip įžūlus elgesys, kuriuo buvo siekiama priešpastatyti save, pademonstruoti niekinamą požiūrį į sutuoktinę E. K., tai yra akivaizdžiai parodyta nepagarba žmogui ir visuomenei. S. K. išsakytų frazių turinys ir emocinė išraiška (necenzūrinio, įžeidžiamo, nepadoraus turinio žodžiai buvo išsakyti garsiai šūkaujant) nekelia abejonių, kad S. K. siekė pažeisti viešąją tvarką ir sutrikdyti aplinkinių asmenų rimtį, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. K. atstovo advokato Eriko Rugienio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.