Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

EDVINAS ŠILEIKA, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nuo 2012-11-20 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2007-08-14, laikotarpyje tarp 18-24 val., (duomenys neskelbtini), V. A. V. ir A. V. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su G. L. metu, tyčia, du kartus rankos kumščiu, ne mažiau kaip vieną kartą kojos spyriu ir ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu karnizo vamzdžiu sudavė G. L. į galvos sritį, taip padarydamas G. L. galvos smegenų sumušimą, trauminę kraujo išlieją po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejose pusėse, kraujosruvas paakiuose ir muštinę žaizdą kaktos kairiame krašte, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. Š., apklaustas teisme dėl pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta smūgius iš rankų ir kojų, nepripažįsta smūgio metalinio karnizo vamzdžiu. Įvykis buvo dienos metu, tą dieną gėrė su G. L., A. V., A. G., O. L.. Nukentėjusiojo buvusi žmona O. L. jam pasakė, kad jos buvęs vyras prie jos priekabiavo, tai jam patvirtino pati O. L. ir vaikas. Jis labai supyko, susiginčijo su G. L. ir jam porą kartų trenkė iš kumščio į galvos sritį, vėliau, kai jis nugriuvo ant lovos, spyrė vieną kartą jam į galvą ir į šoną. Iš pradžių nukentėjusysis gynėsi, bet kai nuo smūgių nugriuvo, nebesigynė. Po smūgių sudavimo G. L. buvo sąmoningas, kalbėjo su juo, jie dar išgėrė ir išsiskirstė namo. Nuo jo suduotų smūgių negalėjo nukentėjusiajam atsirasti tokie sužalojimai. Su metalinio karnizo vamzdžiu nukentėjusiajam nesudavė. Pripažįsta 1452,80 Lt civilinį ieškinį pareikštą civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos. Pripažįsta proceso išlaidas 10193,47 Lt. Įvykio metu abu su nukentėjusiuoju buvo neblaivūs, jis blaivus, gal taip ir nebūtų pasielgęs. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė.

Nukentėjusysis G. L. teisme paaiškino, kad jis ne daug atsimena iš to įvykio. Atsimena, kad E. Š. antrą kartą užsimojo su karnizu ir trenkė jam į kaktą. Nelabai prisimena įvykio aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiojo G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: 2007-09-28 apklausos metu parodė, kad atsimena, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. viduryje, tikslios datos neatsimena, apie 10 val. ryto grįžo į namus, t. y. į Šapnagių k., Šiaulių r. Vienoje namo pusėje gyvena jo buvusi žmona O. L. su jų dvejais mažamečiais vaikais, o kitoje namo pusėje gyvena kaimynas A. V., pas kurį jis laikinai gyvena. Atsimena, kad jis lauke atsigėrė alaus kartu su E. Š.. Ar jie su E. Š. pykosi, ar ne, apie ką kalbėjosi, nieko neatsimena. Kai baigėsi alus, jis nuėjo į namus miegoti, paskui atsimena, kad prabudo Šiaulių ligoninėje. Kaip jis ligoninėje atsidūrė ir dėl kokios pažasties, nieko neatsimena. Gydytojai pasakė, kad ligoninėje guli todėl, kad yra sudaužyta galva ir kad ant smegenų yra išsiliejęs kraujas. Kai iš ligoninės grižo į namus, kaimynas A. V. pasakė, kad du kartus – namo viduje ir lauke, jam su vamzdžiu kelis kartus į galvą sudavė E. Š.. Kodėl E. Š. jį mušė nežino, E. Š. nesakė, jis tik atsiprašė vėliau, kad jį sumušė ir tepasakė, kad kaltas yra išgertas alkoholis. Jis nieko apie sumušimą pats neprisimena, atsimena tik vamzdį virš savo galvos, o kas jį laikė, neatsimena. Kiek atsimena, jis nei prieš prabundant ligoninėje, nei dabar su O. L. nesipyko. Jis neatsimena, kad būtų kada ją kažkaip įžeidęs ar prie jos priekabiavęs (1 t., 37-40 b. l.); 2013-04-10 apklausos metu parodė, kad dienos įvykių, kada buvo sumuštas gerai neprisimena dėl galvos sužalojimo. Tik dabar retkarčiais jam grįžta atmintis ir kai ką jis pradeda prisiminti. Jis prisimena, kad tą dieną jis gėrė alkoholį A. V. namuose. Prisimena, kaip buvo išdėstytas A. V. kambarys, o būtent: tik praėjus duris į kambarį po dešine puse stovėjo sekciją, toliau po dešine sieną stovėjo lova, kurioje jis miegodavo; prie kitos sienos, kairėje stovėjo kita lova, kur miegojo A. V., tarp abiejų lovų buvo stalas, kambaryje buvo du langai, vienas prieš įėjimą, kitas po kaire siena. Dabar labai dažnai prisimena, kad guli lovoje, šalia jo stovi E. Š., o rankoje laiko karnizo vamzdį ir trenkia jam į galvą. Vamzdis ilgas, blizgantis. Po to viskas išsitrynę, kas vyko su juo, ką jis darė, ką veikė. Sekantį momentą atsimena, kad yra ligoninėje. Daugiau ką veikė tą dieną, kai buvo sumuštas neprisimena (1 t., 46-47 b. l.). Nukentėjusysis G. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad šiai dienai negali papasakoti, kaip jis buvo sužalotas, gali tik pasakyti, kad buvo du smūgiai. Civilinio ieškinio nereiškia. Šiai dienai kaltinamajam E. Š. neatleidžia. Nebeturi sveikatos, sveikata tik prastėja.

Liudytoja I. L. teisme parodė, kad nukentėjusysis G. L. yra jos tėtis. Pamena, kad įvykis buvo 2007 m. vasarą, kuomet buvo sumuštas jos tėtis. Ji nematė, kaip buvo sumuštas tėtis. Tą dieną ji buvo savo namuose, mama buvo darbe, o tėtis buvo pas kaimyną. Ji nematė sumušto tėčio, žino, kad jis buvo ligoninėje. Mama sakė, kad tėtį sumušė E. Š.. Mama muštynių nematė, nes buvo darbe. Mama sakė, kad matė sumuštą tėtį. Nebuvo tokios situacijos, kad tėtis būtų norėjęs mamą sumušti, išprievartauti su peiliu. Kai tėvai gyveno kartu ir buvo susituokę, kartais mušdavosi, kai tėvai išsiskyrė, nei karto nebuvo susimušę. Ji nėra priešiškai nusistačiusi nei prieš tėtį, nei prieš E. Š..

Liudytoja O. L. teisme parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena. Ji parėjo iš darbo, kieme susitiko dabar jau mirusį kaimyną A. V., kuris jai pasakė, kad E. Š. su karnizu trenkė G. L. į galvą. Ji nuėjo į namus pasižiūrėti ir pamatė, kad G. L. guli kruvinas ant lovos, o A. G. valė kraują nuo jo. G. L. galva buvo kruvina, ji matė žaizdą G. L. galvoje. Ji paklausė A. G., kas nutiko, o jis pasakė, kad G. L. krito ir susitrenkė į sekcijos kampą, tačiau ji tuo nepatikėjo. Kuomet buvo akistata tarp jos ir A. G., jis pasakė, kad E. Š. davė G. L. per galvą su vamzdžiu. Po to ji nuėjo į savo namus paduoti vaikams vakarienę. Vėliau ji grįžo pas G. L., kraujo jau nebebuvo, G. L. jau buvo atsigavęs ir atsisėdęs lovoje, kalbėjosi su A. G.. Tą dieną G. L. į ligoninę neišvežė, į ligoninę jį išvežė kitą dieną. Ji žino, kad G. L. nuėjo į darbą ir fermos vedėją jį išvežė pas jo seserį, o sesuo iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji matė, kaip G. L. per laukus atėjo į darbą. Matėsi, kad jam nėra gerai, todėl fermos vedėja jį su savo automobiliu nuvežė pas jo seserį. Ji pačių muštynių ji nematė, tik matė paskutinius du smūgius, kai E. Š. atbėgo ir spyrė G. L.. Tie smūgiai jau buvo po to, kai G. L. jau buvo atsigavęs, jau sėdėjo, gurkšnojo alkoholį kartu su A. G.. Dabar tiksliai negali pasakyti kur spyrė, tik tiksliai žino, kad vieną sykį spyrė G. L. į galvą. Po spyrių G. L. nukrito, ji užgulė jį ir uždengė savo kūnu, kad jo daugiau nebemuštų. Ji nežino dėl ko kilo muštynės, nes ji tuo metu buvo darbe. G. L. su E. Š. tarpusavyje konfliktuodavo dėl jos. Vieną ryta buvo taip, kad G. L. truputį prie jos kabinėjosi, G. L. buvo prie jos prigulęs. Ji jam pasakė eiti į savo namo galą, jis ir išėjo. Ji, girdint E. Š., pasakė G. L., kad daugiau prie jos nelįstų. Gali būti, kad jos pasakyti žodžiai išprovokavo tą konfliktą. Ji nežino, ar po to, kai E. Š. du kartus spyrė G. L., iki to laiko, kuomet G. L. išvežė į ligoninę, G. L. dar su kuo nors buvo susimušęs. Kaimynas A. V. jai pasakė, kad G. L. guli kruvinas ir, kad jam E. Š. trenkė su vamzdžiu. Tas vamzdis nuo karnyzo buvo padėtas pas ją koridoriuje. Kiek ji žino, tai E. Š. buvo numetęs tą vamzdį į žoles, ji pati tai matė.

Liudytoja E. U. teisme parodė, kad praėjo daug laiko, nebeatsimena įvykio aplinkybių. Ji dirbo pakaitine fermos vedėja „G. a.“, Šapnagių fermoje. Gal ir galėjo įvykis būti 2007 m. Ji atvažiavo ryte į darbą, melžėjos pasakė, kad reikia ieškoti šėriko. Tuo metu šėriku dirbo G. L.. Tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad jis tuo metu gulėjo būdoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos E. U. parodymus duotus 2013-05-15 ikiteisminio tyrimo metu, kad 2007 metais ji dirbo žemės ūkio bendrovės „G. a.“, fermos vedėjos pareigose. Jai pavaldūs buvo tiek G. L., tiek jo žmona O. L.. G. L. dirbo šėriko pareigose, pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką. Neprisimena, kad būtų vežusi G. L. pas jo seserį į Žeimius, kadangi praėjo daug laiko. Gal ir galėjo G. L. nuvežti pas jo seserį G. S., tačiau to, dėl ilgo laiko tarpo, neprisimena. Iš darbuotojų girdėjo, jog G. L. buvo sumuštas jo žmonos draugų. Kas tiksliai ir dėl ko sumušė nežino. Ji neprisimena, kad būtų mačiusi G. L. sumuštą. Prisimena, kad kaip tik tuo metu G. L. ilgai sirgo, nes ieškojo pamainos į jo vietą. Ji tiesiog apie šį įvykį nieko negali daugiau pasakyti, nes praėjo daug laiko, nebeprisimena (1 t., 154-155 b. l.). Liudytoja E. U. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja G. S. teisme parodė, kad G. L. yra jos brolis. 2007-08-15, vakarop E. U. atvežė brolį pas ją į namus. E. U. jai sakė, kad rado G. L. sumuštą būdoje. Ji iš karto nepažino brolio, nes jo veidas buvo kruvinas. Brolis nenorėjo su ja kalbėtis apie tai, kas jam atsitiko, jis tik pasakė, kad sugrįžo į namus numirti. Brolis nesakė, kas jį sumušė. Ji iškvietė greitąją pagalbą, kurie jį nuvežė į ligoninę.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad 2007 m. jis ir E. Š. nuvažiavo į svečius pas O. L., į Šapnagių kaimą. Jis, A. V., E. Š., O. L. ir G. L. gėrė alkoholį. Po kiek tai laiko O. L. pradėjo pyktis su G. L. dėl kažkokių tai pinigų. Jie kažko tarpusavyje nepasidalino. O. L. trinktelėjo G. L. į galvą, viskas baigėsi dideliu susistumdymu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo A. G. parodymus duotus 2007-08-29 ikiteisminio tyrimo metu, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, apie 18 val. grįžo G. L. namo, adresu Šapnagių k., Šiaulių r., kur jis prieš tai buvo su E. Š., G. L. buvusia žmona O. L., A. V. ir Dariumi, kurio pavardės nežino. G. L. parsivežė alkoholinių gėrimų. Tuo metu jie visi sėdėjo lauke prie namo, prie jų prisijungė G. L. ir visi gėrė alų ir degtinę. Begeriant G. L. pradėjo pyktis su O. L. dėl kažkokių pinigų. Vėliau gerti alkoholinių gėrimų persikėlė į namo vidų, kur gyveno A. V.. Į kambarį atėjus O. L. su E. Š. tarp jų su G. L. vėl prasidėjo konfliktas. Jie vienas kitam pradėjo grasinti ir O. L. trenkė G. L. ranka į galvos galinę dalį ir tada G. L. bandė stotis, bet tuo metu iš rankos į veidą jam trenkė E. Š.. G. L. nuo smūgio nukrito ant lovos. Tada jis pradėjo juos skirti ir O. L. su E. Š. išėjo į lauką. Po kelių minučių jie vėl atėjo. E. Š. rankose turėjo vamzdį, apie 50 cm ilgio ir užsimojo G. L., ar E. Š. G. L. sutrenkė, jis nematė, bet atsimena, kad jis iš E. Š. greitai atėmė tą vamzdį ir išėjęs į lauką, kur auga bulvės, numetė. Grįžęs iš lauko matė, kad visi kambaryje koliojosi. Tada A. V. pradėjo visus varyti lauk. Tada pirma pro duris ėjo O. L., po jos ėjo G. L., kuris užkliuvo už kažko ir griuvo, griūdamas trenkėsi galvą į kambaryje buvusio bufeto kampą. Tada jis pakėlė G. L. ir pasodino ant lovos, liepė atlenkti galvą, kad kraujas nebėgtų į akis, uždėjo šlapią rankšluostį. Vėliau liepė O. L. kviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavo, bet G. L. apžiūrėti negalėjo, kadangi jis buvo dingęs (1 t., 114-115 b. l.). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. G. paaiškino, kad jo parodymai užrašyti ne taip, kaip jis sakė, nes E. Š. trenkė G. L. su ranka į veidą, G. L. nenugriuvo, bet atsisėdo į lovą. Vamzdis nukrito nuo karnyzo. Tas vamzdis buvo tame pačiame kambaryje, kuriame jie visi gėrė. E. Š. turėjo tą vamzdį, bet su juo G. L. netrenkė, nes jis atėmė vamzdį iš E. Š.. Jis yra įsitikinęs, kad E. Š. su vamzdžiu G. L. nesudavė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo A. G. parodymus duotus 2013-03-22 ikiteisminio tyrimo metu, kad E. Š. yra jo sūnėnas. Prieš kokius šešerius metus, buvo vasaros laikotarpis, rugpjūčio mėnęsį, E. Š. susiskambino su O. L. ir sužinojo, kad jai yra laisvos dvi dienos, todėl pasiūlė jam važiuoti pas ją baliavoti. Jie su E. Š. nusipirko degtinės, saldainių ir autobusu atvažiavo iki Ginkūnų, o po to pėsčiomis atėjo iki Šapnagių. Iš pradžių jie gėrė alkoholį trise, vėliau prisijungė A. V. ir G. L.. Daugiausiai vartojo alkoholį jie vyrai, O. L. tai būdavo prie jų, tai išeidavo pas vaikus. Kažkuriuo metu tarp O. L. ir G. L. prasidėjo žodinis konfliktas, kiek šiai dienai prisimena, dėl vaikų. Tuo metu A. V. ir G. L. sėdėjo ant lovos, kuri stovėjo po dešine sienos puse (nuo įėjimo į kambarį), šalia lovos stovėjo O. L.. Tuo metu dėl neaiškių aplinkybių nuo lango nukrito užuolaida. E. Š. atsistojęs paėmė metalinį vamzdį, ant kurio buvo uždėtos užuolaidos. Tuo metu jis būdamas girtas pamanė, kad E. Š. nori trenkti iš vamzdžio G. L.. Jis atėmė iš E. Š. vamzdį, sulenkė jį, išėjo į lauką ir numetė jį į kieme stovėjusio kombaino pusę. Tuoj po to grįžo į kambarį ir pamatė, kad O. L. su G. L. yra įsikibę vienas kitam į drabužius. Įėjęs pamatė, kad G. L. praskeltas antakis ir bėgta kraujas, kas tai padarė nematė. Jis paėmė rankšluostį, sušlapino jį vandeniu ir uždėjo G. L. ant žaizdos. Trumpan buvo nuėjęs į O. L. pusę, kurioje santykius aiškinosi O. L. su G. Š., grįžus į A. V. namo pusė pamatė, kad A. V. sėdėjo ant lovos ir beveik miegojo, o G. L. kambaryje nebuvo. Po kokių 15 minučių į kiemą įvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis. Jie jo paklausė, kur nukentėjusysis, jis pasakė, kad G. L. buvo praskeltas antakis, o kur jis dingo nežino. Medikai pasišvietė su žibintuvėliais, matė ant grindų pritaškytą kraują, bet kadangi G. L. nebuvo, jie išvažiavo. Jis nuėjo miegoti į O. L. namo pusę. Ryte prasimerkęs pamatė, kad šalia jo stovi G. L., tuo metu buvo tarp 5-6 val. ryto. G. L. pasakė, kad turi butelį degtinės ir prašė eiti su juo „padaryti pachmielką“. Jie trise – jis, G. L. ir A. V., išgėrė ne pilna 0,7 l talpos degtinės butelį ir išsiskirstė (1 t., 116-119 b. l.). Liudytojas A. G. paaiškino, kad jis sulenkė tą vamzdį ir išmetė prie kombaino. Jo pirminiai parodymai skiriasi nuo vėlesnių galbūt todėl, kad praėjo daug laiko. E. Š. G. L. su kumščiu sudavė ne į veidą, o į krūtinę. Kaltinamasis jo neprašė duoti parodymus. Pareigūnai jam darė spaudimą, norėdami, kad jis sakytų, kad tai E. Š. su vamzdžiu sumušė G. L.. Sakė O. L., kad G. L. trenkėsi į spintą ir susižalojo, nors nematė, kad G. L. būtų trenkęsis į spintą ir susižalojęs.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo A. G. parodymus duotus 2013-05-09 pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad E. Š. yra jo sesers sūnus. 2007 m. vasarą, mėnesio ir dienos neprisimena, su E. Š. grįžo į Ginkūnus, bare atsigėrė alaus. Paskambino E. Š. draugė O. L.. Nusipirko porą butelių degtinės ir porą butelių alaus ir parėjo į Šapnagių ka., Šiaulių r., kur gyveno O. L. su E. Š.. Galėjo būti apie 19 val., O. L. namie nebuvo, tik jos dukros. Lauke rūkant ir gurkšnojant alų, atėjo G. L.. Jie pasiūlė G. L. alaus, atsigėrė ir visi trys nuėjo pas A. V., gyvenantį to paties namo, kur ir O. L., kitame gale. Apie 20 val. grįžo O. L. ir visi pradėjo gerti alų ir degtinę. Po kurio laiko O. L. susiginčijo su G. L.. Jie tarpusavyje susistumdė, išėjo pakalbėti į lauką ir vėl grįžo. Gėrė toliau, sukilo aistros, reikėjo raminti O. L., G. L. ir E. Š.. A. V. pradėjo visus varyti į lauką. Gal kas užkliudė, gal dėl kitų priežasčių, nukrito karnizas. E. Š. paėmė į rankas karnizą, jis buvo apie 1,5 metro ilgio varinis ar kitokio lengvo metalo vamzdis. E. Š. tuo vamzdžiu užsimojo ir trenkė G. L.. Kur pataikė, nežino, nes pripuolęs atėmė iš E. Š. tą vamzdį, jį sulenkė ir išėjęs į lauką išmetė. Sugrįžęs pamatė G. L. sėdintį ant sofos, jam buvo prakirsta kakta virš antakio, žaizda kraujavo. Jis nuo sienos paėmęs rankšluostį, jį sušlapino kibire su vandeniu ir pridėjo G. L. prie žaizdos. O. L. buvo kambaryje, kai E. Š. smūgiavo karnizu G. L.. O. L. su E. Š. išėjo į lauką paskui jį. Kai jis uždėjo kambaryje G. L. šlapią rankšluostį ant kaktos, grįžo O. L.. Ji paklausė, kas čia buvo. A. V. jai papasakojo, kad E. Š. primušė G. L.. Kažkas kvietė greitąją, bet nerado nukentėjusiojo, prižadino jį, gal manė, kad jis nukentėjęs. Ryte apie 6 val., jį prižadino G. L., jis atsinešė nugertą butelį degtinės. Jis su G. L. nuėjo pas A. V., susėdo ir išgėrė G. L. turėtą butelį degtinės. Išsiskirstėm apie 7.30 val. Už poros dienų jis sužinojo, kad G. L. ligoninėje. Jis su E. Š. nuėjo į ligoninę. Gydytojas parodė nuotraukas ir paaiškino, kad G. L. sutrenktas pakaušis ir yra išsiliejęs kraujas. Prieš įvykį, susitikus su G. L., jokių sužalojimų jo veide ar kitur kūne, nematė. Nematė, kad E. Š. G. L. daugiau kur nors būtų sudavęs kokius smūgius. Krisdamas karnizas negalėjo sužaloti G. L.. E. Š. iš šono užsimojo ir sėdinčiam G. L. smogė karnizu (1 t., 128-129 b. l.). Liudytojas A. G. patvirtino, kad tai jo parodymai. O. L. viską meluoja, ji viską yra išmokusi atmintinai. Kai nukrito karnizas, kambaryje buvo jis, A. V., O. L., G. L. ir E. Š.. Matė E. Š. smūgį G. L. į krūtinę. Nematė, kad E. Š. koja būtų spyręs G. L. į galvą.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad kada buvo įvykis tiksliai neprisimena.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo V. K. parodymus duotus 2013-04-17, kad 2007 metais, metų laiko neprisimena, bet žino, kad nebuvo šalta, jis pasiskambino A. G., jam buvo sulūžusios virtuvinio komplekto durelės ir norėjo A. G. paprašyti padaryti naujas. Pokalbio metu A. G. jam pasakė, kad šiuo metu jis yra Šapnagių k., Šiaulių r., pas A. V.. Kadangi jis pažinojo A. V., žinojo, kur jis gyvena, pasakė A. G., kad neužilgo ateis. Kai jis atėjo į Šapnagių k., į A. V. sodybą, dar buvo šviesus paros metas, kieme sutiko A. G.. A. G. rankoje laikė kažkokį metalinį strypą. Kur po to A. G. padėjo tą strypą neprisimena. Jis pasikalbėjo su A. G. kieme, po pokalbio A. G. įėjo į namą, jis taip pat buvo įėjęs, tačiau tik iki koridoriaus. Lyg iš koridoriaus pamatė, kaip A. V. sėdėjo kambaryje. Kas dar buvo kambaryje nežino. Kad kas nors būtu sumuštas, iš tų žmonių, kuriuos sutiko, nematė. Po kurio laiko jis kaime girdėjo, kad buvo sumuštas G. L. (1 t., 148-149 b. l.). Liudytojas V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad vamzdis buvo blizgantis, tiesus, ne sulenktas, A. G. numetė jį į pievą.

Teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas teisme paaiškino, kad G. L. sunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl jam padaryto galvos smegenų sumušimo. Galvos smegenų sumušimas diagnozuotas specialiais tyrimo metodais, atliekant galvos kompiuterinę tomogramą. Buvo pateiktos kuklios įvykio aplinkybės, kad G. L. buvo sumuštas E. Š., kad buvo gydomas Šiaulių apskrities ligoninėje. Po to papildomai buvo pateikta informacija, kad buvo suduota į galvą, spirta kojomis du kartus į įvairias kūno vietas. Sužalojimai, kurie nustatyti G. L., nėra būdingi griuviminei traumai. Turėjo būti suduoti smūgiai kietais, bukais daiktais. Kokie tai buvo daiktai, jis negali įvardinti. Pasekmės būtų buvusios tos pačios, ar smūgis į galvą buvo suduotas kumščiu, ar nuo spyrio. Abu žalojantys daiktai palieka panašias sužalojimo žymes. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek nuo smūgio kumščiu, tiek spiriant kojomis, tiek galimai nuo sužalojimo vamzdžiu.

Iš 2007-08-23, 2007-08-30, 2008-06-03 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, užfiksuota įvykio vietos, esančios Šapnagių k., Ginkūnų sen., Šiaulių r. sav., apžiūros. Apžiūrų metu fotografuota, sudaryta įvykio vietos schema (1 t., 15-18, 20-23, 24-29 b. l.).

Iš 2007-10-03 VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės pažymos Nr. S-1(1.16)-3628 matyti, kad G. L., gim. 1971-01-20, VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės neurochirurgijos skyriuje gydėsi nuo 2007-08-15 iki 2007-09-05. Ligos istorijoje Nr. S-1703 nurodyta, kad transportuotas GMP automobiliu iš buto (Žeimių k.). Skundžiasi, kad buvo sumuštas prieš dvi dienas, blogai jaučiasi, svaigsta galva, neviską gerai prisimena. Buvęs be sąmonės, ar ne, nežino (1 t., 36 b. l.).

Iš 2007-09-06 specialisto išvados Nr. G 1609/07(04) matyti, kad G. L. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu abejose pusėse, kraujosruvos paakiuose, kairės plaštakos sumušimas, muštinė žaizda kaktos kairiame krašte. Rasti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, nėra būdingi griuviminei traumai. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti keliais smūgiais padaryti kūno sužalojimai, nes gautoje ligos istorijoje nenurodytas kūne rastų sužalojimų skaičius. G. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl specialiais tyrimo metodais nustatyto galvos smegenų sumušimo. Šiaulių apskrities ligoninės istorijos duomenimis, G. L. po gautų sužalojimų į ligoninę pristatytas neblaivus (1 t., 57 b. l.).

Iš 2008-07-03 specialisto išvados Nr. PG 57-1609/07(04) matyti, kad G. L. padaryti galvos sužalojimai (galvos smegenų sumušimas, trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu abejose pusėse, kraujosruvos paakiuose, muštinė žaizda kaktos kairiame krašte) nėra būdingi griuviminei traumai, trenkiantis galva į bufetą. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, ar G. L. buvo mušamas vamzdžiu per galvą (1 t., 59 b. l.).

Iš 2013-03-04 specialisto išvados Nr. pG 12/13-1609/07(04) matyti, kad G. L. galvos smegenų sumušimas, trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu abejose pusėse, kraujosruvos paakiuose, muštinė žaizda kaktos kairiame krašte atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl specialiais tyrimo metodais nustatyto galvos smegenų sumušimo. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės įvertinti kiekvieną iš šių sužalojimų, nes galvos smegenų sumušimas įvyko nuo į galvą suduotų smūgių visumos. G. L. kairės plaštakos sumušimas, sukėlęs plaštakos sutinimą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, keliais smūgiais į galvą G. L. padarytas galvos smegenų sumušimas, nes Šiaulių apskrities ligoninės ligos istorijoje nenurodytas kūne rastų sužalojimų skaičius (1 t., 61 b. l.).

Iš 2007-11-05 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja O. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė lovą, kurioje rado sumuštą nukentėjusįjį G. L., vėliau parodė kitą lovą, kurioje antrą kartą rado G. L., prie kurio priėjo E. Š. ir pradėjo jį mušti, ji stojo į jų tarpą ir nebeleido E. Š. mušti G. L. (1 t. 85-88 b. l.).

Iš 2013-04-10 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja O. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė vietą, kurioje įvykio metu stovėjo bufetas, lova, kurioje rado gulintį sumuštą G. L., po to parodė vietą, kurioje stovėjo kita lova, kurioje, antrą kartą jai atėjus, sėdėjo G. L., prie kurio priėjo E. Š. ir koja du kartus spyrė G. L. į galvą. Manekeno pagalba liudytoja parodė kur ir kaip nugriuvo ant lovos nukentėjusysis G. L. po E. Š. spyrių, parodė, kaip ji savo kūnu užgulė nukentėjusįjį ir neleido E. Š. daugiau mušti G. L. (1 t., 89-96 b. l.).

Iš 2013-04-11 akistatos protokolo tarp liudytojų O. L. ir A. G. matyti, kad liudytoja O. L. parodė, kad ji nematė, kad A. G. eitų išmesti kokį nors vamzdį. Ji grįžusi iš darbo užėjo į kambarį pas A. V., kambaryje pamatė ant lovos gulintį G. L., kurio visas veidas buvo kruvimas, o A. G. jam valė kraują nuo veido. Lauke ji buvo sutikusi A. V., kuris jai pasakė „Ginte sumuštas“. A. G. jai sakė, kad G. L. griuvo ir trenkėsi galva į bufetą. Liudytojas A. G. sutiko su O. L. parodymais, paaiškino, kad dėl girtumo gali neprisiminti įvykio aplinkybių, neprisimena, kad E. Š. būtų spyręs G. L. į galvą, galėjo pasakyti O. L., kad G. L. krito ir susitrenkė galvą į bufetą. Abu liudytojai liko prie savų parodymų (1 t. 97-98, 99-102 b.l.; 2 t. 111-112 b.l.).

Iš 2007-10-10 VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties rašto su priedu Nr. 1-215 matyti, kad Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje yra užfiksuotas iškvietimas į Šapnagių kaimą 2007-08-14, 18 val. 55 min. Kvietė pas vyriškį, kuriam sužeista galva ir žadėjo laukti ant kelio. Nei ligonio pavardės, nei amžiaus kvietusysis nenurodė. Užfiksuota, kad kvietė policiją iš telefono 397882. Nurodytu adresu nukentėjusiojo sužeisto žmogaus nerado, nes niekas nelaukė ir nenurodė, kur tiksliai vykti ir teko grįžti atgal. Minėtu adresu daugiau nei tą, nei kitą parą nekvietė (1 t., 157-158 b. l.).

Iš 2007-11-13 VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties rašto su priedu Nr. 1-242 matyti, kad 2007-08-15, 18.14 val. užregistruotas iškvietimas Nr. 20199, pas G. L., 36 m. amžiaus, adresu – Žeimiai. Kvietėjas – sesuo. Kvietimo priežastis: sumuštas. Nuvykusi brigada konstatavo: ligonis skundėsi, kad prieš dvi dienas buvo sumuštas, ne viską gerai prisimenąs, sumušimo aplinkybių neaiškino. Paklaustas, ar buvo netekęs sąmonės, nežinojo ir skundėsi galvos svaigimu, mėtymu į šonus. Apžiūrint buvo stebimi galvos, veido ir viso kūno sumušimai su kraujosruvomis, kaktos srityje stebima mušta žaizda, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Su diagnoze: galvos, veido ir viso kūno sumušimas, galvos smegenų sutrenkimas, girtumas, nuvežtas į Šiaulių apskrities ligoninės priėmimo skyrių (1 t., 160-161 b. l.).

Iš 2013-05-15 ŽŪB „G. a.“ paaiškinimo su priedais Nr. 40-S-6783 matyti, kad buvo pateikti darbuotojų: karvių šėriko G. L. ir melžėjos O. L. 2007 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko tvarkos ir apskaitos žiniaraštis (1 t. 163-165 b.l.).

Iš 2013-04-17 akistatos tarp kaltinamojo E. Š. ir liudytojo A. G. protokolo matyti, kad liudytojas A. G. parodė, kad tarp O. L. ir G. L. įvyko konfliktas, kurio metu O. L. trenkė ranka G. L. per galvą, tuo metu G. L. stojosi nuo lovos ir tuo momentu nuo sienos nukrito karnizas su užuolaidomis. Tada E. Š. paėmė karnizą ir užsimojo į G. L. pusę, tačiau A. G. spėjo iš jo atimti karnizą, sulenkė jį su koja ir išėjęs į lauką išmetė. E. Š. tokios situacijos neprisiminė (2 t., 107-109 b. l.).

Iš 2013-04-17 akistatos tarp kaltinamojo E. Š. ir liudytojos O. L. protokolo matyti, kad liudytojai O. L. paaiškinus, kad E. Š. priėjo prie sėdinčio G. L. ir du kartus spyrė iš kojos į G. L. galvą, kaltinamasis E. Š. paaiškino, kad jis viena spyrį iš kojos įspyrė į galvą, o antrąjį į šoną (2 t., 111-112 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. Š. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2007-08-14, Šapnagių k., Ginkūnų sen., Šiaulių r., gyvenamojo namo kambaryje, konflikto su G. L. metu, tyčia, du kartus rankos kumščiu, ne mažiau kaip vieną kartą kojos spyriu ir ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu karnizo vamzdžiu sudavė G. L. į galvos sritį, taip padarydamas G. L. sunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis E. Š. savo kaltę pripažįsta iš dalies, teigdamas, kad jis, supykęs ant G. L., nes G. L. priekabiavo prie jo tuometinės draugės, nukentėjusiojo G. L. buvusios žmonos O. L., porą kartų rankos kumščiu sudavė smūgius nukentėjusiajam G. L. į galvos sritį, o jam nugriuvus, vieną kartą spyrė į galvos sritį ir vieną kartą spyrė G. L. į šoną, tačiau smūgių su metaliniu karnizo vamzdžiu jis G. L. nesudavė, tačiau pripažino, kad nuo jo suduotų smūgių G. L. galėjo būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad kaltinamasis E. Š. sumušė nukentėjusįjį G. L. patvirtina liudytojos O. L. parodymai, duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kad jai parėjus į namus iš darbo, kieme sutiktas kaimynas A. V. pasakė, kad E. Š. su karnizu trenkė G. L. per galvą, jai įėjus į A. V. kambarį, kuriame laikinai gyveno ir nukentėjusysis G. L., ji pamatė gulintį kruviną G. L., buvo kruvina jo galva, ji matė žaizdą. Pačių muštinių O. L. nematė, matė tik paskutinius du E. Š. suduotus smūgius G. L., t. y. kai G. L. atsigavęs sėdėjo lovoje ir šnekučiavosi su A. G., į kambarį įbėgo kaltinamasis E. Š. ir du kartus spyrė G. L., vienas smūgis koja buvo G. L. į galvą. Liudytojos O. L. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra išsamūs ir nuoseklūs, juose esminių prieštaravimų nenustatyta, ji savo parodymus patvirtino ir akistatų su kaltinamuoju E. Š. ir liudytoju A. G. metu. Tai, kad kaltinamasis E. Š. sudavė smūgius su metaliniu karnizo vamzdžiu nukentėjusiajam G. L. į galvos sritį, patvirtina nukentėjusiojo G. L. teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis prisimena, kaip kaltinamasis E. Š. užsimojo su karnizu ir trenkė jam į kaktą, be to, jam grįžus iš ligoninės, jo sutiktas kaimynas A. V. jam pasakė, kad jam E. Š. du kartus karnizu trenkė per galvą, daugiau įvykio aplinkybių, dėl patirtos galvos traumos, neprisimena. Iš dalies kaltinamojo E. Š. kaltę sudavus smūgius patvirtina ir liudytojo A. G. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, kad jiems pas A. V. kambaryje vartojant alkoholinius gėrimus, kilo konfliktas tarp O. L., E. Š. ir E. L., jie susistumdė, tuo metu nukrito karnizas, E. Š. paėmė jį ir tenkė su juo G. L., kur E. Š. pataikė, jis nepastebėjo, nes puolė atimti karnizo iš E. Š.. Po to jis matė, kad buvo prakirsta G. L. kakta, bėgo kraujas. Atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas A. G. yra kaltinamojo E. Š. dėdė, t. y. E. Š. yra A. G. sesers sūnus, į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu A. G. keitė savo parodymus, todėl teismas remiasi tik A. G. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, kurie atitinka kitus byloje esančius duomenis ir teismo nustatytas aplinkybes, be to, A. G. teismo posėdžio metu galimai davė palankius parodymus kaltinamajam, norėdamas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be aukščiau išvardintų įrodymų, kaltinamojo E. Š. kaltę taip pat patvirtina posėdžio metu apklausto eksperto J. Sakalo parodymai, kad sužalojimai, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam G. L., nėra būdingi griuviminei traumai, turėjo būti suduoti smūgiai kietais, bukais daiktais, pasekmės būtų buvusios tokios pačios, ar smūgis į galvą būtų suduotas kumščiu, ar spiriant koja, smūgiuojant vamzdžiu, bei posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros, liudytojos O. L. parodymų patikrinimo vietoje, akistatų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadose, Greitosios medicinos pagaltos pateiktoje informacijoje užfiksuoti duomenys. Kaltinamojo E. Š. poziciją, kad jis nukentėjusiajam E. L. smūgių su metaliniu karnizo vamzdžiu nesudavė, teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybą ir jais nesiremia.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes E. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog kaltinamasis E. Š. nukentėjusiajam G. L. ranka sudavė du smūgius į galvos sritį, ne mažiau vieno karto spyrė į galvos sritį ir ne mažiau vieno karto sudavė smūgį metaliniu karnizo vamzdžiu į galvos sritį, todėl teismas tikslina kaltinimą, nurodydamas minėtas aplinkybes. Taip pat teismas patikslina kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką, kad G. L. buvo sužalotas laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 24.00 val., kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog greitoji medicinos pagalba dėl asmens sužalojimo pirmą kartą buvo kviesta 2007-08-14, 18.55 val. dėl vyriškio galvos sužalojimo (1t., 157 b.l.), tad veika buvo padaryta anksčiau nei kaltinime nurodyta 21.00 val. Šie patikslinimai nesunkina kaltinamojo padėties, neišplečia kaltinimo ribų ir nelaikytinas kaltinimo keitimu, veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareiškė civilinį ieškinį dėl 1452,80 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., 71-73 b. l.). Civilinis ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo G. L. sveikatai buvo padaryta E. Š. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam G. L. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma priteistina iš kaltinamojo E. Š..

Bylos nagrinėjimo metu prokuroras prašė iš E. Š. priteisti 10 193,47 Lt išlaidų, kurios buvo patirtos dėl E. Š. pargabenimo pagal Europos arešto orderį iš Ispanijos Karalystės į Lietuvą. Pargabenimo išlaidas patvirtina byloje esantys - įsakymas dėl pareigūnų komandiruotės, PVM sąskaitos faktūros (2 t., 80-85 b. l.). Šios išlaidos patirtos dėl E. Š. neteisėtų veiksmų, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, ir išvyko į Ispanijos Karalystę, kur buvo sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą. Dėl to, šios išlaidos pagrįstai pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš E. Š..

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltininko E. Š. asmenybę – įvykdė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), neteistas (2 t., 114 b. l.), 2004 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, ir byla jo atžvilgiu buvo nutraukta (2 t., 127-128 b. l.), nedirbantis (2 t., 117 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (2 t., 118 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 120-121 b. l.), į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, rūšį (padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas), motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais mano, kad E. Š. bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

E. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – telefonas „SAMSUNG“, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariate (1 t., 178 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininko G. L. neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013-10-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2007-08-29 iki 2007-08-31 ir suėmime nuo 2013-01-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2013-10-31, išbūtą laiką.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. Š. 1452,80 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus ir 80 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

E. Š. pargabenimo išlaidas pagal Europos arešto orderį 10193,47 Lt (dešimt tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt tris litus ir 47 ct) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš E. Š. Lietuvos Respublikos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

E. Š. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – telefoną „SAMSUNG“, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininko G. L. neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.