Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu I. B., gimęs 1965 m. vasario 2 d., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63, 64 straipsnius, laisvės atėmimu 13 metų 3 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2011 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 10 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis atlieka bausmę nuo 2012 m. kovo 27 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl I. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2021 m. spalio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 357-189 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam tęsti darbą, dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose ir elgesio pataisos programose, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Komisijos nutarime nurodyta, kad I. B. yra atlikęs 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu jis atlieka bausmę Pusiaukelės namuose. Nusikaltimas, už kurį nuteistas, įvykdytas bendrininkų grupėje, todėl galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje ir draugai turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui. Nuteistojo bendravime stebima manipuliacija, noras apie save sudaryti teigiamą įspūdį, jis linkęs nutylėti su nusikaltimo padarymu susijusius aspektus, taip pat linkęs kartoti tas pačias klaidas. Nuteistajam būdingas impulsyvumas, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar galimų pasekmių apmąstymui. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti nepakankamai, nuteistasis nesugeba atpažinti problemiškiausių ir labiausiai reikalingų spręsti savo gyvenimo sričių. Nuteistasis stengiasi kelti ateities tikslus, tačiau sunkiai įvardija konkrečius žingsnius jiems pasiekti. Jis iki šiol palaiko kriminalinio elgesio nuostatas. Nuteistajam praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu jis nevykdė probacijos sąlygų ir padarė nusikaltimą. Bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka dešimt kartų ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, pastaruoju metu jam buvo skirti paskatinimai, tačiau anksčiau taikytos drausminės nuobaudos nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė rizika, išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros ir apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Įvertinusi visas aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo polinkius, elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens bylos dokumentais, daro išvadą, kad Komisijos vienbalsiai priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam I. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, nes Komisija objektyviai ir tinkamai išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, įvertino materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, nuteistojo asmenybę, kriminogeninius veiksnius ir remiantis nustatytų aplinkybių visuma sprendė, jog nėra pagrindo lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos namų.

Nuteistasis I. B. yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis nuo 2020 m. spalio 29 d. bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose. Jis dalyvavo „Nuteistųjų socialinių įgūdžių“ programose, savanoriškai dalyvavo psichologo paskaitoje „Impulsų kontrolės ypatumai“, taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo 10 klasių išsilavinimą, elektriko ir baldų apmušėjo specialybes. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo metu dirba. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paskatintas šešiolika kartų. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad yra stebimi teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, tačiau vis tik šie pokyčiai nėra pakankami daryti išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo I. B. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs didesnę dalį bausmės, bet jam vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, sprendžia, jog nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir pirmiau minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo ankstesnio nuteistojo vertinimo (atlikto 2020 m. spalio 29 d.) jo nusikalstamo elgesio rizika nepasikeitė, jam yra nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, gali sumažinti ar visiškai panaikinti. Įvertinus nuteistojo I. B. elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo ir nuostatų pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o būtent – socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad viena iš tokių priemonių yra dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, tačiau nuteistasis šios programos nelankė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Jis iki šiol nesugeba atpažinti gyvenimo sričių, kuriose turi daugiausiai problemų, jo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti nepakankamai, dėl ko pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis bei žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Nuteistojo vertybių sistemoje stebimos hedonistinės-materialinės vertybės, jis savo asmeninę naudą linkęs iškelti virš bendrojo visuomenės gėrio ar įstatymų, iki šiol stebimos ir kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Nuteistasis stengiasi planuoti ateitį, tačiau jam sunku įvardinti konkrečius ateities tikslų įgyvendinimo žingsnius. Nuteistajam būdingas impulsyvumas, pirmenybę teikiant skubotam veiksmui, o ne planavimui ar galimų pasekmių apmąstymui. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti apie nepakankamą nuteistojo mąstymo ir nuostatų korekciją teigiama linkme. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis kaltės dėl padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisme nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki šiol linkęs nutylėti su nusikaltimo padarymu susijusius aspektus, ir nors jis suvokia savo nusikalstamo elgesio pasekmes, tačiau įvardija tik sau nusikaltimu padarytą žalą, o kokį neigiamą poveikį visuomenei turi jo nusikalstamas elgesys, jis nesupranta. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi. Nuteistasis I. B. bausmės atlikimo metu už pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo baustas net dešimt kartų ir nors nuobaudos nebegalioja, tačiau tai, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėjo režimo reikalavimus, charakterizuoja jį neigiamai ir leidžia daryti išvadą, kad jam sunku pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog nuteistasis 2020 m. gruodžio 15 d. buvo nubaustas administracine nuobauda – 15 Eur bauda už Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija neturėjo vertinti jo padarytų drausmės pažeidimų, nes nuobaudos jau nebegalioja, paskutiniais metais jis buvo tik paskatinamas, be to, jis nebuvo baustas už šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant, ar nuteistasis laisvėje sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals, yra vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, vertinamos nuteistojo rodytos pastangos pakeisti nusikalstamus polinkius. Šiuo atveju nuteistojo I. B. padaryti pažeidimai, jų skaičius nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina jo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms.

Nuteistasis skunde pažymėjo, jog jis turi didelę šeimą ir dėl savo šeimos narių jis turi stengtis atgauti prarastą gerą vardą. Teismas pažymi, kad geri socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas yra svarbus veiksnys, turintis reikšmės sėkmingai probacijai, visgi šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog I. B. laisvės atėmimo bausme nuteistas jau ne pirmą kartą, nusikaltimus jis darė jau turėdamas šeimą. Taigi, šeima ir įsipareigojimai jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, taip jam buvo parodytas pasitikėjimas ir suteikta galimybė gyventi dorai su šeima, tačiau nuteistasis šia galimybe nepasinaudojo, išvadų nepadarė, lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naujus nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, be to, jis į nusikalstamą veiką įtraukė ir savo nepilnametę dukrą.

Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant, ar taikoma probacija bus sėkminga, atsižvelgiama į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis I. B. anksčiau teistas du kartus, šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis). Jau minėta, kad anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis parodyto jam pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto, padarė sunkesnį nusikaltimą bendrininkų grupėje, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis (disponavimas narkotinėmis medžiagomis). Šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab kad nuteistojo kriminalinė istorija yra kriminogeninis veiksnys. Be abejonės, nuteistojo elgesys paskutiniu metu keitėsi teigiama linkme ir nuteistojo pastangas taisytis pataisos namų administracija tinkamai įvertino, pritaikė lengvinančią nuteistojo teisinę padėtį priemonę – perkėlimą bausmę atlikti į Pusiaukelės namus. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2024 m. gegužės 10 d.).

Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisijos nutarime padarytos išvados dėl jo asmenybės yra neobjektyvios, neparemtos konkrečiais faktais, nesutinka su jam nustatyta vidutine nusikalstamo elgesio rizika. Pagal BVK 164 straipsnio nuostatas Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujasi jai pateiktos socialinio tyrimo išvados duomenimis, kurioje nurodyta informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvada parengta remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintomis Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinėmis rekomendacijomis, socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo charakteristika ir jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pateikti kvalifikuotų psichologės ir specialisto, taigi, abejoti socialinio tyrimo išvados objektyvumu nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis I. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus I. B. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. spalio 6 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo I. B. skundą atmesti.

Nutarties nuorašus išsiųsti prokurorui ir nuteistajam.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.