- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- e1-509-1178/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18288-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Egidijaus Žyliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 birželio 6 d., apie 20 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), prie kiemo vartų, žodinio konflikto metu, G. M. sėdint automobilyje „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro pravirą automobilio langą, kairės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į lūpas, padarydamas kraujosruvą apatinės lūpos kairėje, taip sumušė G. M., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, M. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y.:
2022 m. birželio 17 d., apie 15 val. 55 min., Šilalės r., Šilalės kaimiškoji sen., Katyčių k. teritorijoje, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 225 kilometre, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 1,60 promilių neblaivumas.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats M. D., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021 m. birželio 6 d., apie 20 val. 15 min., prie (duomenys neskelbtini), jo namų, tarp jo ir vyriškio, kuris sėdėjo automobilyje „VW Caddy“, valstybinio numerio neprisimena, įvyko žodinis konfliktas, dėl šunų vedžiojimo, važinėjimo. Konflikto metu, nesusilaikė ir vyriškiui sėdint automobilyje, pro pravirą langą, lygtai dešinės rankos kumščiu, sudavė vieną smūgį į veido sritį ir pataikė į lūpas. Po ko, nuėjo į namus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Dėl savo tokio spontaniško elgesio, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo G. M. atsiprašė, jam padarytą žalą atlygino. Labai dėl šio įvykio išgyvena, nuoširdžiai gailisi, tai buvo pirmas kartas, ateityje daugiau tokių atvejų nepasikartos.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. D. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.
Nukentėjusysis G. M. parodė, kad 2021 m. birželio 6 d., apie 20 val. 15 min., savo automobiliu „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Su juo buvo sutuoktinė G. M.. Automobilį vairavo jis, o keleivio vietoje (priekinėje dešinėje salono vietoje), sėdėjo sutuoktinė. Važinėjo apžiūrinėdami tuščius sklypus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, įvažiavo į žvyrkelį. Važiuojant žvyrkeliu, pastebėjo, kad kelias baigiasi, tad turės apsisukti. Apsisukdamas matė, kad žvyrkelio pabaigoje stovi nepažįstamas vyras su trimis šunimis. Apsisukdamas žvyrkelyje, pastebėjo, kad minėtas vyras į jo automobilį yra atkreipęs savo mobiliojo ryšio telefoną, galimai filmuoja ir fotografuoja automobilį. Pastebėjęs tokius nepažįstamojo veiksmus, sustabdė automobilį, išlipo iš jo ir teiravosi vyro, kodėl jis taip elgiasi. Nepažįstamasis ėmė aiškinti, kad nepaiso kelio ženklų ir atvažiavo į vietą, į kurią važiuoti draudžiama. Prieš įvažiuojant į minėtą žvyrkelį, jokių draudžiamųjų ženklų nematė, tad jiedu su nepažįstamuoju susiginčijo. Po neilgai trukusio žodinio konflikto, jis įsėdo atgal į savo automobilį ir išvažiavo. Grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ja važiuojant, ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), stabtelėjo, kadangi prie minėto namo vartų pastebėjo tą patį vyriškį. Stabtelėjęs, atsidarė savo automobilio kairės pusės priekinį langą ir pasakė vyrui, kad važiuodamas atgal, iš žvyrkelio, įsitikino, kad jokių draudžiamųjų ženklų ten nėra. Tada vėl kilo žodinis konfliktas. Tačiau galiausiai vyras su savo šunimis, pro vartus nuėjo į namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teritoriją. Jis įjungęs atbulinę automobilio eigą, ketino apsukti savo automobilį ir išvažiuoti. Apsisukant, pavažiavęs šiek tiek atgal ir sustabdęs automobilį, prieš išvažiuojant, pastebėjo, kad minėtas nepažįstamas vyras sugrįžo. Jis priėjo prie kairės automobilio pusės, prie priekinio lango, kuris vis dar buvo atvertas, kažką pasakė ir kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į lūpas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po smūgio, jis uždarė automobilio langą. Vyras kvietė į lauką, tačiau jis nėjo ten ir galiausiai jis grįžo atgal į minėto namo teritoriją, o jis tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, paaiškino jiems situaciją ir nurodė kur yra asmuo, kuris sudavė smūgį. Įvykį matė jo sutuoktinė. Jokių kitų pašalinių asmenų, įvykio metu, įvykio vietoje, nebuvo. Po įvykio vyko į į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas ir buvo nustatytas lūpos ir burnos ertmės paviršinis sužalojimas. Po apžiūros buvo išleistas į namus. M. D. pripažino savo kaltę, jo atsiprašė, padarytą žalą pilnai atlygino, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja G. M. parodė, kad 2021 m. birželio 6 d., apie 20 val. 15 min., kartu su sutuoktiniu G. M., šeimos automobiliu „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Automobilį vairavo sutuoktinis, o ji sėdėjo ant priekinės sėdynės, šalia vairuotojo. Važinėjo apžiūrinėdami tuščius sklypus, nes ketina įsigyti sklypą. Važiavo žvyrkeliu, kuris atvedė iki pėsčiųjų požeminio tunelio. Ten pamatė stovintį vyriškį, su trimis dideliais šunimis. Pamatę, kad daugiau niekur nenuvažiuos, sutuoktinis apsuko automobilį ir besisukant, sutuoktinis pamatė, kad tas vyriškis pradėjo filmuoti su telefonu. Nesuprato ką padarė, tada sutuoktinis pravėrė automobilio langą ir paklausė vyriškio kokiu tikslu jis juos filmuoja. Vyriškis atsakė, kad čia važiuoti negalima, kad visur yra sustatyti draudžiantys ženklai ir pasakė, kad sutuoktinis praras trims metams vairuotojo pažymėjimą. Ji ir sutuoktinis pasimetė, nes jokių draudžiančių ženklų nepastebėjo. Minėto vyriškio vedžiojami šunys buvo be antsnukių, tačiau su pavadėliais. Vyriškis su jais bendravo pakeltu tonu, tačiau jokio konflikto nebuvo. Nežinodami ko galima tikėtis, sutuoktinis taip pat telefonu ėmė filmuoti. Tuo pokalbis su vyriškiu baigėsi. Tada dar kartą su sutuoktiniu pravažiavo visą kelią, įsitikino, kad jokių draudžiančių ženklų nėra. Vėl grįžo tuo pačiu maršrutu filmuodami. Grįždami pamatė, kad tas pats vyriškis jau grįžo, kaip vėliau paaiškėjo link savo namo tvoros (duomenys neskelbtini). Tada sutuoktinis vyriškį dar kartą pakalbino ir pasakė, kad jokių ženklų draudžiančių eismą nėra. Tada vyriškis pasakė, kad jis aplamai negali čia būti, sutuoktinis pasakė, kad čia yra servitutinis kelias ir jis čia gali būti. Įvyko žodinis konfliktas, vyriškis vis darėsi agresyvesnis. Šunys kieme labai lojo, todėl sutuoktinis paklausė kodėl jis juos vedžioja be antsnukio ir kas būtų jeigu jie įkastų. Vyriškis atsakė, kad vyras būtų kaltas, jeigu šunys įkastų. Tada pamatę, kad tuo nieko nepasieks, nutarė išvažiuoti. Tada vyriškis pasakė „nu dabar tai palauk“. Sutuoktinis pasakė, kad dabar čia neturi su juo ko aiškintis ir važiuojam. Vyras sakė, kad palauktu, po ko sutuoktinis pradėjo apsukinėti automobilį. Vyriškis greitai atidarė kiemo tvorą, įleido šunis į kiemą, atbėgo ir per atidaryta automobilio langą, sudavė sutuoktiniui vieną kartą į veido sritį. Po ko, nuėjo į savo kiemą. Ji paskambino „112“ ir išsikvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, paaiškino kas atsitiko, pasakė kad rašys pareiškimą, po ko nuvyko į Kauno klinikas, kur sutuoktinis buvo apžiūrėtas, kur nustatė lūpos sumušimą.
Iš 2021 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie kiemo vartų.
Specialisto išvadoje Nr. G61032/2021(02) užfiksuota, kad G. M. nustatyta kraujosruva apatinės lūpos kairėje, dėl ko jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. D. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis sumušė G. M., tai yra, 2021 birželio 6 d., apie 20 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) prie kiemo vartų, žodinio konflikto metu, G. M. sėdint automobilyje „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro pravirą automobilio langą, kairės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į lūpas, padarydamas kraujosruvą apatinės lūpos kairėje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam G. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam
M. D. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 17 d., iš (duomenys neskelbtini), darbo reikalais atvyko į Klaipėdą. Ten susitiko su reikiamais klientais, sutvarkė visus darbinius reiklaus. Po darbų, susitiko su draugu. Jie pasivaikščiojo po miestą, paskui nuėjo į kavinę. Kavinėje pabuvo apie dvi valandas. Per tą laiką, jis išgėrė keturis bokalus alaus ir du alkoholinius kokteilius. Nuo išgerto alkoholio, jautėsi lengvai apsvaigęs. Kadangi susitiko su draugu, vartojo alkoholį, tai jis iš karto buvo nusprendęs, kad liks nakvoti Klaipėdoje. Tačiau po 15 valandos, jam paskambino žmona, kuri yra septintame nėštumo mėnesyje, pasakė, kad pasijuto blogai ir ruošiasi važiuoti į ligoninę. Jis labai išsigando dėl jos savijautos. Todėl nusprendė važiuoti pas žmoną. Jis iš karto nuėjo prie automobilio. Nors jis tikrai žinojo, kad vairuoti išgėrusiam yra draudžiama, tačiau jam labai rūpėjo žmonos sveikata ir jis nusprendė važiuoti. Į Klaipėdą buvo atvykęs darbovietei priklausančiu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Klaipėdos, magistrale atvažiavo į Šilalės rajoną. Tada vienu tarpu pamatė, kad jam iš paskos atvažiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Tada suprato, kad yra stabdomas ir sustojo. Pareigūnai patikrino jo blaivumą. Jam buvo nustatytas 1,60 promilės neblaivumas. Jis su viskuo sutiko, pareigūnams dėl nieko nesipriešino. Automobilis buvo nuvežtas, jis buvo pristatytas į Šilalės policijos komisariatą. Supranta kaip blogai ir neatsakingai pasielgė. Tokio savo elgesio nepateisina ir labai dėl to gailisi. Jam šis įvykis bus skaudi pamoka gyvenime ir ateityje taip neatsakingai tikrai nesielgs.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų visuma.
Iš 2022 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Šilalės r., Katyčių k. Teritorijoje, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 225 kilometre, kur stovi automobilis „VW Golf“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir kad po įvykio vietos apžiūros, minėtas automobilis buvo paimtas.
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2022 m. birželio 17 d., 16 val. 15 min. M. D. nustatytas 1,60 promilių alkoholio girtumas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (taisyklių redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. D. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. birželio 17 d., apie 15 val. 55 min., Šilalės r., Šilalės kaimiškoji sen., Katyčių k. teritorijoje, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 225 kilometre, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, M. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. D. tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. D. – nedirbantis, neteistas, per paskutinius trejus metus administracine tvarka baustas vieną kartą. Byloje nėra duomenų apie M. D. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje, jis taip pat nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daro išvadą, kad kaltinamajam gali būti skirtinos švelniausios iš straipsnio, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje bausmių – viešųjų darbų bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą – bauda, jų dydį nustatant mažesnį negu bausmių vidurkis. Būtent tokios bausmės, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam M. D..
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 17 d. 15.55 val. iki 2022 m. birželio 18 d. 12.06 val., t. y. viena para, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Žemesnės instancijos teismas
M. D. prašo leisti sumokėti baudą per vienerius metus, kadangi šiuo metu nedirba, neturi pajamų, vienas išlaiko šeimą, tačiau ieškosis darbo, kad galėtų sumokėti baudą. Be to, gyvena su žmona, kuri 2022 m. rugpjūčio 29 d. turėtų gimdyti.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms bei atsižvelgiant į M. D. prašymą, į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, gailisi dėl savo poelgio, teismas nustato 12 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nustatyta, jog kaltinamasis M. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad M. D. neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, dėl jo veiksmų kitiems asmenims realiai žala nebuvo padaryta, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 2 (dveji) metai (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šis terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 18 d., kuomet M. D. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.
Prokuroras prašo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 19854 Eur. Tuo tarpu M. D. teismo prašo, esant galimybei, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus sumažinti konfiskuotino turto vertę.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
M. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. D. būdamas neblaivus vairavo jo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą, nuosavybės teise SIA „Citadele leasing“ Lietuvos filialas priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, savininkas buvo ne kaltinamasis, o SIA „Citadele leasing“ Lietuvos filialas. Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas M. D. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ 2022 m. birželio 21d. pažymoje apie transporto priemonę nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė veikos padarymo metu buvo 19854 Eur.
Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020). Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, atsižvelgiant į tai, jog M. D. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, nusikalstama veika žalos nepadaryta, jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, į M. D. padėtį ir pajamas, t. y. kad jo sutuoktinė yra nėščia (numatoma gimdymo data 2022 m. rugpjūčio 29 d.), jis šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo M. D. išieškotina dalis konfiskuotino turto (automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą, t. y. 3000 Eur. Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliekamos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinamos.
Paimtas dokumentas – M. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014 m. kovo 26 d., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas pažymėjimą išdavusiai institucijai valstybės įmonei „Regitra“.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46, 47, 64¹ straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 281¹ straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, M. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 40 MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką M. D. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 18 d., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad 38 MGL (1900 Eur) bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, M. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš M. D. dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) į valstybės biudžetą.
Išaiškinti, kad 3000 Eur suma turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas“ (būtina nurodyti bylos numerį – Nr. e1-509-1178/2022). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, ši suma bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.
M. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Paimtą dokumentą – M. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014 m. kovo 26 d., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti pažymėjimą išdavusiai institucijai valstybės įmonei „Regitra“.
Išaiškinti M. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.