- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- I-98-764/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui
- Pareiškėjas
- P. Ž.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui Virginijui Varnaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Ž. bei atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ž. prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. Ž. kreipėsi į teismą (t. I, b. l. 2–3), prašydamas priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 333 645,68 Lt dydžio atlyginimo skirtumą nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. ir atlyginimo skirtumą iki teismo sprendimo priėmimo bei įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos mokėti jam atlyginimą, skaičiuotiną pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimą Nr. 666 ir 1997 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 589. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas prašė apginti jo pažeistas teises ir priteisti visą 182 518,56 Lt nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą susidariusį laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2008 m. vasario 29 d.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 9) su pateiktu pareiškėjo P. Ž. prašymu nesutiko.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepimu (t. I, b. l. 11–14) su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo P. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu (t. I, b. l. 115–124) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui P. Ž. iš Lietuvos valstybės 149 828 Lt. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina neišmokėto atlyginimo dalis, kurią sudaro 149 828 Lt, susidariusi laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 2007 m. spalio 5 d. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad, net ir esant pagrindui skundo reikalavimus patenkinti, iš valstybės neturėtų būti priteisiami privalomi mokesčiai. Teismas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas gyventojų pajamų ar socialinio draudimo mokesčiai. Tokius mokesčius apskaičiuoja ir išskaito vykdantis teismo sprendimą asmuo. Antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovus nuo sprendimo priėmimo dienos mokėti pareiškėjui atlyginimą, skaičiuotiną pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimą Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 589 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“, teismas pripažino prieštaraujančiu bendriesiems teisės principams, teisingumo bei protingumo kriterijams, todėl teisiškai nepagrįstu. Atsižvelgęs į reikalavimo pobūdį bei asmenį, kuriam jis yra nukreiptas, teismas pripažino, kad individualų ginčą nagrinėjantis teismas šiuo atveju yra netinkamas subjektas, galintis tokią teisę pareiškėjui nustatyti į ateitį, tai daroma teisės aktais ir jų nustatyta tvarka. Tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismo teisėjų atlyginimų negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teisę) pagal tokius kriterijus, kurie susiję su teisingumo vykdymu sprendžiant bylas, diferencijuojant gali būti taikomi tik su tuo nesusiję kriterijai (teisėjo darbo stažas ir pan.) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarime pateikti išaiškinimai). Tai reiškia, kad tenkinant šį pareiškėjo reikalavimą, būtų sukurta tokia teisinė situacija, kad pareiškėjui būtų mokamas kitoks atlyginimas (didesnis), nei kitiems tame pačiame teisme dirbantiems teisėjams. Todėl ši problema, teismo nuomone, spręstina ne individualiu aktu – teismo sprendimu, o įstatymu, todėl ir skundo ši dalis atmestina.
II.
Pareiškėjas P. Ž. apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 127–129) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas, priimti naują sprendimą ir reikalavimą patenkinti.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 131–134) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. I, b. l. 139) nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra atsakovas byloje. Tą patį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė ir atsiliepime į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą (t. I, b. l. 149).
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. I, b. l. 143–144) prašė pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi (t. I, b. l. 160–168) pareiškėjo P. Ž. ir atsakovo Lietuvos valstybės apeliacinius skundus atmetė; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą; sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m. vasario 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-432/2009 (t. II, b. l. 1–3), vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartis buvo priimti remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išduotomis pažymomis, kurios, atlikus vidaus auditą, buvo pripažintos nepagrįstomis ir neteisingomis. Jomis remiantis pareiškėjui buvo priteista 149 828 litai, nors suma, apskaičiuota pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, sudaro 106 456,02 litus, t. y. pareiškėjui buvo priteista 43 371,98 litu daugiau nei priklauso. Šią aplinkybę atsakovas sužinojo tik tada, kai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje iš Nacionalinės teismų administracijos buvo gauta 2010 m. sausio 11 d. vidaus audito ataskaitos Nr. 1VA-01-(8.3) santrauka, t. y. 2010 m. sausio 29 d.
Atsakovas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-432/2009 (t. II, b. l. 30–32), vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neišmokėtos atlyginimo dalies nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 2007 m. spalio 5 d. dydžio rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 4 d. pažyma Nr. (2.1K)-11K-2, kurioje buvo nurodyti klaidingi duomenys (padaryta klaida darbo užmokesčio skaičiavimo formulėje). Audito išvadų pagrindu atlikus perskaičiavimą, nustatyta, kad pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 2007 m. spalio 5 d. buvo ne 149 828 litai, o 106 456 litai, t. y. 43 372 litais mažiau nei pareiškėjui priteista byloje. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas pareiškėjo reikalavimas dėl piniginių išmokų, kurios priteistos iš valstybės. Proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės paaiškėjo, 2010 m. sausio 11 d. patvirtinus vidaus audito ataskaitą Nr. 1VA-01-(8.3).
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (t. II, b. l. 57–59) atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A822-432/2009 pagal pareiškėjo P. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo ir perdavė bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad atsakovai prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, atsakovai nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atlikus vidaus auditą, nustatyta, jog pareiškėjui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išduota 2008 m. sausio 4 d. pažyma Nr. (2.1K)-11K-2 (toliau – ir Pažyma) apie darbo užmokestį yra neteisinga. Šios pažymos pagrindu pareiškėjui priteista daugiau, negu priklauso pagal teisės aktus. Vidaus audito rezultatai įforminti Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. sausio 11 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. 1VA-01-(8.3) (toliau – ir Ataskaita). Iš bylos matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2009 m. kovo 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 4 d. pažyma Nr. (2.1K)-11K-2, iš Lietuvos valstybės priteisti 149 828 litai už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 2007 m. spalio 5 d. Remiantis Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. sausio 11 d. vidaus audito ataskaita Nr. 1VA-01-(8.3), pareiškėjui pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą apskaičiuota grąžintina suma yra 106 456,02 litai. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
V.
Procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tai iš esmės reiškia, kad bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija turėtų atlikti visapusišką pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2010). Nagrinėjamoje byloje procesas buvo atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo pagrindu buvo Nacionalinės teismų administracijos 2010 m. sausio 11 d. vidaus audito ataskaita Nr. 1VA-01-(8.3) (t. II, b. l. 35–53) , kurioje buvo nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išduota 2008 m. sausio 4 d. pažyma Nr. (2.1K)-11K-2 apie darbo užmokestį yra neteisinga, Pažymos pagrindu pareiškėjui priteista daugiau, negu priklauso pagal teisės aktus. Atsižvelgdama į nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja pareiškėjui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui P. Ž. priklausančio teisėjo atlyginimo dydžio, kiek jis tinkamai apskaičiuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimu ir patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (Ataskaitoje pateiktiems duomenims) vertinimo ribose.
Pareiškėjas prašyme (t. I, b. l. 2–3) yra pareiškęs reikalavimus, susijusius su neteisėtai nustatytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ teisėjo atlyginimu, nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. ir iki teismo sprendimo priėmimo bei prašymu įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos mokėti jam atlyginimą, skaičiuotiną pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimą Nr. 666 ir 1997 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 689.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 298 straipsnyje numatyto trejų metų termino taikymu nagrinėjamoje byloje, tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, priteisiant nesumokėtą teisėjo atlyginimo dalį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagrįstai paliko pirmosios instancijos teismo paskaičiuotą trejų metų laikotarpį, už kurį priteistinas nesumokėtas teisėjo atlyginimas, nuo 2004 m. spalio 5 d. iki 2007 m. spalio 5 d. (t. I, b. l. 124, 167), tačiau pirmosios instancijos teismo priteista P. Ž. nepagrįstai sumažinta teisėjo atlyginimo dalis yra nepagrįsta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai paliko šį dydį nepakeistu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė 149 828 litus neišmokėto teisėjo atlyginimo, su šia suma sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Ataskaitoje Nacionalinė teismų administracija nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams išduotose pažymose nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. neteisėtai atlyginimų skaičiavimui taikytas ne fiksuotas, bet kintantis (didėjantis) bazinės mėnesinės algos dydis (ne 105 litai, bet ir 115 litų, 128 litai) (t. II, b. l. 42). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 382 nustatyto bazinės mėnesinės algos dydžio (105 litai) taikymas teisėjų atžvilgiu negali būti vertinamas kaip teisėjų atlyginimų mažinimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-71/2010). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui P. Ž. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 149 828 litus neišmokėto teisėjo atlyginimo. Neišmokėto atlyginimo pareiškėjui dalis yra mažintina, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus: Ataskaitą (t. II, b. l. 35–53) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nesumokėtos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo teisėjui P. Ž. pažymą (t. II, b. l. 33–34). Abiejuose teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjui P. Ž. priteistina neišmokėto teisėjo atlyginimo dalis už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. yra 106 456,02 litai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu atsakovo atstovas pareiškė prašymą sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams (t. II, b. l. 66). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką bylose dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009, kurioje konstatuota, kad atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę apie sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį, sprendimo įvykdymas yra atidėtinas vienerių metų laikotarpiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1521/2010, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-49/2010, 2010 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-45/2010). Atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką ir atsakovo prašymą byloje šiuo klausimu ir nesant žinomų aplinkybių, kurių buvimas galėtų būti pagrindu konstatuoti priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartis keistina – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo dalis dėl pareiškėjui P. Ž. priteistino neišmokėto teisėjo atlyginimo dalies keistina: ši dalis mažintina iki 106 456,02 litų, o sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymus tenkinti.
Pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį: Pareiškėjo P. Ž. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinius skundus atmesti. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą: „Pareiškėjo P. Ž. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui P. Ž. iš Lietuvos valstybės 106 456,02 litus (šimtą šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus 2 ct). Sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.“ Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Likusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.