Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-81/2011

Teisėjas G. Varanavičius Proceso Nr. PK-1152-321/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.

2011 m. vasario 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam J. N., jo gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui, nukentėjusiajai M. N., jos atstovui advokatui Alvidui Tamulioniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-19 nuosprendžio, kuriuo J. N. nuteistas:

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d., padarymą laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 155 str. 2 d., padarymą 2 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d, 1 p, 2 p, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams su įpareigojimu per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Iš J. N. nukentėjusiai M. N. priteista 500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

J. N. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d., padarymą, nes jis 2008-12-16 apie 08.10 val., (duomenys neskelbtini) kieme ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 20, tyčia rankomis ir kojomis sudavė M. N. smūgius į veidą, nugarą bei koją, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą.

Be to, J. N. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 155 str. 2 d., padarymą, nes 2008-12-16, apie 08.10 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), keikė M. N. užgauliais, necenzūriniais žodžiais ir taip neviešai nukentėjusiąją įžeidė.

Liudytojo V. Ž. parodymai yra priešingi nukentėjusiosios, Rolando ir R. P. parodymams. V. Ž. parodymus sieti su P. parodymais nebuvo galima. Liudytojas V. Ž. vienintelis matė ir bendravo su M. N. iš karto po įvykio. Ankstesnio proceso metu liudytojas pabrėžė, kad ant nukentėjusiosios jis smurto požymių nepastebėjo. Liudytojas parodė ir tai, kad jo (J. N.) jis nematė, negirdėjo jokių riksmų ir šauksmų, kaip teigia nukentėjusioji M. N. ir jos sūnūs.

Iš esmės apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo galima remtis liudytojo V. Ž. parodymais, kadangi šis liudytojas neatvyko į bylos nagrinėjimą teisme, o parodymai iš ankstesnio teismo proceso nebuvo ištirti.

Nepagrįstai liudytojo - policijos pareigūno D. K. parodymai sulyginami su nukentėjusiosios sūnų R. ir R. P. parodymais. Liudytojas teisme parodė, kad nematė jokių nukentėjusiosios sumušimo žymių, suplėšytų ar išteptų drabužių.

Teismas, vertindamas šiuos prieštaringus ir nelygiaverčius liudytojų parodymus, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nesivadovaudamas įrodymų leistinumo ir priimtinumo principais. Nuosprendyje visiškai nėra atsižvelgta į jo kaltę neigiančius liudytojų V. Ž. ir D. K. parodymus.

Teismas nuosprendyje neįvertino aplinkybės, kad jie su nukentėjusiąja yra susipykę dėl vykstančio teisminio skyrybų proceso.

Visiškai neįrodytas liko ir kaltinimas, kad jis įžeidinėjo nukentėjusiąją. Kaltinimas absoliučiai nepagrįstas jokiais įrodymais ir nenagrinėtas teismo posėdyje. Kaltinimas šio nusikaltimo padarymu grįstas vien tik nukentėjusiosios M. N. prasimanymais, kurie, nesant jokių kitų nusikalstamos veikos padarymą patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindas jį pripažinti kaltu (LR BPK 301 str.) .

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių kaltinimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nuosprendis priimtas remiantis tik specialisto išvada. Specialisto išvadoje pateikiama tik prielaida, kad konstatuoti sužalojimai galimai patirti nukentėjusiosios nurodytu laiku, bet ne jos nurodytais būdais. Kad nukentėjusioji M. N. buvo sumušta, niekas nematė, niekas to nepatvirtino.

Tiriant nusikalstamą veiką nebuvo atsižvelgta į jo, nuteistojo, sveikatos būklę įvykio metu. Įvykio metu jis buvo po tulžies pūslės operacijos ,gydomas ambulatoriškai, dėl to negalėjo kelti net lengvo svorio, tuo labiau grumtis su nukentėjusiąją, ją mušti ar kelti nuo žemės.

Civilinio ieškinio patenkinimas visiškai nepagrįstas ir neteisingas, kadangi priteista 1000 Lt. suma neturtinei žalai dėl tariamai jo neteisėtų veiksmų atlyginti, nebuvo įrodyta kaip reikalauja LR CK. Priteista suma yra akivaizdžiai per didelė atsižvelgiant į patirtus sužalojimus ir išgyvenimus.

500 Lt turtinės žalos kompensacija, už neva jo veiksmais sugadintus kailinius ir išlaidas vaistams, yra per didelė. Kailiniai buvo pirkti prieš 3-4 metus už 300 Lt, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jų sugadinimo ir taisymo aplinkybes. Byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp nukentėjusiosios sužalojimų ir jo veiksmų, todėl pateikti receptai ir vaistų pirkimo kvitai negali būti vertinami kaip turtinė žala dėl jo veiksmų.

Teismas tinkamai neišanalizavo jo pateiktų argumentų ir nurodytų įvykio aplinkybių. Taip liko nepaneigti jo argumentai dėl nekaltumo, kas grubiai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, atlikusi teisminį įrodymų tyrimą, apklausiant nuteistąjį, nukentėjusiąją, ekspertę Liuciją Karčiauskaitę, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, nukentėjusiąją, jos atstovą ir prokurorę, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas nuteistojo J. N. kaltę nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą bei neviešai ją įžeidus, patvirtinama nukentėjusiosios parodymais, iš dalies paties nuteistojo parodymais, liudytojų R. P., R. P., D. K. parodymais bei specialisto išvada. Pažymėtina, jog nukentėjusioji tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nurodė tas pačias aplinkybes, jog ji rytą ruošėsi eiti į darbą, tačiau vyras primygtinai siūlėsi pavežti, ji nesutiko, nuteistasis pagriebęs ją už darbužių, tempė prie mašinos, o pradėjus šaukti, ji išsprūdo, tempimo metu nuteistasis kirto jai į sprandą, pečius, vėliau einant (duomenys neskelbtini) gatve nuteistasis vėl prie jos privažiavo, sustojo, liepė sėsti į mašiną, vadino necenzūriniais žodžiais (kurva, aferiste, Kauno prostitutka,) šoko vytis, pasivijęs vėl tempė, nukentėjusioji vėl pradėjo rėkti, tada nuteistasis trenkė kumščiu į veidą, parkritus nukentėjusiajai, spyrė į nugarą, pečius, kojas. Nuteistasis buvo dar kartą sugrįžęs su automobiliu, tačiau nukentėjusiosios nepastebėjo.

Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme. Jis neneigė, jog kvietė žmoną važiuoti kartu, ši nesutiko, kvietė pavežti, nes buvo slidu ir pakeliui, tačiau kodėl trečią kartą pravažiavo pro tą vietą, kur manė esant nukentėjusiąją, negalėjo nurodyti. Jis nukentėjusiajai nesudavė, nespyrė ir necenzūriniais žodžiais nekeikė, moteris susižaloti galėjo griūdama, nes buvo slidu, be to, kojas susižaloti galėjo su rankinėmis.

Nuteistasis neneigė, jog siūlėsi pavežti žmoną tiek namo kieme, tiek ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau neigė vartojęs bet kokį smurtą ar įžeidinėjęs. Šią nuteistojo versiją paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios parodymus laikė patikimais, nes jie patvirtinami ne tik nukentėjusiosios sūnų R. P. bei R. P. parodymais, tačiau ir visiškai nesuinteresuoto liudytojo policijos pareigūno D. K. parodymais. Nors nei vienas iš šių liudytojų tiesiogiai įvykio nematė, tačiau R. P. ir R. P. patvirtino, jog iš karto po įvykio matė nukentėjusiąją, matė suplėšytus kailinius, nukentėjusioji teigė, jog ją sumušė nuteistasis. R. P. parodė, jog mama (nukentėjusioji) paskambinusi ir pasakiusi, jog sumušė J. N., kad ji pas kaimyną, ji pasakojo, jog nuteistasis kelis kartus ją grūdo į automobilį, ji ištrūkusi. R. P. paaiškino, jog atėjęs į namo pirmą aukštą matė, kad mamos lūpa kruvina, ji buvo išbalusi, išsigandusi, suveltais plaukais, jos kailiniai buvo suplėšyti, ir mama paaiškino, kad visa tai padarė kaltinamasis. Liudytojas D. K. patvirtino, jog buvo atvykęs pagal iškvietimą, moteris pasakė, jog ją sumušė vyras. Be to, tai, kad toks įvykis buvo, patvirtina ir duomenys iš medžiagos Nr. 22-At-45815-09, nukentėjusiosios pareiškimas. Nors liudytojas D. K. parodė, jog nesimatė, kad nukentėjusioji būtų sužalota, tačiau sužalojimus, jų pobūdį bei mechanizmą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada bei specialistės L.Karčiauskaitės paaiškinimai. Specialistės išvada M. N. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaroje, kairėje kojoje, kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis, galimai nurodytu laiku, t.y. 2008-12-16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertė L.Karčiauskaitė specialisto išvadą tvirtino, paaiškino, jog kraujosruva lūpoje gavosi tiesioginio smūgio pasėkoje, griuvimui nebūdinga, o kiti sužalojimai atsirado ir griuvimo metu. Be to, visi sužalojimai galėjo atsirasti tik jeigu buvo nugriūta keletą kartų. Taip pat ekspertė nurodė, jog paaiškinimas, kad buvo spirta į nugarą ir sėdmenis atitiktų ten atsiradusias kraujosruvas, kairėje kojoje esanti kraujosruva, kelio sužalojimas ir nubrozdinimas galėjo atsirasti ir spiriant ir griūnant bei atsitrenkiant į ribotus paviršius vienu metu. Teismo medicinos specialisto išvada bei ekspertės paaiškinimai laikytini objektyvais bylos duomenimis, ir jie patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad jai buvo suduota į lūpą, kad nuteistasis spyrė nukentėjusiajai, kad ji dėl nuteistojo veiksmų buvo pargriuvusi, o taip pat šie įrodymai suteikia pagrindo tikėti ir liudytojų R. ir R. P. parodymais, kad jie matė susijaudinusią motiną, suplėšytus kailinius, mama paaiškino, jog visa tai padarė J. N., kuris kelis kartus ją grūdo į automobilį. Šių įrodymų visuma paneigiama nuteistojo versija, jog jis smurto nevartojo, nespyrė, nukentėjusiajai nesudavė, nes šie parodymai kategoriškai prieštarauja ne tik nukentėjusiosios nuosekliems parodymams, kurie patvirtinami liudytojų R. ir R. P. parodymais, iš dalies liudytojo D. K. parodymais, tačiau prieštarauja ir aptartiems objektyviems duomenims-specialisto išvadai bei paaiškinimams. Šios aplinkybės duoda pagrindą tikėti nukentėjusiosios M. N. parodymais ne tik dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau ir dėl jos įžeidimo necenzūriniais žodžiais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo V. Ž. parodymais, nes jie teisminio bylos nagrinėjimo metu neištirti, liudytojas posėdyje neapklaustas ir jo parodymai baudžiamojo įstatymo tvarka nepagarsinti. LR BK 301 str. 1 d. nurodyta, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Liudytojo V. Ž. parodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo ir jais negali būti remiamasi nuosprendyje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aukščiau aptartų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti nusikalstamų veikų aplinkybes bei nuteistojo J. N. tyčinę kaltę. Nuteistojo veikos pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. kvalifikuotos tinkamai.

Bausmės nuteistajam skirtos teisingai.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes tinkamai įvertino ir atsižvelgė į visas LR BK 54 str. nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad J. N. neteistas, turi antros grupės invalidumą, tai riboja jo galimybes dirbti, turintis minimalias pajamas, todėl teismas pagrįstai darė išvadą, jog tinkamiausia bausmė už LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką yra laisvės apribojimas, ir pagrįstai skyrė laisvės apribojimą vieneriems metams, o už veiką, numatytą LR BK 155 str.2 d. skyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę 2 mėnesius viešųjų darbų. Kadangi J. N. veikos sudaro idealią sutaptį paskirtosios bausmės pagrįstai subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams įpareigojant per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Iš dalies pagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai priteisė turtinei žalai atlyginti 500 litų.

LR BPK 109 str. nustato, jog asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese įtariamajam ar kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį. Pažymėtina, jog civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąją byla ir įrodinėjamas vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso taisyklėmis.

M. N. pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 500 litų nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei žalai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, nepagrįstai rėmėsi teisiamojo posėdžio metu neištirtais įrodymais. Teismas nurodė, jog remiasi duomenimis, jog ankstesniuose teismo posėdžiuose buvo apžiūrėti suplėšyti kailiniai, tačiau šie įrodymai nepagarsinti teisiamojo posėdžio metu, neištirti ir jais vadovautis teismas negalėjo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, jog už kailinių sutvarkymą mokėjo virš dviejų šimtų litų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybę, kad buvo suplėšyti kailiniai, patvirtino ne tik nukentėjusioji, tačiau ir liudytojai R. ir R. P., todėl teismas neabejotinai įrodytomis laiko išlaidas kailiniams sutvarkyti -200 litų. Kitas turtines išlaidas vaistams ir medicininei apžiūrai (52,80 lt ir 23,00 lt) patvirtina rašytiniai duomenys (t1, b.l. 6,7 ). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje tik iš dalies įrodytas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, todėl iš nuteistojo priteistinas tik toks žalos dydis, kuris įrodytas, t.y. 275, 80 lt.

Nuteistasis skunde nurodo, jog nepagrįstas ir neįrodytas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso/toliau- LR CK/ 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d., nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) nusikaltimo pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą - nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, tačiau abi veikos tyčinės, pasireiškė fizinio smurto panaudojimu, įvertinus pasekmes – buvo sužalota sveikata, o taip pat sukėlė ir psichologinio pobūdžio padarinių (t1, b.l. 33), padaryta turtinė žala, įvertinus nuteistojo amžių, sveikatos būklę, finansinę padėtį (turi neįgalumą, dėl ko ribotos galimybės dirbti ir gauti pinigines pajamas) darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija – 1000 lt M. N. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiosios M. N. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti. (LR BPK 328 str. 4p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutaria:

-J. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį dalyje dėl M. N. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti išsprendimo pakeisti;

-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš J. N. M. N. priteista 500 litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui;

-priteisti iš J. N. M. N. 275,80 litų (du šimtus septyniasdešimt penkis litus 80 centų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.