Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-06-13 · Civilinė byla Nr. 2S-408-124/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-04-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-13Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-30Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
2S-408-124/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-01766-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
Pareiškėjas
I. B.
Kategorijos
  • 129.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-408-124/2011

Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01766-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 129.20.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties pagal pareiškėjos I. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolio Tomo Ubarto kontorai, K. B. ir S. B. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. B. pateikė teismui skundą (1–3 b. l.), prašydama atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nenukreipti išieškojimo į paskutinį šeimos gyvenamąjį būstą, panaikinti patvarkymą skelbti varžytynes, sustabdyti 2011-03-15 varžytynes iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis K. B. yra skolingas savo nepilnametei dukrai iš pirmos santuokos J. B. išlaikymo įsiskolinimą. Išieškojimą vykdantis antstolis T. Ubartas areštavo K. B. ir pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitas, paskelbė 1,00 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) , turto varžytynes, kurios turėjo vykti 2011-03-15. Patvarkymas skelbti varžytynes prieštarauja LR CPK 663 straipsnio 4 punkto nuostatoms, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį gyvenamąjį būstą. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija - pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Antstoliui neįvykdžius pareigos išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti šioje teisės normoje nustatytą apribojimą, nors tam faktinis pagrindas buvo, yra pagrindas konstatuoti, kad antstolis pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalį.

Antstolis netinkamai įkainojo turtą, į kurį nukreiptas išieškojimas. Jis visą turtą įvertino 14560,00 Lt. Vien ūkinių pastatų, renovuotų nuo 2006-2010 metų, vertė yra 30000 Lt. Pastatai buvo renovuoti iš I. B. skirtų lėšų 17500 Lt. Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina.

Antstolis pažeidė LR CPK 667 straipsnio, ginančio bendraturčio teises, reikalavimus. K. B. prievolė yra asmeninė. Parduodami iš varžytinių pastatai yra registruoti jo vardu. Gyvenant santuokoje iš pareiškėjos asmeninių lėšų jie buvo iš esmės pagerinti. 1,0000 ha žemės sklypas, įgytas 2003-05-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3658 ir yra įregistruotas kaip pareiškėjos ir K. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolis pareiškėjai neišaiškino CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi (38–40 b. l.) skundą tenkino iš dalies, atnaujino pareiškėjai I. B. praleistą terminą skundui paduoti, bylą dalyje dėl patvarkymo skelbti varžytynes panaikinimo nutraukė, kitoje dalyje skundo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra galimybės nustatyti tikslią datą, kada pareiškėjai tapo žinoma apie paskelbtas turto varžytynes, pareiškėja įrodymų nepateikė, nurodė, kad sužinojo vasario pradžioje. Byloje nėra duomenų, kad jai apie būsimas varžytynes buvo žinoma anksčiau, todėl pareiškėjos prašymą teismas tenkino - atnaujino terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad 2011-03-10 antstolis T.Ubartas patvarkymu atšaukė skolininko K. B. turto varžytynes, turėjusias įvykti 2011-03-15, patvarkymas neapskųstas ir galiojantis, todėl šioje dalyje bylą nutraukė.

Teismas pažymėjo, kad skolininko K. B. skola yra susidariusi ne dėl nesumokėtų mokesčių, bet, dėl to, kad jis neteikė išlaikymo savo neįgaliai dukrai iš ankstesnės santuokos J. B.. Skolininko neįgalios dukters J. B. interesai yra pažeidinėjami jau daug metų, skolininkas eilę metų visiškai neišlaiko dukters ir ja nesirūpina, K. B. šeima per tuos metus vykdė statybas, vertėsi žemės ūkio veikla, akivaizdu, kad įsiskolinimas atsirado ne dėl sunkios skolininko materialinės padėties. Šių motyvų pagrindu teismas netenkino pareiškėjos prašymo nenukreipti išieškojimo į paskutinį šeimos gyvenamąjį būstą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra skolininko K. B., t. y. įgytas iki pareiškėjos ir skolininko santuokos, kuri buvo sudaryta 1998-07-04, tačiau 1,00 ha sklypas, kuriame yra šis namas, viešame registre yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nustačius, kad aprašytas ir areštuotas turtas priklauso ne tik skolininkui, bet ir kitam asmeniui- jo sutuoktinei, o skolininko prievolė yra asmeninė, atliekantis vykdymo veiksmus antstolis, vadovaudamasis CPK 667 str. turėtų pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Šalies argumentai

Pareiškėja I. B. atskiruoju skundu (45–46 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti sprendimą nenukreipti išieškojimo į paskutinį šeimos gyvenamąjį būstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nutarties dalis, kurioje atsisakyta tenkinti prašymą nenukreipti išieškojimo į paskutinį šeimos būstą yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas formaliai apsiribojo LR CPK 663 straipsnio 4 punkto išdėstymu. Teismas nepasisakė dėl galimybės taikyti LR CK 1.5 straipsnio 3 dalyje numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Išieškojus išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei J. B., pareiškėjos du mažamečiai vaikai, iš kurių vienas yra neįgalus nuo vaikystės, liktų be gyvenamojo būsto.

2. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad iš K. B. sąskaitos buvo nurašyti visi jo viešuosiuose darbuose uždirbti pinigai : 2008-07-31 150,54 Lt, 2008-08-29 – 469,80 Lt, 2008-09-30 –806,43 Lt, 2009-07-01– 215 Lt ir 48 Lt. 2009 metais pareiškėja su S. B. susitarė mokėti kiekvieną mėnesį po 200 Lt, o ji nereikalauti varžytynių.

3. Antstolis netinkamai įkainojo turtą, iš kurio vykdomas išieškojimas. Turtą antstolis įvertino 14560,00 Lt. Vien ūkinių pastatų, renovuotų nuo 2006-2010 metų, vertė yra 30000 Lt. Pastatai buvo renovuoti iš I. B. skirtų ES lėšų -17500 Lt. Siekiant nustatyti tikrąją turto vertę, antstolis turėjo kreiptis į turto vertintojus ir savo lėšomis atlikti turto vertinimą, tačiau to nepadarė.

4. Antstolis neišaiškino pareiškėjai LR CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Vadovaujantis CPK 667 straipsnio imperatyvia nuostata, turėtų būti nustatyta žemės sklypo ir naudojimosi tvarka. Pareiškėja ieškiniu kreipsis į teismą dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jos dalies nustatymo.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad teismo nutarties dalis dėl išieškojimo nukreipimo į paskutinį šeimos būstą yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas formaliai apsiribojo LR CPK 663 straipsnio 4 punkto išdėstymu.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, nurodydama, kad LR CK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos tik priverstinio išieškojimo atveju, kai yra išieškomi nesumokėti mokesčiai už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, minėto straipsnio norma netaikoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė sąlygų visetą, kurioms esant taikoma ši teisės norma ir pagrįstai konstatavo, kad minėto straipsnio norma negali būti taikoma vykdant išlaikymo išieškojimą iš K. B. turto. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka, todėl plačiau dėl šio atskirojo skundo argumento nepasisako.

Skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėja prašė nenukreipti išieškojimo į paskutinį šeimos gyvenamąjį būstą adresu (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2011 m. kovo 15 d. buvo paskelbtos žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), antrosios varžytynės (86 b. l.). 2011-03-10 patvarkymu dėl varžytynių atšaukimo, antstolis T. Ubartas, skelbtas varžytynes atšaukė, nurodydamas, kad turi būti išspręstas klausimas dėl teisių skolininkui K. B. išaiškinimo ir pasiūlymo kreiptis į teismą dėl apribojimo nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą (vykd. byla 88 b. l.). Iš nurodyto matyti, kad turto varžytynės yra atšauktos, todėl pareiškėjos reikalavimas nenukreipti išieškojimo į paskutinį šeimos gyvenamąjį būstą bent jau šiuo metu yra nepagrįstas, nes antstolis šiuo metu skolininkui priklausančio turto nepardavinėja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CK 1.5 straipsnyje numatytu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, bei siekdama užtikrinti teisėtą priverstinio išieškojimo procesą, konstatuoja šias vykdymo procese padarytas klaidas.

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio T. Ubarto kontora vykdo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą K. B. nepilnametei dukrai J. B.. Vykdant išlaikymo išieškojimą, taikomos bendrosios civilinio proceso kodekso normos. LR CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumą. Šis straipsnis numato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto – antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ir kt. pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile - iš skolininko nekilnojamojo turto, ketvirtąja eile – iš žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile-iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Taigi, iš nurodytos teisės normos matyti, kad nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena ne tik skolininkas, bet ir jo du mažamečiai vaikai, galima tik paskutinėje eilėje. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis T. Ubartas patikrino skolininko K. B. pinigines lėšas, esančias banko atsiskaitomosiose sąskaitose ir nukreipė į jas išieškojimą (vykd. byla 12–14, 25, 27 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad išieškojimą antstolis būtų nukreipęs į skolininko kilnojamąjį turtą. Tik nustatęs, kas K. B. neturi kilnojamojo turto, išieškojimą antstolis gali nukreipti į skolininko nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės ūkio paskirties žemės sklypus (0,28 ha ir 1,22 ha), esančius (duomenys neskelbtini). Ir tik pardavus minėtą turtą, išieškojimą galima nukreipti į skolininko gyvenamąjį būstą, t. y. gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pripažintina, kad parduodant iš varžytynių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, antstolis privalo pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį (LR CPK 667 str. 1 d.).

Atskirąjį skundą pareiškėja I. B. grindžia ir tuo argumentu, kad antstolis netinkamai įkainojo turtą, iš kurio vykdomas išieškojimas. Turtą antstolis įvertino tik 14560,00 Lt, nors vien ūkinių pastatų, renovuotų 2006-2010 metais, vertė yra 30000 Lt. Atsakant į šį atskirojo skundo argumentą pažymėtina, kad ginčijamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas 2009 m. gegužės 20 d. turto arešto aktu, nurodyta areštuoto turto vertė -10 200 Lt (vykd. byla 57–60 b. l.). Turto arešto aktas skolininkui K. B. išsiųstas registruotu laišku (60 b. l.). Skolininkas, nesutikdamas su nustatyta turto verte, turto arešto aktą galėjo skųsti įstatymo nustatyta tvarka. LR CPK 512 straipsnis numatė, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad turto arešto aktą skolininkas K. B. būtų apskundęs. Kadangi turto arešto akto neskundė, laikytina, kad su jame nurodytomis kainomis skolininkas K. B. sutiko. Šiuo metu ne tik apskundimo, bet ir naikinamasis terminas yra pasibaigę. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininko turtas (žemės sklypai) yra areštuotas 2008 m. liepos 21 d. (vykd. byla 52–54 b. l.), o pastatai (duomenys neskelbtini) – 2009 m. gegužės 20 d.(vykd. byla 57–60 b. l.), taigi areštuoti prieš 3 ir 2 metus. Per šį laikotarpį, be abejonės, keitėsi areštuoto turto vertė, tuo labiau, kad pastatai, kaip nurodo pareiškėja, buvo pagerinti. Todėl, pasikeitus areštuoto turto vertei, antstolis ginčo turtą gali perkainoti (LR CPK 681 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Danutė MatiukienėVytautas Kursevičius