Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pensininkas, neįgalus, nustatytas neterminuotai vidutinių specialiųjų poreikių lygis (neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 004835), našlys, vidurinio išsilavinimo, 2014-07-29 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, susitaikius su nukentėjusiąja, laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. K. 2018 m. balandžio 27 d., 8.15 val., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme esančio sandėliuko tarpduryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sučiupo dešine ranka nukentėjusiajai G. R. už kairės rankos žasto ir spaudė pirštais, tuo pačiu metu kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į lūpas, po smūgio nukentėjusiajai parkritus ant žemės, sučiupo savo delnu už jos sprando, spaudė ir lenkė žemyn, o kita ranka tuo pačiu metu tris kartus su kumščiu sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, taip nukentėjusiajai, savo šeimos narei G. R. padarydamas kraujosruvą ir nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės II danties vainiko lūžį, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, savo veiksmais nukentėjusiajai G. R. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis J. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su dviračiu nuvažiavo pas G., kur yra paliktas jo traktorius, nes reikėjo kompresoriaus, suvirinimo aparato. Daiktus susidėjo į priekabėlę. Į priekabėlę dar prisidėjo puodų. Su G. pradėjo kivirčytis. Ant naujos kaladės jis buvo pasidaręs priekalą, G. pradėjo pirmoji ir jį stūmė, jis vos spėjo pasitraukti, nes krisdamas priekalas būtų jį visą sulaužęs. Supykęs vieną kartą su kumščiu trinktelėjo G. į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Bet į burną nesudavė. Prikūrė visko, norėjo jį išvaryti ir išvarė. Protezai jau buvo sutrūkę. Kalta ne G., o kalta jos sesuo. Kai visa tai įvyko, jie su G. buvo dviese, jis buvo išgėręs. Į priekabėlę susidėjo daiktus, nes norėjo išsikraustyti ir su traktoriumi būtų per laukus parvažiavęs į namus. Su G.susipyko dėl dviračio, kuris buvo G., tačiau jis visą laiką su juo važinėjo ir norėjo jį pasiimti. Pas tyrėją jis buvo apklaustas. Atsiprašė gal 10 sykių, o ar priėmė atsiprašymą nežino, nieko nesakė. Žalos neatlygino. Pensijos gauna 270 eurų, našlio pensijos 23 eurus, profesinio susirgimo atlyginimo 150 eurų. Gyvena su sūnumi, kuris yra pirmos grupės invalidas. Sūnus gauna 104 eurus už priežiūrą, invalidumo pašalpą 250 eurų. Sūnui globa nėra nustatyta. Su G. kartu jie pragyveno 16 metų, viskas buvo gerai iki tol, kol atėjo gyventi G. sesuo A., kuri Panevėžyje savo butą atidavė sūnui ir atėjo gyventi pas seserį. Prasidėjo konfliktai, nes joms pasidarė per mažai vietos. G. tuojau pakeitė balsą, charakterį, pasikeitė G.. Šis konfliktas su G. įvyko šių metų balandžio 27 dieną iš ryto. Turtinei žalai civilinį ieškinį atlygins, pinigai 600 eurų yra jo sąskaitoje banke, bet sąskaita yra užblokuota, todėl negali paimti pinigų ir atlyginti žalos. Nesutinka dėl 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes nebuvo nei mėlynės, nei sutinimo. Protezo nesulaužė, uždavė tik į nosį, sutinka atlyginti žalą nė už ką, šiaip sau. Mano, kad po suduoto smūgio sugyventinei skaudėjo. Savo veiksmus vertina negerai, bet dėl to sudavimo ji pati išprovokavo. Dėl to, ką padarė, gailisi, ateityje taip nebedarys, nebeina pas ją, nes yra išvarytas, tegul tik atiduoda visas jo „šmutkes“. Už tuos 2000 eurų tegul pasiima malkas, nes nei piršteliu neprisidėjo prie malkų. Malkos yra jo, už tuos 2000 eurų jis palieka malkas, o tuos 460 eurų sutinka sumokėti, banke yra palikti 600 eurų. Apklausiant pas tyrėją jis sakė teisybę, kaip klausinėjo, taip ir sakė, nemelavo, nėra jam ko meluoti, kaip buvo, taip ir papasakojo. Iki įvykio G. nešiodavo protezą, tepalo prisiklijuoti protezą nenaudodavo. Prieš G. anksčiau fizinio smurto nevartojo. Buvo toks atvejis, kai nupirko ventiliatorių, pajungė, o G. pasakė „kokį čia š... nupirkai, kam reikalingas“, todėl jį trenkė į žemę ir jis atsimušė į G. koją, o ji iškvietė policiją. Tuo metu jos sesuo dar negyveno kartu. Po jų konflikto balandžio mėnesį buvo atvažiavusi greitoji, o ką darė G., jis nematė, nes nuėjo į namo vidų. Po įvykio jis atvažiuodavo pas G. tik jos leidimu, pasiskambindavo ir paklausdavo, ar gali atvažiuoti, leisdavo. G. skambindavo dėl traktoriaus, kultivatoriaus, plūgo, kurių dar jis nepasiėmė. Dažnai neskambindavo, G. nesakė, kad jai neskambintų. Iki G. sodybos atvažiuodavo su dviračiu, atvažiuodavo savo daiktų, atvažiuodavo su G. leidimu, susitardavo, kokią dieną. Jam atvažiavus, G. bendraudavo su juo, nebijodavo. G. jam skambino ir sakė, kad daiktų pasiimti atvažiuotų po teismo. Gal jis ir sakė tyrėjai, kad sudavė į dantis. Tegul būna taip, kaip parašyta tyrėjos, kaltę pripažįsta. Buvo susinervinęs, gal ir sudavė į lūpas, gal ir galėjo taip būti. Prašo teismą daryti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pripažįsta visus smūgius, už protezus žalą galėtų atlyginti nors ir šiandien, tegul tik atblokuoja sąskaitą. Sutinka su pateiktu kaltinimu, pripažįsta, kad padarė veiksmus, nurodytus kaltinime, buvo suėmęs už sprando ir palenkęs žemyn, galėjo suduoti tris kartus, buvo išgėręs, susijaudinęs, bet ji jį išprovokavo, nebūtų sudavęs nė karto, jeigu nebūtų ant jo stūmusi priekalo. Dėl jo veiksmų G. galėjo būti padaryti sužalojimai, nurodyti ekspertų. Už neturtinę žalą G. sutiktų palikti malkas.

Po kaltinamojo J. K. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, prokurorei ir gynėjai, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. K. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, suduodamas smūgius ir atlikęs kitus smurtinius veiksmus šeimos narei – sugyventinei, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo duotus parodymus teisminio įrodymų tyrimo metu, pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis J. K. laikomas neteistu (1 t., b. l. 109, 111-113), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (1 t., b. l. 107-108), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nedirba, senatvės pensininkas, gyvena su neįgaliu sūnumi, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo nusiskundimų neturi (1 t., b. l. 104, 105, 116), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (1 t., b. l. 119), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir jis yra baustinas viešųjų darbų bausme, bausmės dydį sumažinant vienu trečdaliu (BK 41, 46, 64¹ str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti J. K. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 136, 139 str.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Nukentėjusioji G. R. pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš kaltinamojo J. K. 460,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 700,00 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 44-46).

Nukentėjusiosios G. R. 460,70 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 351,22 Eur už protezų pagaminimą, 1,76 Eur už danties šaknies ištraukimą, 94,16 už pirktus medikamentus ir 13,56 Eur už kurą vykimui pas advokatę, pagrįstas rašytiniais įrodymais ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo J. K., kadangi nukentėjusiajai ši žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu (2 t., b. l. 44-51). Kaltinamasis prašomos priteisti turtinės žalos neginčijo ir duodamas parodymus, nurodė, kad sutinka su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji G. R. dėl kaltinamojo J. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes buvo kraujosruva ir nubrozdinimai viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva dešinėje plaštakoje ir apatinio žandikaulio dešinės pusės II danties vainiko lūžis, dėl ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir iš karto po įvykio, vietoje suteikta pirmoji medicininė pagalba, suleisti vaistai, po įvykio jautė skausmą burnoje ir galvoje, iš nosies ir burnos bėgo kraujas, dėl lūpos sumušimo ir protezų sulaužymo negalėjo normaliai valgyti, kentė stiprius skausmus, svaigo galva ir pakilo kraujospūdis, sutriko miegas, patyrė emocinį šoką, baimę, pažeminimą ir pasityčiojimą, kadangi be jokios priežasties buvo sumušta ir sužalota artimo žmogaus, šeimos nario – sugyventinio, su kuriuo kartu gyveno apie 17 metų. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad kaltinamasis J. K. yra pensininkas, nedirba, jo gaunamos pajamos susideda iš senatvės pensijos, našlio pensijos ir profesinio susirgimo atlyginimo, kurie bendrai per mėnesį sudaro apie 443 Eur. Teismas, įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad nukentėjusiosios G. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamojo 1350,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ši žala nukentėjusiajai atsirado dėl kaltinamojo J. K. neteisėtų nusikalstamų veiksmų (CK 6.263, 6.250 str.). Likusi nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo 650,00 Eur atmestina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiąją G. R. atstovavo advokatė Diana Balčiūnienė. Į bylą kartu su civiliniu ieškiniu yra pateikti pinigų priėmimo kvitai bendros 700 Eur sumos. Kadangi nukentėjusioji G. R. patyrė tiesiogines advokatės atstovavimo išlaidas, todėl šios išlaidos 700 Eur priteistinos iš kaltinamojo J. K..

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Pakruojis) prokurorės Almos Mikalauskienės 2018 m. birželio 11 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2018-06-11 iki 2018-12-11 (1 t., b. l. 180-182, 183), uždraudžiant J. K. valdyti, naudoti ir disponuoti (nuimti pinigus iš sąskaitos, pervesti į kitas sąskaitas) piniginėmis lėšomis 600 Eur (šešių šimtų eurų) sumai, esančiomis J. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB, paliktinas galioti ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

CD diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, esantis prie bylos, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai atidirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklėmis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai atidirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. K. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį 460,70 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų 70 centų) turtinei žalai atlyginti, 1350,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) advokatės atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai G. R..

Nukentėjusiosios G. R. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo – 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Pakruojis) prokurorės Almos Mikalauskienės 2018 m. birželio 11 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2018-06-11 iki 2018-12-11, uždraudžiant J. K. valdyti, naudoti ir disponuoti (nuimti pinigus iš sąskaitos, pervesti į kitas sąskaitas) piniginėmis lėšomis 600 Eur (šešių šimtų eurų) sumai, esančiomis J. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB, palikti galioti ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

CD diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, esantį prie bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.