Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 21.6; 24.1; 24.4; 35.6.1; 45.6; 121.15; 121.18.; 121.21.

SPRENDIMAS

2013 m. vasario 15 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovei M. V., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovų E. L., N. L. atstovui advokato padėjėjui Žanui Arsenijui Dzemido, atsakovės S. P. atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, tretiesiems asmenims M. V., A. V., A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovams E. L., N. L., S. P., tretiesiems asmenims M. V., A. V., G. V., J. U., A. V., Kauno miesto 18-ajam notarų biurui, išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, 2011-02-11 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu (1 t.b.l.52-59) prašė: 1) pripažinti galiojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. V. ir A. P., pagal kurią A. P. pardavė M. V. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) už 20 000 Lt, iš kurių A. P. gavo iš M. V. 4 000 Lt, o M. V. nupirko iš A. P. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas(duomenys neskelbtini)) ir įgijo į šį turtą nuosavybės teises; 2) iš M. V. priteisti S. P. 16000 Lt nesumokėtų pagal pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. V. ir A. P., pagal kurią A. P. pardavė M. V. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), už 20 000 Lt, iš kurių A. P. gavo iš M. V. 4000 Lt; 3) 2011-02-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-283 tarp E. L. ir S. P. pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją – iš S. P. E. L. priteisti 135 000 Lt.

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, jog sudarytame susitarime pirkti namą šalys įrašė sąlygą „su penkių arų žemės sklypu“, kas reiškia, kad P. įsipareigojo parduoti su namu ir žemę. Kadangi žemės sklypo nuosavybėje P. neturėjo, todėl negalėjo laiku sudaryti pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovei senaties termino eiga reikalauti pripažinti galiojančia pirkimo pardavimo sutartį prasidėjo 2009 05 27, kai P. savo vardu įregistravo žemės sklypą prie gyvenamojo namo, tada atsirado teisė ir pareiga vykdyti 1999 metais sudarytą susitarimą, dėl to senaties terminas pareikšti ieškinį nėra praleistas. Ieškovė su šeima įsikėlė gyventi į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, sudėjo langus, sutvarkė stogą, užvežė žemes ant sklypo. Ieškovė P. ir L. sudarytą gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartį ginčija actio Pauliana pagrindu, teigia, kad P. šią pirkimo pardavimo sutartį sudarė dėl to, kad nenorėjo vykdyti prievolės grąžinti skolą V., ginčijamo sandorio sudaryti P. nebuvo būtina, o L., sudarydamas sandorį buvo nesąžiningas, nes ginčo name lankėsi, žinojo, kad name gyvena ieškovės šeima. Ieškovė ir atstovė teigia, kad kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai galima teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis. LR CK 6.309 str. nurodyta, įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant jį būsimam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu-pardavimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų teisėjų kolegija 2008m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Ieškovė M. V. pardavė savo gyvenamąją vietą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)ir už šias lėšas įsigijo nebaigtą statyti ginčo gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Dėl to nebaigto statyti gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) sutartis yra pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl yra visos sąlygos sandorį pripažinti galiojančiu: 1) sandoris yra dvišalis; 2) sandoris yra įvykdytas – turtas perduotas ir dalis pinigų už jį sumokėta; 3) kita sandorio šalis vengia jį įforminti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik sandorį vykdanti šalis, bet ir vykdymą priimanti šalis. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008). Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovų atstovas poziciją palaikė, papildomai paaiškino, jog ieškovai nepateikė 1999 metų pirkimo pardavimo sutarties originalo, tai leidžia teigti, kad nėra galimybės patvirtinti toki susitarimą. Atstovas mano, kad ieškovė neįrodė ir tos faktinės aplinkybės, kad atsakovai Leonavičiai, sudarydami pirkimo pardavimo sutartį su P. , buvo nesąžiningi. Prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė S. P. pareiškė atsiliepimą į ieškinį (1 t. b.l. 116-122), kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo teismo: 1) taikyti ieškinio senatį šiems ieškovės reikalavimams - pripažinti galiojančia pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp M. V. ir A. P., pagal kurią A. P. pardavė M. V. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas(duomenys neskelbtini)), už 20 000 Lt, iš kurių A. P. gavo iš M. V. 4 000 Lt, o M. V. nupirko iš A. P. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini).) ir įgijo į šį turtą nuosavybės teises bei iš M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 16 000 Lt nesumokėtų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. V. ir A. P., pagal kurią A. P. pardavė M. V. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas(duomenys neskelbtini)), už 20 000 Lt, iš kurių A. P. gavo iš M. V. 4 000 Lt; 2) ieškovės ieškinį atmesti; 3) priteisti atsakovei S. P. iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, jog Sandario sudarymo metu galiojo 1964 metų Civilinio kodekso 1999-05-18 redakcija įsigaliojusi nuo 1999-06-09, todėl būtent tuo metu galiojančiomis teisės normomis ir reikėtų vadovautis sprendžiant tarp šalių susiklosčiusį ginčą. Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 44, 255 straipsniuose, 58 straipsnio 3 dalyje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai nustatyta privaloma notarinė forma ir šio reikalavimo pažeidimo padariniai - įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. O sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimą, nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios šalys. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai sutarties šalys susitarė dėl visų esminių jos sąlygų, taip pat kai tą susitarimą išreiškė įstatyme nustatyta forma bei įregistravo nekilnojamojo turto registro įmonėje. CK 255 str. numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Siame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Darytina išvada, jog tik įregistravus sutartį, kuria perleidžiamas nekilnojamasis daiktas, atsiranda turto įgijėjui nuosavybės teisė į daiktą (Civ. kod. 149 str.). Kadangi sutarties šalys nesilaikė įsakmiai įstatyme reglamentuotos sandorio formos, toks sandoris negalioja ir negali sukelti teisinių pasekmių. Atstovė paaiškino, kad 1999-07-27 susitarimas teismo sprendimu negali būti patvirtintas dėl to, kad ieškovė nepateikė 1999-07-27 susitarimo originalas, todėl nėra galimybės šio sandorio patvirtinti. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog 4000 Lt A. P. gavo, nes sutartyje nėra įrašo apie pinigų perdavimą-priėmimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji nuo 1999-08-28 iki dabar būtų kreipusis į A. P. ar po jo mirties į atsakovę S. P. prašydama ar ragindama sudaryti pagrindinę sutartį, ar notariškai patvirtinti 1999-07-27 susitarimą. Ieškovės ir III asmenų paaiškinimai, kad A. P. slapstėsi laikytini neobjektyviais, nes visi šie asmenys gyvena ginčo patalpose ir turi suinteresuotumą bylos baigtimi.

Atstovė teigė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo šalių sudaryta 1999 m. liepos 27 d. sutartis (T. 1, b. 1. 17) atitinka preliminariosios sutarties požymius, nes šioje sutartyje išdėstytos aiškios sąlygos, pagal kurias sutariama iki 1999 m. rugpjūčio 27 d. sudaryti pagrindinę pastatų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą. Šalys sutartyje aiškiai išreiškė valią sudaryti ateityje pagrindinę sutartį ir nustatė terminą tokiai pagrindinei sutarčiai sudaryti bei aptarė tam tikras pagrindinės sutarties sąlygas (sutarties dalyką, t. y. pastatus ir žemės sklypą, kainą ir kt.). Atstovė mano, kad sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Konstatavus, kad šalių sudarytas ikisutartinis susitarimas yra preliminarioji sutartis ir pasibaigė joje nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, toks susitarimas, fiksuojantis ikisutartinius šalių santykius, negali būti prilyginamas pagrindinei sutarčiai, nes šalys nėra išreiškusios ir įgyvendinusios valios, patvirtinančios pagrindinės sutarties sudarymą. Be to, ginčo susitarimų sudarymo metu dar nebuvo pagrindinės sutarties objekto - 5 arų žemės sklypo dydžio žemės sklypo, nes A. P. nebuvo minimo nekilnojamojo daikto savininkas.

Taip pat atstovė atkreipė dėmesį, jog neįmanoma identifikuoti tiek pastato, tiek žemės sklypo, nurodytų 1999-07-27 susitarime, nes jame nenurodytas pastato unikalus numeris bei žemės sklypo duomenys, tik nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, ieškovės atstovė 2013-01-28 teismo posėdžio metu nurodė, jog jos klientė siekia įgyti nuosavybę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 14, VĮ "Regitrų centro" pažyma). Byloje nėra duomenų, kad abu nurodyti adresai yra tas pats adresas, o pagal ši įrodinėjimo pareiga tenka teigiančiam (šiuo atveju ieškovei), o ne neigiančiam (atsakovams).

Atstovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui, šiuo pagrindu atmesti ieškinį, nes susitarimas tarp M. V. ir A. P. buvo sudarytas 1999-07-27. Šiame susitarime šalys susitarė, kad tikroji pirkimo-pardavimo sutartis turi būti patvirtinta notariškai ne vėliau kaip 1999-08-27 II -jame Kauno miesto notaro biure. Tačiau iki pat E. L. ieškinio pareiškimo teisme momento (2011-07-27) ieškovė neturėjo jokių teisinių pretenzijų atsakovams į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl to manytina, kad toks elgesys nebūdingas apdairiam ir rūpestingam asmeniui, kuris laiko save neva teisėtu nuosavybės savininku ir valdytoju, nes praėjęs ilgas laiko tarpas nuo tos dienos, kai atsirado teisė reikalauti įvykdyti sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo jau 1999-08-28, diena po to, kai šalys nepatvirtino turto pirkimo-pardavimo sutarties notariškai, o baigėsi 2009-08-28. Atstovė taip pat nurodė, kad 1999-07-27 ieškovės ir P. sudarytas susitarimas neregistruotas viešajame registre, prieš trečiuosius asmenis sutarties sudarymo faktas nepaviešintas, S. P. apie 1999-07-27 susitarimo sudarymo faktą sužinojo tik gavusi ieškovės ieškinį, laikytina, jog šis ieškinio reikalavimas taip pat yra atmestinas. Atstovė nurodo, kad atsakovė S. P. prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas 3993,00 Lt (I tomas, b.l. 191).

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, dalyvavę teismo posėdžio metu tretieji fiziniai asmenys su ieškiniu sutiko.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas J. J. paaiškino, jog gyvena netoli ieškovės gyvenamojo namo, kai įsikraustė gyventi ieškovės šeima į namą, nebuvo namo stogo, buvo tik sienos. Žino, kad V. pakeitė namo langus.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja E. D. paaiškino, jog gyvena kaimynystėje su ieškove, ieškovė senai įsikraustė gyventi į namą (duomenys neskelbtini), buvo namas be stogo. V. įsirengė namą, duris ir langus įstatė. Ieškovė sutvarkė sklypą prie namo, atvežė žemių. Žino, kad ieškovė pirko tą namą, pati jai yra sakiusi, iš ko pirko, liudytoja nežino.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja G. S. paaiškino, jog gyvena kaimynystėje su ieškove, pastaroji įsikėlė gyventi į namą prieš 14 metų. Žino, kad ji darė kažkokią sutartį, sakė mokėjo už namą, nežino kiek. Namas buvo apleistas, vaiduoklis. Ieškovė sudėjo langus, tvarkė stogą, dirbo ji ir jos vyras, iš ko pirko namą, liudytoja nežino.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja G. D. paaiškino, jog gyvena kaimynystėje su ieškove, žino, kad kai atsikraustė ieškovė į ginčo namą, buvo tik sienos, ten buvo žema vieta, namo griaučiai. V. prie namo dirbo su vaikais, dėjo langus, tvarkė sklypą. Liudytoja yra girdėjusi, kad ieškovė pirko namą. Liudytoja matė naujuosius namo pirkėjus, jie vaikščiojo prie namo, matė kelis kartus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė tas faktines aplinkybes, jog 1999 07 27 ieškovė sudarė su atsakovės S. P. sutuoktiniu A. P. Susitarimą (1 t. b.l. 17), iš kurio turinio matyti, kad šalys tarėsi dėl nebaigto gyvenamojo namo su penkių arų žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo už 20 000 litų sumą, jame buvo susitarta, kad susitarime minimo turto pirkimo pardavimo sutartis turi būti patvirtinta notariškai ne vėliau kaip 1999 metų rugpjūčio 27 dieną, o pardavėjo atstovui A. P. pirkėja M. V. paliko 4000 litų rankpinigių sumą. Iš šalių paaiškinimų, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimų teismas nustatė, kad po Susitarimo sudarymo M. V. su šeima apsigyveno minėtame gyvenamajame name ir jame gyvena iki šiol. A. P. ir M. V. susitarimo dalies patvirtinti notariškai gyvenamojo namo su penkių arų žemės sklypu neįvykdė. 2010 07 09 A. P. mirė. Po jo mirties atsakovė S. P. pagal įstatymą paveldėjo A. P. vardu likusį palikimą, tame tarpe ir dviejų aukštų gyvenamąjį namą ir 0,1566 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone (1 t. b.l. 144-158). Minėtą turtą atsakovė P. 2011 02 11 dienos pirkimo pardavimo sutartimi pardavė atsakovui E. L. (1 t. b.l. 36-42).

Ieškovė M. V., sužinojusi, kad gyvenamasis namas, kuriame ji gyvena yra perleistas E. L., teisme pareiškė ieškinį atsakovams, kuriame įrodinėjo tas faktines aplinkybes, jog yra sumokėjusi už namą dalį – 4000 litų iš sutartų 20000 litų pinigų, po susitarimo sudarymo jai buvo perduotas naudotis gyvenamasis namas, ji tuoj pat pradėjo jo remonto ir įrengimo darbus, įsikėlė gyventi jau 1999 metų rugsėjo mėnesį, sutvarkė namo stogą, pakeitė langus duris, sutvarkė žemės sklypą. Tačiau pirkimo pardavimo sutarties pas notarą su P.nesudarė dėl jo kaltės, nes P. nesutvarkė savo žemės sklypo nuosavybės dokumentų. Žemę prie gyvenamojo namo P. išsipirko tik 2009 05 27d. Teigia todėl kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes termino eiga prasidėjo 2009 05 27, kai atsirado prielaidos sudaryti ir patvirtinti notariškai sandorį. Mano, kad yra visos faktinės ir teisinės prielaidos patvirtinti teismine tvarka jos ir P. sudarytą Susitarimą, nes sandoris yra įvykdytas – turtas perduotas ir dalis pinigų už jį sumokėta; kita sandorio šalis vengia jį įforminti. Ieškovė P. ir L. sudarytą gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartį ginčija actio Pauliana pagrindu, teigia, kad P.šią pirkimo pardavimo sutartį sudarė dėl to, kad nenorėjo vykdyti prievolės grąžinti skolą V., ginčijamo sandorio sudaryti P. nebuvo būtina, o L., sudarydamas sandorį buvo nesąžiningas, nes ginčo name lankėsi, žinojo, kad name gyvena ieškovės šeima. Dėl to ieškovė reiškė reikalavimus: 1) pripažinti galiojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. V. ir A. P., pagal kurią A. P. pardavė M. V. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) už 20 000 Lt, iš kurių A. P. gavo iš M. V. 4 000 Lt, o M. V. nupirko iš A. P. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas(duomenys neskelbtini)) ir įgijo į šį turtą nuosavybės teises; 2) iš M. V. priteisti S. P. 16000 Lt nesumokėtų pagal pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. V. ir A. P., pagal kurią A. P. pardavė M. V. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), už 20 000 Lt, iš kurių A. P. gavo iš M. V. 4000 Lt; 3) 2011-02-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-283 tarp E. L. ir S. P. pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją – iš S. P. E. L. priteisti 135 000 Lt.

Teismas pažymi, kad 1999 metais liepos 27dieną V. ir P. sudarant byloje minimą Susitarimą galiojo 1964 metų Civilinio kodekso 1999-05-18 redakcija, todėl vadovaujantis tuo metu galiojančiomis teisės normomis reikia kvalifikuoti šalių sudarytus sandorius, tarp šalių susitarimo pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius ir taikyti tas teisės normas, sprendžiant tarp šalių atsiradusį ginčą. Teismas sprendžia, kad V. ir P. 1999 metais sudarytas rašytinis susitarimas buvo susitariančių šalių išreikšta valia ateityje sudaryti ir notariškai patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorį, šiame susitarime šalys nustatė būsimo sandorio kainą ir atsiskaitymo tvarką, taip pat numatė sankcijas už susitarimo netinkamą vykdymą ar nevykdymą. Toks sandoris pagal jo sudarymo metu galiojančias teisės normas buvo galimas, jis sukūrė tam tikras teises ir pareigas susitariančioms šalims (LR CK 1999 05 19 redakcijos 4 str. 2 d. 1 p., 40 str.). Susitariančios šalys neįvykdė susitarimo dalies, kuria buvo susitarta dėl aptarto jame turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo notarine tvarka ne vėliau kaip 1999 metų rugpjūčio mėnesio 27 dieną.

Teismas pažymi, kad sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 44 straipsnyje, 58 straipsnio 3 dalyje, 255 straipsnyje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai nustatyta privaloma notarinė forma ir šio reikalavimo pažeidimo padariniai - įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taip pat LR CK 149 straipsnis numatė, jog jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas turi būti įregistruojama, nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo metu. Esant šiam teisiniam reglamentavimui, teismas laiko, kad pagal 1999 07 27 dienos susitarimą M. V. nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas(duomenys neskelbtini)) neįgijo. Teismas nesutinka su atsakovės P. ir jos atstovės atsiliepime nurodomais argumentais, jog 1999 07 27 P. ir V. sudarytas susitarimas atitinka preliminariosios sutarties požymius (LR CK 6.165 straipsnis), jog yra pasibaigęs sutartyje nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl siūloma teismui ieškovės reikalavimą patvirtinti pirkimo pardavimo sutartį atmesti ir tais motyvais. Teismas atkreipia dėmesį, kad 1999 metais nebuvo įtvirtintas preliminariosios sutarties institutas CK normose, įstatymų leidėjas nereglamentavo galiojančiose teisės normose šalių preliminariosios sutarties sudarymo sąlygų, terminų, atsakomybės už preliminariosios sutarties nevykdymą atsiradimo sąlygas ir atsakomybės taikymo tvarką.

Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, pripažinti galiojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. V. ir A. P., pagal kurią A. P. pardavė M. V. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas(duomenys neskelbtini), teismas nustatė, šalys susitarė, jog notarinė pirkimo pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip 1999 metų rugpjūčio mėnesio 27 dieną. Esant šioms faktinėms aplinkybėms nepagrįstas ieškovės teiginys, jog šalys buvo susitarusios notariškai sutartį įforminti, tik tada, kai bus sutvarkyti žemės sklypo nuosavybės dokumentai P. vardu ir neteisingas ieškovės manymas, kad V. teisė reikalauti įvykdyti susitarimo nuostatas atsirado tik 2009 metais, kai P. įgijo žemę prie savo vardu esančio gyvenamojo nuosavybėn. Teismas vertina, kad šalių sudarytame Susitarime nebuvo numatyta sąlyga, kad sutartis notariškai bus sudaryta ir patvirtinta tik po to, kai P. įgis nuosavybės teise žemės sklypą prie gyvenamojo namo. Todėl ginčo teisiam santykiui spręsti taikytinos teisės normos galiojusios 1999 08 27 dieną. Pagal tuo metu galiojančio CK 58 straipsnio 5 dalį buvo įtvirtinta nuostata, kad jei viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Teismas laiko, kad ieškovė neįrodė tos aplinkybės, kad P. nuo 1999 07 27 iki savo mirties būtų vengęs ar atsisakęs sudaryti notarinę ginčo turto pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad po 1999 08 27 dienos raštu ar žodžiu būtų pareikalavusi iš P. ar po mirties jo teisių ir pareigų pagal įstatymą perėmėją S. P. įvykdyti susitarimą ir sudaryti ginčo turto pirkimo pardavimo sutartį notarine tvarka ir taip įgyti nuosavybės teisę į turtą. Teismas iš kitų surinktų byloje įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad P. nuo 1999 metų liepos 27dienos iki savo mirties vengė sudaryti ir notariškai patvirtinti gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas(duomenys neskelbtini)) sutartį. Teismas todėl sprendžia, kad ieškinio reikalavimas patvirtinti prašomą sutartį yra atmestinas, nes ieškovė neįrodė tam reikalingos būtinos sąlygos. Teismas plačiau nepasisako dėl tos ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ji iš dalies įvykdė susitarimo sąlygas ir sumokėjo P. 4000 litų sumą sudarant susitarimą, kadangi nustačius, jog nėra duomenų, kad P. vengė sudaryti sandorį, toks sandoris negali būti pripažintas galiojančiu vien tik dėl jo dalinio įvykdymo.

Teismas vertina, jog ta ieškovės nurodoma ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimuose minima aplinkybė, kad V. su šeima po Susitarimo sudarymo apsigyveno P. priklausančiame name, jog ir šiuo metu ten gyvena, jog V. pirko kai kurias statybines medžiagas ir jos tvirtinimu remontavo namą, sutvarkė žemės sklypą, negali būti vienu iš pagrindų pripažinti ieškovės nurodomą pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. V. ir A. P., pagal kurią A. P. pardavė M. V. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas(duomenys neskelbtini)), galiojančia.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl sutarties pripažinimo galiojančia atmestinas kaip neįrodytas (LR 178 str.).

Teismui priėmus sprendimą atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti galiojančia 1999 metų namo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį sudarytą V. ir P., atmestinas ir su šiuo reikalavimu susijęs prašymas iš M. V. priteisti S. P. 16000 Lt nesumokėtų pagal pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. V. ir A. P..

Teismas taip pat laiko, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą ieškinio terminą reikalavimui dėl 1999 metais sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia pareikšti. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas) ir prievolės įvykdymo termino pabaigos momentas (objektyvusis kriterijus), nuo kurio prasideda ieškinio senaties termino eiga reikalavimui, atsiradusiam iš prievolės, kuriai įvykdyti nustatytas terminas. Byloje nustatyta, kad šalys susitarė, jog notarinė pirkimo pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip 1999 metų rugpjūčio mėnesio 27 dieną. Teismas todėl laiko, kad nuo šios dienos parsidėjo ieškinio senaties termino eiga, nes nuo šio momento ieškovė turėjo galimybę ir pareigą ginti savo pažeistas turtines teises įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl sutarties pripažinimo galiojančia ieškovei baigėsi 2009 metų rugpjūčio 28 dieną (LR CK 1.127 str. 2 d.), o ši aplinkybė sudaro atskirą teisinį pagrindą ieškinį atmesti, kadangi atsakovės prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui (LR CK 1.131 str. 1 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia 2011-02-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-283 tarp E. L. ir S. P. ir taikyti restituciją – iš S. P. E. L. priteisti 135 000 Lt sumą pagrįstumo, pažymi, kad ieškovė ieškinį šioje dalyje grindė actioPauliana instituto pagrindu. Actio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, sumažina savo mokumą arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui, o tokiu būdu pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir jo interesai. Kreditorius, reikšdamas Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, tai yra jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai.

Byloje savo teisę ginčyti P. ir L. sudarytą 2011 02 11 gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ieškovė įrodinėjo ta aplinkybe, kad P.ieškovės teigimu buvo skolinga ieškovei dėl neįvykdyto 1999 metų susitarimo tarp jos ir P.. Teismas laiko, kad ieškovė nepateikė įrodymų šiam teiginiui pagrįsti, nes byloje nėra jokių leistinių įrodymų, kad teismas padarytų išvadą, jog V. turėjo ieškinio pareiškimo dienai galiojančią reikalavimo teisę P.. Dėl to ieškinys šioje dalyje yra atmestinas tuo pagrindu, jog ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio dėl 2011 02 11 pirkimo pardavimo sutarties revizavimo LR CK 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė neįrodė ir kitų būtinų ieškinio actio Pauliana pagrindu tenkinimo sąlygų, t.y kad susitariančios šalys buvo nesąžiningos. Teismas atkreipia dėmesį, jog kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu, teismas gali pripažinti sandorį sudariusią šalį nesąžininga tik LR CK 6.67 straipsnyje nustatytais atvejais, ir šis sąrašas išsamus. Ieškovė nenurodė nei vieno LR CK 6.67 straipsnyje nurodyto pagrindo, kad pripažinti 2011 02 11 sandorio šalis nesąžiningomis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad atsakovė P. patyrė 3993 lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (1 t. b.l. 125, 192, 193), turėtas išlaidas prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovai E. L. ir N. L. 2013 01 30 teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, kad abu patyrė po 3000 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, prašė jas priteisti iš ieškovės. Teismas sprendžia, jog atsakovų prašymai tenkinti dalinai.

Teismas nustatė, kad atsakovės P. vardu yra gautas atsiliepimas į ieškinį, už šio procesinio dokumento parengimą atsakovė yra sumokėjusi 968 lt sumą (1 t. b.l. 125). Reikalavimas priteisti 968 lt sumą iš ieškovės pagrįstas ir tenkintinas, ši suma neviršija LR Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose...“ nustatytų įkainių už procesinių dokumentų parengimą. Prašymas priteisti sumokėtą 3025 lt sumą už advokatės atstovavimą civilinėje byloje (1 t. b.l. 191-193) tenkintinas dalinai. Teismas nustatė, kad šioje byloje įvyko 4 teismo posėdžiai -2012 09 10 (1 t. b.l. 181-184, kuriame P.atstovė advokatė Girdzijauskienė nedalyvavo), 2012 10 31 (1 t b.l. 9-13), 2013 01 28 d. ir 2013 01 30 d.. Teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo advokatė Girdzijauskienė truko 3 valandas 20 minučių. Minėtu LR Teisingumo ministro įsakymu nustatytas vienos atstovavimo valandos 127, 5 lt įkainis, todėl atsakovei P. iš V. priteistina 446, 2 lt turėtų atstovavimo išlaidų suma. Kitoje dalyje P. reikalavimas priteisti atstovavimo išlaidas atmestinas.

Teismas nustatė, kad byloje atsakovų Leonavičių vardu yra gautas atsiliepimas į ieškinį (1 t. b.l. 109-114). LR Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose...“ nustatytas maksimalus įkainis atstovui už procesinio dokumento parengimą yra 2550 litai. Teismas taip pat nustatė, kad šioje byloje įvyko 4 teismo posėdžiai -2012 09 10 (1 t. b.l. 181-184), 2012 10 31 (1 t b.l. 9-13), 2013 01 28 d. ir 2013 01 30 d.. Teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovų atstovas advokato padėjėjas, truko 4 valandas 20 minučių. Minėtu LR Teisingumo ministro įsakymu nustatytas vienos atstovavimo valandos 127, 5 lt įkainis, todėl atsakovų prašymas priteisti 6000 litų turėtas atstovavimo išlaidas tenkintinas dalinai, priteisiant atsakovams po 1275 lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir po 573, 7 lt sumą už atstovavimo laiką teismo posėdžių metu, todėl E. L. iš V. priteistina 1840, 70 lt turėtų atstovavimo išlaidų suma, o N. L. iš V. priteistina 1840, 70 lt turėtų atstovavimo išlaidų suma. Kitoje dalyje Leonavičių reikalavimas priteisti atstovavimo išlaidas atmestinas.

Kauno apygardos teismo 2012 06 22 nutartimi (1 t. b.l. 72) ieškovei V. buvo atidėtas dalies 3820 lt žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį. Atmetus ieškovės ieškinį, ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (LR CPK 93 str., 96 str.). Byloje valstybė patyrė 74, 56 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Atmetus ieškinį panaikintinos Kauno apygardos teismo 2012 06 22 nutartimi (1 t. b.l. 70, 71) taikytos laikinosios apsaugos priemonės byloje E. L. nekilnojamojo turto areštas (LR 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti S. P. (a.k(duomenys neskelbtini) iš M. V. (a.k(duomenys neskelbtini) 1414, 20 lt (vieną tūkstantį keturi šimtus keturiolika litų ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti E. L. (a.k(duomenys neskelbtini) iš M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1840, 70 lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt litų ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti N. L. (a.k(duomenys neskelbtini) iš M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1840, 70 lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt litų ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3894, 76 lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis litus ir 76 centus) žyminio mokesčio ir turėtų išlaidų byloje (gavėjo sąskaitos numeris: LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis", „bylinėjimosi išlaidos", įmokos kodas: 5660).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 06 22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: atsakovui E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausančio nekilnojamojo turto – nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.