- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- A2.2.-19-334/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Pažeidėjas
- R. B.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus vyriausiajai specialistei R. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, spec. vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-10-05 patikrinimo metu, kuris buvo atliekamas siekiant nustatyti, ar pašalintas padarytas administracinis teisės pažeidimas, nustatytas 2014-12-30 patikrinimo metu, kurio pagrindu 2015-01-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 24AT-(14.24.78.)-1, nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas R. B. pažeidimo nepašalino, t.y. tvora ir statinys nenugriauti, valstybinė žemė tebėra neteisėtai prijungta prie nuosavybės teise priklausančio sklypo. Tokiais veiksmais R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 45 str. 2 d.
R. B. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jam nuosavybės teise priklausantis sodas yra kampinis, ribojasi su valstybine žeme. Šalia jo sodo buvo pelkė, šiukšlynas. Aptvėrė tik dalį valstybinės žemės, savo lėšomis sutvarkė joje buvusį šiukšlyną, pelkę. Byloje esančiose nuotraukose užfiksuota išorinė bendrijos tvora, kuria aptverta visa bendrija. Nuotraukose užfiksuota malkinė, įvažiavimo į jo sklypą vartai, kurie priklauso jam. Už vartų – bendro naudojimo kelias, tačiau jis veda tik į jo sodo sklypą. Tą teritoriją yra išsinuomavęs, tvarko. Įdėjo daug pastangų ir tą žemės dalį, kurią atitvertų, sutvarkė, kad būtų gražu, tačiau nepagalvojo, kad tą žemės sklypą reikia įsiteisinti. Po pirmo protokolo surašymo pradėjo tvarkyti dokumentus. 2015-01-26 surašytas pirmas protokolas, paskirtą baudą sumokėjo. Iki kito patikrinimo pažeidimo nepašalino, tik sužinojo, kaip galima tą sklypą įsigyti, pradėjo tvarkyti dokumentus. Savo lėšomis įkūrė bendriją, padarė visuotinį susirinkimą. Bendrija nutarė žemės sklypą nupirkti, tačiau nespėjo sutvarkyti dokumentų. Gauna 650 eurų atlyginimą, neatskaičiuos mokesčių. Gyvena kartu su žmona ir dviem dukterimis. Žmona neįgali, nedirba. Dukros pilnametės, viena iš jų mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena kartu. Šeimą išlaiko vienas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus atstovė R. L. paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pasitikėjimo telefonu gavo pranešimą, kad R. B. neteisėtai naudojasi valstybine žeme, prijungė jį prie savo žemės sklypo. Tarnyba įpareigojo Pasvalio skyrių atlikti patikrinimą, nustatyti, ar padarytas pažeidimas. 2014-12-30 atlikus patikrinimą nustatyta, kad apie 0,06 ha valstybinės žemės teritorija, priklausanti (duomenys neskelbtini), prijungta prie privataus sklypo, priklausančio R. B., valstybinėje žemėje pastatytas statinys, statiniui leidimo Tarnyba nėra išdavusi. Nustatyta, kad padarytas Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. pažeidimas, skirta nuobauda. R. B. pažeidimą pripažino, sumokėjo paskirtą baudą. Iš R. B. paaiškinimo galima daryti išvadą, jog jis suprato, kad apsitvėrė valstybinę žemę. Protokole R. B. įpareigotas iki 2015-10-05 pašalinti pažeidimus. Pakartotino patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai nepašalinti, surašytas dar vienas protokolas ir perduotas į teismą dėl baudos skyrimo. Protokolo R. B. neginčijo, pasirašė. Teisę įsigyti valstybinę žemę turi sodininkų bendrija. Sodininkų bendrija yra to paprašiusi, yra tvarkomi dokumentai, tačiau tam reikia laiko. Sodų bendrija, įsigijusi valstybinę žemę, pati spręs kaip disponuos nurodyta žeme. Pagal Sodų bendrijos prašymą yra atlikti kadastriniai matavimai, suformuotas sklypas, kuris bus parduotas sodininkų bendrijai. 2015-02-24 R. B. leista laikinai naudotis valstybine žeme. Laikinas leidimas nesuteikia teisės disponuoti valstybine žeme kaip nuosava, R. B. sklype galėjo vykdyti tik žemės ūkio veiklą, o ne statybas, taip pat negalėjo sklypo aptverti. Laikinas leidimas naudotis valstybine žeme išduodamas metams laiko, gali būti pratęsiamas dar metams laiko, jei abi šalys neprieštarauja. Daliai sklypo laikinas leidimas šiuo metu yra negaliojantis, nes yra suformuotas 0,069 ha sklypas, kuris bus parduotas sodininkų bendrijai. SB (duomenys neskelbtini) primininkas yra R. B..
Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: tai paties administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. parodymais, kad aptvėrė valstybinės žemės dalį, savo lėšomis sutvarkė joje buvusį šiukšlyną, pelkę; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pasvalio skyriaus atstovės R. L. paaiškinimu, kad 2014-12-30 atlikus patikrinimą nustatyta, kad apie 0,06 ha valstybinės žemės teritorija, priklausanti SB (duomenys neskelbtini), prijungta prie privataus sklypo, priklausančio R. B., valstybinėje žemėje pastatytas statinys, statiniui leidimo nėra išduota. Nustatyta, kad padarytas Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. pažeidimas, skirta nuobauda. R. B. pažeidimą pripažino, sumokėjo paskirtą baudą. R. B. įpareigotas iki 2015-10-05 pašalinti pažeidimus. Pakartotino patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai nepašalinti, surašytas dar vienas protokolas ir perduotas į teismą dėl baudos skyrimo. Protokolo R. B. neginčijo, pasirašė. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir atstovės paaiškinimus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, t.y. 2015-10-29 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 24AT-4-(14.24.78.) (b.l. 2-4); 2015-10-05 žemės naudojimo pakartotinio patikrinimo aktas Nr. 24ŽN-24-(14.24.73), iš kurio matyti, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas R. B. pažeidimo nepašalino: tvora ir statinys nenugriauti, valstybinė žemė tebėra neteisėtai prijungta prie nuosavybės teise priklausančio sklypo (b.l. 5-7); fotonuotraukos (b.l. 8-10); 2015-01-26 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 24AT-(14.24.78.)-1, iš kurio matyti, kad 2014-12-30 patikrinimo metu, kuris buvo atliekamas pagal skundą ir tarnybinį pranešimą, nustatytas valstybinės žemės užgrobimas ir naudojimas: aptverta apie 0,06 ha valstybinės žemės teritorija, priklausanti sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), ją prisijungiant prie privataus piliečiui R. B. priklausančio sodo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje pastatytas statinys (b.l. 11-14); 2014-12-30 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 24ŽN-(14.24.73.)-108, iš kurio matyti, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas R. B., žemės nuomos ar panaudos sutartys nesudarytos, sklypu naudojasi savininkas. Minėtas žemės sklypas aptvertas tvora, šiaurinėje pusėje ribojasi su sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo žeme, žemės sklypo savininkas aptvėręs tvorą apie 0,06 ha ploto bendro naudojimo sodų bendrijos žemės, pastatęs pirtį su pavėsine, sklype yra vandens telkinys (b.l. 15-16); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. B. (b.l. 17-19). Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir logiškais, vienas kitą papildančiais aukščiau aptartais įrodymais, tai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovės paaiškinimais, kurie yra neprieštaraujantys, sutampantys, atitinkantys rašytinę bylos medžiagą, todėl jais remiasi kaip R. B. kaltės įrodymais. Taigi išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs, teismas pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas R. B. nepašalino pažeidimo, nustatyto 2015-01-26, t.y. tvoros ir statinio nenugriovė, valstybinė žemė tebėra neteisėtai prijungta prie nuosavybės teise priklausančio sklypo, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numaytyto Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 2 d., sudėtį, todėl jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai, pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailestis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažeidėjo atstovas prašė R. B. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, nurodė, jog sankcijoje numatyta nuobauda yra per didelė, nes R. B. nesiekė išvengti atsakomybės, nuo pat pradžių kaltę pripažino, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, užimtos žemės sklypas nėra didelis, matuojamas plotas, kurį bendrija išsipirks, yra ženkliai didesnis, nei R. B. užsitvėrė ir naudoja savo reikmėms, R. B. pastangos – po pirmo protokolo surašymo įkūrė bendriją, savo iniciatyva padarė žemės planus, kreipėsi į Tarnybą dėl valstybinės žemės įsigijimo – rodo, kad jis siekė pašalinti pažeidimą, o išsipirkdamas valstybei priklausantį žemės plotą, pašalins nustatytus pažeidimus.
Pažeidėjo R. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. netaikytinas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 5 p. nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Lietuvos Respublikos ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
Tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., kurio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, visgi gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. B. siekia įteisinti neteisėtai prie nuosavybės teise priklausančio sklypo prijungtą valstybinės žemės sklypo dalį, t.y. po pirmo protokolo surašymo įkūrė bendriją, savo iniciatyva sudarė žemės planus, kreipėsi į Tarnybą dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuo pat pažeidimo padarymo kaltę pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų aiškinimą teismų praktikoje, daro išvadą, kad pateiktos ir nurodytos aplinkybės nesudaro administracinės nuobaudos skyrimui išskirtinių sąlygų, dėl kurių būtų pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir švelninti nuobaudą, o išdėstytos aplinkybės leidžia administracinę nuobaudą individualizuoti sankcijos ribose. Papildomai atsižvelgtina į tai, kad R. B. valstybinės žemės sklypu savavališkai naudojosi ilgą laiko tarpą, savo aktyviais veiksmais pažeidimo nepašalino ir nesiruošia pašalinti, skirtingai nei nurodo atstovas, pažeidėjo užimtas valstybinės žemės sklypas yra sąlyginai didelio ploto, atitinkantis standartinį namų valdos sklypą (6 arus). Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir įvertinus jas, konstatuotina, kad šiuo nutarimu R. B. skirtina minimalaus dydžio bauda atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtintus nuobaudų skyrimo principus, yra proporcinga padarytam pažeidimui ir tinkama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti, be to, teismas daro išvadą, kad R. B. skiriama administracinė nuobauda yra ir adekvati jo padaryto pažeidimo pavojingumui.
Skiriant administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, į jo asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, baustas administracine tvarka, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo padarymo trukmę, kitas konkrečias bylos aplinkybes. Esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. ir 30² str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti R. B. už Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 45 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas
nutaria:
R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 2 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A.2.-19-334/2016.
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.