- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-07
- Bylos Nr.
- 1S-240-935/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- R. K.
Skundas Nr. 1S-240-935/2024 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2
2024 m. rugpjūčio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 3 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu R. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams;
- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. lapkričio 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. lapkričio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. K. skundą dėl Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skunde nuteistasis R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį ir Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
6. Skunde nurodoma, kad žemesniojo teismo nutartyje buvo netinkamai įvertintos aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleido taikymo. Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Komisijos nutarime bei socialinio tyrimo išvadoje yra nurodomos tik teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės. Vis tik skundžiamoje nutartyje nepagrįstai buvo padaryta išvada, kad teigiamai R. K. apibūdinančios aplinkybės neleidžia teigti, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada vertintina kaip formali ir deklaratyvi.
7. R. K. atkreipia dėmesį į tai, kad jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas buvo sprendžiamas jau ketvirtą kartą, nuteistasis anksčiau visuomet vykdė jam nustatytas rekomendacijas. Vis tik į šį faktą visiškai nebuvo atsižvelgta. Tokiu būdu yra skatinamas nepasitikėjimas lygtinio paleidimo institutu ir iš nuteistojo yra atimama motyvacija vykdyti nustatytas rekomendacijas. Nuteistasis net ir po to, kai jam buvo priimti nepalankūs sprendimai, bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, jis vykdė visas jam nustatytas rekomendacijas. Šiuo atveju nei Komisija, nei žemesnysis teismas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų turi imtis nuteistasis, norėdamas padaryti pažangą valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius.
8. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai buvo konstatuota, kad jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama. Nuteistasis tvirtina, kad jis visiškai atitinka materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas. Žemesnysis teismas nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimo, jų dinamikos nenagrinėjo ir nevertino, o tik formaliai išvardino tam tikras kriminogeninių veiksnių sumažėjimo sritis.
9. Skunde pažymima, kad, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, privaloma ne formaliai atsižvelgti į nuteistojo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti, kokių veiksmų, skirtų mažinti riziką pakartotinai nusikalsti, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Vis tik skundžiamoje nutartyje buvo įvertintas tik R. K. priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičius, visiškai neatsižvelgta į socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, kurie parodo, kaip nuteistajam sekėsi valdyti kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis ėmėsi, kaip kito dinaminių rizikos veiksnių įverčiai.
10. Skunde aiškinama, kad akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti apibrėžta kaip sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, išryškėjusios ne mažiau kaip paskutinius tris laisvės atėmimo bausmės atlikimo mėnesius. Tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas iš esmės ignoravo faktą, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. K. pademonstravo nepriekaištingą elgesį, todėl jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika, o tai įrodo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat buvo išskirtas intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą, darbinė veikla bei egzistuojantys apsauginiai veiksniai.
11. R. K. teigia, kad vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, taip pat ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga gali būti fiksuojama net ir tuomet, kai nusikalstamo elgesio rizikos taškai nemažėja.
12. Skunde tikinama, kad akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką patvirtina tai, jog R. K. geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo teigiamą iniciatyvą darbui ir nėra nusistatęs prieš darbą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jis užsiima individualia veikla, taip pat galėtų įsidarbinti būdamas laisvėje. R. K. deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, didelę dalį laiko paskyrė mokslams ir (duomenys neskelbtini) įgijo siuvėjo-operatoriaus profesiją. R. K. neturi neišmokėtų skolų, paskolų ar kitų finansinių įsipareigojimų, nors ankstesniuose sprendimuose turėti įsiskolinimai buvo akcentuojami, kaip vienas iš motyvų atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Tai akivaizdžiai parodo, kad jis dėl savo elgesio yra padaręs pozityvias išvadas, prisiima atsakomybę už praeityje padarytas klaidas ir stengiasi ištaisyti dėl nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes. R. K. ne mažiau nei tris paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus. Jis yra įvykdęs pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.
13. Nuteistasis teigia, kad skundžiamoje nutartyje buvo nepagrįstai sureikšminti nusikalstamų veikų padarymo metu egzistavę kriminogeniniai poreikiai. Šis faktas rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys žemesniajam teismui yra nereikšmingi, o prioritetas skiriamas neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, susijusioms su nuteistojo elgesiu nusikalstamų veikų padarymo metu. Žemesnysis teismas iš esmės suabsoliutino R. K. nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijoms neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Padaryto nusikaltimo sunkumas neleidžia griežčiau vertinti kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos lygtiniam paleidimui.
14. Skunde nurodoma, kad tikrovės neatitinka teiginys, jog nuteistasis nepripažino kaltės dėl padarytų nusikaltimų, nes iš tikrųjų jis savo kaltę pripažino iš dalies. Taip pat aplinkybė, kad nuteistasis pasinaudojo teise skųsti jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, negali turėti neigiamos įtakos, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
15. R. K. atkreipia dėmesį į tai, kad asmens byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog, siekdamas sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, jis padarė maksimalią pažangą visose dinaminėse kriminogeninių veiksnių srityse. Jo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamų veikų padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.
16. Skunde teigiama, kad R. K. bausmės atlikimo metu sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus, žino, kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Nuteistojo nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes.
17. Nuteistasis tvirtina, kad jis turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais. Nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju R. K. turėtų gyvenamąją vietą.
18. Skunde prašoma atsižvelgti ir į R. K. sveikatos būklę. Šiuo metu nuteistajam diagnozuota piktybinė onkologinė liga, 2024 m. rugsėjo 17 d. yra suplanuota stacionarizuoti nuteistąjį operaciniam gydymui. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam po operacijos negalės būti suteikta reikiama medicininė pagalba bei priežiūra.
19. Skunde tikinama, kad žemesnysis teismas ir Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.
20. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamais sprendimais bei įvertinęs nuteistojo R. K. skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
21. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog R. K. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o ne privalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
22. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo mąstymas bei elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau pageidaujamų pokyčių būtų galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.
23. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę ir toks nuteistojo padėties pakeitimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
24. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu R. K. įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją, dirba. Nuteistasis atlygino nukentėjusiajai nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą, jis palaiko ryšius su šeimos nariais, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, galėtų įsidarbinti. Be to, R. K. dalyvauja socialinės reabilitacijos ir elgesio korekcijos programose, pozityvaus užimtumo veiklose. Nurodyti faktai teigiamai apibūdina R. K. bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau, aukštesniojo teismo, kaip ir Komisijos bei žemesniojo teismo, įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastebėtina, kad, reaguojant į R. K. pozityvius elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nuteistasis 2023 m. kovo 29 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę (a. b. l. 31), jis buvo įgijęs teisę vykti į trumpalaikes išvykas. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad dėl gautos informacijos, jog R. K. propaguoja nuteistųjų subkultūrą, daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, jis prarado teisę vykti į trumpalaikes išvykas. Be to, 2023 m. gruodžio 8 d. buvo inicijuota nuteistojo R. K. perkėlimo iš Alytaus kalėjimo į Vilniaus kalėjimą procedūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, destabilizuoja kriminogeninę padėtį bausmės atlikimo vietoje (a. b. l. 54). Taigi akivaizdu, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vien tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo, o bausmės atlikimo metu buvo reaguojama tiek į pozityvų, tiek į negatyvų nuteistojo elgesį.
25. Pats R. K. skunde akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sieja su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu, t. y. socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimu ir dalyvavimu elgesio pataisos programose, tinkamu savo elgesiu ir t. t. Vis tik, kaip jau buvo minėta anksčiau, vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys yra pasikeitęs taip, kad toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas nenustatė akivaizdžių nuteistojo skunde akcentuojamų veiksmų pozityvių rezultatų.
26. R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visą bausmės atlikimo laiką išliko vidutinė. Šiuo atveju teigtina, kad vien faktas, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nereiškia, kad ši rizika nekito, tačiau aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju neturi pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Be jokių abejonių, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, įsitraukimas į mokymosi procesą, darbinė veikla, turimi tvirti socialiniai ryšiai, taip pat tinkamas elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu teigiamai apibūdina R. K. ir rodo, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką egzistuoja. Vis tik šie faktai savaime nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. K. skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su darbine veika, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimu, ryšių su artimaisiais palaikymu, egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, akivaizdu, kad jos nuteistojo nuo nusikaltimų darymo neatgrasė. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad aptartos aplinkybės nevertintinos kaip esminės sprendžiant nuteistojo elgesio perspektyvas, jos neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
27. Be jokios abejonės, R. K. šeiminiai ryšiai, galimybė laisvėje dirbti, gyvenamosios vietos turėjimas galėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau nesant akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant tokio elgesio riziką, vien stiprių šeiminių ryšių, galimybės dirbti bei gyvenamosios vietos turėjimas nelaikytinas pakankamu pagrindu neabejotinai spręsti, kad toliau bausmės tikslų būtų galima siekti nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
28. R. K. skunde nurodo tik teigiamai jį apibūdinančius duomenis, tačiau aukštesnysis teismas pastebi tai, kad pateiktoje medžiagoje yra ir duomenų, kurie nuteistąjį apibūdina neigiamai bei kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės šiuo metu jo mąstymą bei elgesį keisti pageidaujama linkme sumažinus priežiūrą bei kontrolę. Pavyzdžiui, iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistajam būdinga tolerancijos stoka frustruojančių situacijų metu, jis kartais praranda savitvardą, negeba sukontroliuoti užplūdusių emocijų, jo požiūris į resocializacijos procesą yra dviprasmiškas, nuteistasis susiduria su sunkumais įvardijant problemines sritis, darančias įtaką jo nusikalstamam elgesiui, jis nėra linkęs atsižvelgti į visuomenės taisykles, minimalizuoja savo elgesį ir jo pasekmes, kaltę perkelia nukentėjusiajai ir kt. Atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta, nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad R. K. yra vertintinas vien tik teigiamai.
29. Nesutiktina su nuteistojo teiginiu, kad, priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti atsižvelgiama į praeities įvykius, t. y. teistumų skaičių, nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan. Teigtina, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. R. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę paskirtą už dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarymą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas (nuteistasis buvo trauktas teisinėn atsakomybėn tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėje). Nuteistojo nusikalstamų veikų dinamika rodo, kad anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės pageidaujamų rezultatų nedavė, pats nuteistasis pageidaujamų išvadų nepadarė, taip pat leidžia manyti, jog siekiant pakeisti nuteistojo mąstymą bei elgesį reikia didesnių pastangų, ilgesnės bei griežtesnės jo kontrolės. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje, sprendžiant klausimą dėl galimybės R. K. taikyti lygtinį paleidimą, visiškai pagrįstai ir tinkamai buvo įvertinti duomenys, susiję su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Toks nuteistąjį apibūdinančių duomenų vertinimas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, niekaip nepažeidžia draudimo bausti du kartus už tą patį principo reikalavimų.
30. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad R. K. yra būdingos impulsyvios reakcijos, jis nepakankamai geba pasimokyti iš savo negatyvios patirties. Šios R. K. priskiriamos savybės, vertinant jas su ankstesniu nuteistojo priešingu teisei elgesiu laisvėje, leidžia manyti, kad nuteistasis, siekdamas savo tikslų, gali veikti neapgalvotai, taip pat ir pasirinkdamas neteisėtus ar nusikalstamus elgesio variantus. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų taip pat matyti, kad nuteistajam sunkiai pavykdavo įvardinti problemines savo gyvenimo sritis, nusikalstamų veikų padarymą jis siejo su bloga kompanija, nuobodžiavimu, veikimu pagautam įkvėpimo, nusikalstamų veikų, už kurias jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymą jis laiko jaunystės klaida, racionalizuoja savo elgesį ir minimizuoja pasekmes. Nuteistasis apibūdinamas kaip perdėtai savimi pasitikintis asmuo. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad asmuo, kuris nesugeba pakankamai aiškiai bei efektyviai identifikuoti savo probleminių sričių (ypač tų, kurios lemia nusikalstamą elgesį), negali ir efektyviai spręsti kylančių problemų, o tai gali lemti neteisėto elgesio pasikartojimą. Nuteistasis yra įvadinęs kelis ateities tikslus, tačiau šiems tikslams trūksta konkretumo, o pačiam nuteistajam trūksta žinojimo, kokiu būdu tuos tikslus galima pasiekti, kas, be jokių abejonių, taip pat gali lemti neteisėto elgesio pasikartojimą. Juo labiau, įvertinus tai, kad nuteistasis ir anksčiau turėjo planų, tačiau negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti, pats pripažino, jog jam dažnai būdavo sunku įgyvendinti savo planus. Akivaizdu, kad nuteistasis dalyvauja programose, skirtose lavinti įgūdžius, kurie reikalingi problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu, sprendimui. Vis tik iš socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. dalyvaudamas individualioje elgesio pataisos programoje, kurioje jis analizavo savo vidinių komponentų (mąstymo, jausmų, kalbos, impulsų veikti, veiksmų ir kt.) įtaką nusikalstamam elgesiui, suvokė savo paties įtaką nusikaltimo situacijose, tačiau vis tiek buvo stebimas jo polinkis save apginti pateisinant ar neutralizuojant savo poelgius aptartose nusikaltimų situacijose. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad šiuo metu negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistojo pasiekti rezultatai mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. dar labiau mažinama jo priežiūra bei kontrolė. Manytina, kad R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turi ir toliau būti mažinama valdant socialinio tyrimo išvadoje nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius.
31. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog nuteistasis iš dalies pripažįsta kaltę padarius nusikalstamas veikas verčia abejoti tuo, ar jis iš tikrųjų tinkamai suvokia savo nusikalstamo elgesio priežastis bei kilusias pasekmes, ar jis tokį elgesį vertina pakankamai kritiškai ir ateityje sugebės išvengti teisei priešingo elgesio (nebūtinai analogiško) pasikartojimo. Tuo pačiu visiškai sutiktina su teiginiu, kad aplinkybė, jog nuteistasis jam priimtą nuosprendį skundė apeliacinės instancijos teismui, visiškai nėra reikšminga sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
32. Teigtina, kad R. K. sveikatos būklė nėra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BK 76 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas yra sprendžiamas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 359 ir 362 straipsnių nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis BVK 90 straipsnio 2, 3 dalimis, pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos bausmės atlikimo vietoje, šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai, o kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Vadovaujantis BVK 90 straipsnio 4 dalimi, antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o kai valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos šioje dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia, šios paslaugos gali būti teikiamos arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Iš medicininių dokumentų išraše/siuntime užfiksuotų duomenų matyti, kad R. K. 2024 m. rugsėjo 17 d. bus stacionarizuojamas operaciniam gydymui (duomenys neskelbtini), kur jam yra numatyta operacija. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad nuteistajam reikiama medicininė pagalba bus suteikta ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo vietos administracija į nuteistojo sveikatos problemas iki šiol reagavo tinkamai ir laiku, nuteistajam būtina medicinos pagalba ir priežiūra buvo ir yra teikiama, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam nebus suteikta reikiama medicininė pagalba bei priežiūra.
33. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo R. K. skundą dėl Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Dėl šios priežasties nuteistojo skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.