- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- I-3827-189/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01899-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rosita Patackienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB „Litesko“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros
- Advokatai
- Marius Juonys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės, Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Litesko“ atstovams advokatams Mariui Juoniui ir Mariui Dobilui,
atsakovės Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Evaldui Kašėtai, Tomui Rinkevičiui,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui Gžegožui Miloševičiui (Gžegož Miloševič),
trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovei Arūnei Andrulionienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Litesko“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Finansų ministerija) 2012-06-21 raštu Nr. (27.16-02)-5K-1210757-5K-1211131-6K-1205509 „Dėl UAB „Litesko“ skundų“ (t. I b. l. 11-15, toliau – ir Sprendimas), atmesdama UAB „Litesko“(toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) 2012-04-20 skundą Nr. 1.5-320 ir 2012-05-09 skundą Nr. 1.5-438, sutiko su VšĮ Verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) 2012-04-16 sprendimais (dėl Projektų: Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042 (t. I b. l. 26-29), Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044 (t. I b. l. 30-33) ir 2012-05-17 sprendimais (dėl Projektų Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047 (t. I b. l. 34-37), Nr.VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050 (t. I b. l. 38-41), Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049 (t. I b. l. 42-46), Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045 (t. I b. l. 47-50), kuriais buvo pasiūlyta, pareiškėjai paskirtai Europos sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų paramai taikyti 5 proc. finansines korekcijas nuo sutarčių sumos dydžio paminėtuose Projektuose.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutikdama su Finansų ministerijos sprendimu, su skundu (t. I b. l. 1-10) kreipėsi į teismą prašydama:
1) Panaikinti Finansų ministerijos 2012-06-21 raštą Nr. (27.16-02)-5K-1210757-5K-1211131-6K-1205509 „Dėl UAB „Litesko“ skundų“;
2) Įpareigoti Finansų ministeriją pakartotinai svarstyti UAB „Litesko“ 2012-04-20 skundą Nr. 1.5-320 ir 2012-05-09 skundą Nr. 1.5-438, atsižvelgiant ir įvertinant UAB „Litesko“ nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus.
Pažymėdama faktines situacijos aplinkybes nurodė, kad Bendrovė Projektus, iš dalies finansuojamus ES struktūrinės paramos lėšomis, vykdo pagal 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ VP2-4.2-ŪM-02-K priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“. Priemonės įgyvendinančioji institucija yra LVPA. Bendrovė vykdydama Projektus parengė viešųjų pirkimų skelbiamų derybų būdu dokumentus ir pateikė patikrinimui LVPA. Negavusi pastabų Bendrovė atliko Projektams reikalingų darbų viešuosius pirkimus bei viešųjų pirkimų sutartis pateikė LVPA pasirašyti. Dėl viešųjų pirkimų sutarčių LVPA Bendrovei jokių pastabų nepareiškė. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybą 2011 m. patikrinusi Bendrovės vykdytus viešuosius pirkimus bei jų tvarką, priėmė 2011-09-07 Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-6 (t. I b. l. 51-54, t. III b. l. 1-29, toliau – ir Patikrinimo ataskaita), kurioje nurodė, kad Projektų pirkimų derybų protokoluose nėra atspindėti visi galutiniai derybų rezultatai, užfiksuoti derybų sutartyse. Tuo pagrindu, remdamasi Patikrinimo ataskaita, LVPA pradėjo Projektų įtariamų pažeidimų tyrimą ir tyrimo laikotarpiui sustabdė išlaidų, susijusių su Projektų pirkimais pripažinimą tinkamomis ES struktūrinės paramos lėšomis.
LVPA priėmė sprendimus taikyti finansines korekcijas, kurie, pasak pareiškėjos, buvo priimti remiantis išimtinai Patikrinimo ataskaita. Pareiškėjos teigimu LVPA priimdama sprendimus, be kita ko, nevertino ir neatsižvelgė į Bendrovės pateiktus paaiškinimus ir argumentus (t. I b.l. 55-57), kad pagal Projektų viešųjų pirkimų sąlygas (t. I b. l. 58-87, 88-119) ir Bendrovės įgaliotosios organizacijos UAB „Vilniaus energija“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių tuo metu galiojusios redakcijos 72 p. (t. I b. l. 120-130), visi dalyviai turėjo tas pačias galimybes derėtis, o derybų turinys negalėjo būti atskleistas kitiems dalyviams. Todėl, visi Projektų pirkimų dalyviai turėjo vienodas sąlygas varžytis, o derybų metu išderėtos sąlygos negalėjo turėti įtakos pirkimo rezultatams. Vadinasi, Projekto pirkimus laimėjusiam dalyviui nebuvo ir negalėjo būti suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas kitų dalyvių atžvilgiu bei nebuvo pažeisti tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai.
Bendrovė, nesutikdama su LVPA sprendimuose išdėstytais siūlymais pareiškėjai taikyti finansines korekcijas, su 2012-04-20 ir 2012-05-09 skundais kreipėsi į Finansų ministeriją, kuri, kaip teigia pareiškėja, priimdama ginčo sprendimą nemotyvavo, kodėl Bendrovės argumentai yra atmetami, o tik formaliai nurodė, kad LVPA atlikdama įtariamų pažeidimų tyrimus nepažeidė gero viešojo administravimo principų bei pažymėjo, kad nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai nebuvo formalūs.
Pareiškėja kritikuodama Finansų ministerijos sprendimo argumentus pažymėjo, kad neįvertinus pareiškėjos skunduose pateiktų motyvų, buvo pažeista Bendrovės teisė būti išklausytai ir teisė į gynybą bei kartu pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 2 p. įtvirtintas objektyvumo principas, VAĮ 8 str. 1 d. bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 str. 2 d. įtvirtintas audiatur et altera pars principas. Pagrįsdama šias aplinkybes pabrėžė, kad ginčo sprendimo dalyje dėl gero viešojo administravimo principo pažeidimo Finansų ministerija tik pacitavo LVPA 2012-06-05 raštą Nr. R4-9137(13.1.6) (t. II b. l. 133-136, toliau – ir Raštas), tačiau šioje dalyje savo vertinimų ir motyvų dėl LVPA Rašte nurodytų argumentų nepateikė. Sprendimo dalyje dėl įtariamų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų formulavimo, atsakovė taip pat pacitavo tik LVPA rašte nurodytus argumentus, kad pažeidimai yra pagrįsti LVPA nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodė, kad atsakovė ginčo sprendime nepasisakė, kodėl atmetami pareiškėjos argumentai, kuriais pareiškėja pagrindė, kad įtariamas pažeidimus buvo tik formalus ir neturėjo įtakos Projektų viešųjų pirkimų rezultatams. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjos skunduose išdėstytus argumentus, tuo pagrindu teigė, kad ginčo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant VAĮ 3 str. 2 p., 8 str. 1 d. bei Chartijos 41 str. 2 d., o tai sudaro pagrindą panaikinti Finansų ministerijos sprendimą.
Pažymėjo, kad bet kuri institucija priimdama subjekto atžvilgiu individualų administracinį aktą, privalo subjektui pateikti visą informaciją, kurios pagrindu rėmėsi priimdama atitinkamą individualų aktą. Tuo tarpu atsakovė, priimdama ginčo sprendimą, citavo LVPA Rašto ištraukas, tačiau minėtas Raštas (2012-06-05 Nr. R4-9137(13.1.6)) Bendrovei nebuvo pateiktas ir todėl Bendrovė neturėjo galimybės šio Rašto įvertinti. Teigė, jog tuo buvo pažeista Bendrovės galimybė tinkamai realizuoti savo teisę į gynyba bei atitinkamai VAĮ 8 str. 1 d. bei Chartijos 41 str. 2 d. b) p. nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad Raštas Bendrovei nebuvo pateiktas, ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą dėl ginčo sprendimo panaikinimo.
Nurodė, kad atsakovė nagrinėdama pareiškėjos skundus privalėjo įvertinti LVPA siūlomos sankcijos proporcingumą ir neadekvatumą įtariamiems pažeidimams ir ją atitinkamai pakeisti. Tačiau atsakovė to nepadarė ir tuo atitinkamai buvo pažeistos Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (toliau – ir Gairės) nuostatos, proporcingumo ir teisingumo principai. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 26 p. nurodyta, kad nustačius pažeidimą, susijusį su viešuoju pirkimu, taikomos Gairės. Tuo tarpu Gairės nustato, kad finansinė skirtos paramos korekcija skiriama atsižvelgiant į padaryto pažeidimo svarbą, nustatyto neatitikimo mastą bei jo finansines pasekmes. Tuo remiantis pabrėžė, kad šiuo atveju, pažeidimui esant tik formalaus pobūdžio, finansinė korekcija iš vis neturėtų būti taikoma, o tuo tarpu atsakovė, priimdama ginčo sprendimą, tik formaliai patvirtino LVPA siūlomą sankciją. Sankcijos skyrimo aspektu taip pat pažymėjo, kad LVPA siūlant atitinkamo dydžio finansinę korekciją ir Finansų ministerijai su tuo sutikus, reikėjo atsižvelgti ne tik į Gairių 2 priedo 24 p. nurodytas sankcijas (5 proc. 10 proc.), tačiau ir į Gairių 1 lentelės 12 p. nurodytas sankcijas (esant formaliam pažeidimui sankcijų netaikyti, ar taikyti 2 proc.), nes vieninteliai pirkimų procedūrų neatitikimai yra susiję su formaliais derybų protokolavimo trūkumais, kurie negalėjo turėti įtakos pirkimų rezultatams.
Apibendrindami nurodė, kad ginčo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip prieštaraujantis Rekomendacijų ir Gairių nuostatoms, taip pat teisingumo ir proporcingumo principams.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo (t. II b. l. 126-132) argumentais prašė skundą atmesti. Nurodė, kad gavusi pareiškėjos skundus (2012-04-20 ir 2012-05-09) kreipėsi į LVPA su prašymu pateikti paaiškinimus ir informaciją dėl veiksmų, susijusių su pažeidimų nustatymu pareiškėjos minėtuose Projektuose. LVPA 2012-06-05 raštu (t. II b. l. 133-136) pateikė informaciją, susijusią su pažeidimų nustatymu, kuri pareiškėjai buvo žinoma, nes apie tai patvirtina raštai pateikti kaip priedai prie skundo, todėl pareiškėja, turėdama informaciją, galėjo įvertinti pažeidimų pagrįstumą. Pabrėžė, kad LVPA 2012-06-05 raštas yra tik išvada, kurioje pateikiama nuomonė dėl nustatytų pažeidimų ir kuri pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tuo tarpu atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos skundus, turėjo teisę vertinti LVPA 2012-06-05 raštą ir remiantis juo nurodyti tokius pat argumentus.
Pažymėjo, kad atsakovė ginčo sprendime detaliai nurodė argumentus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos Patikrinimo ataskaitos ir LVPA pažeidimo tyrimo išvadose nurodytų vykdytų viešųjų pirkimų pažeidimų bei pagrindė juos teisės normomis. Tuo tarpu pareiškėja, skunde nepateikė paaiškinimo, kodėl sudarytose sutartyse vykdant viešuosius pirkimus nurodomos apmokėjimo už atliktus darbus dalys bei darbų suteikimo terminai skiriasi nuo tų, kurie buvo nurodyti galutiniuose derybų protokoluose bei viešųjų pirkimų dokumentuose. Taip pat, pabrėžė, kad pareiškėja teigdama, jog turėjo galimybę derėtis su tiekėjais ir, kad protokolų surašymo pažeidimai yra formalūs, šias aplinkybes grindžia tik deklaratyviomis nuostatomis.
Dėl finansinės korekcijos pažymėjo, kad darbų atlikimas ir apmokėjimo terminas yra laikoma esminėmis sąlygomis, turinčiomis įtakos pasiūlymo kainai ir sutarties vykdymui, todėl turi būti žinomos visiems tiekėjams. Dėl šios priežasties, kitas darbų atlikimo ar apmokėjimo terminas, nei buvo numatytas pirkimo dokumentuose, galėjo nulemti pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių, o atsižvelgiant į tai, nustatyti pažeidimai negalėjo būti laikomi formaliais.
Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad atsakovė neįvertino tai, kad pareiškėjos viešieji pirkimai buvo atliekami vadovaujantis supaprastintiems viešiesiems pirkimams taikomais reikalavimais, kurie yra tokie patys kaip tarptautiniams pirkimams taikomi reikalavimai. Šiuo aspektu nurodė, kad supaprastinti viešieji pirkimai negali būti prilyginami tarptautiniams pirkimams, nes supaprastintų viešųjų pirkimų atveju, pasiūlymų pateikimo terminas yra žymiai trumpesnis, o tai nulemia, kad supaprastinti viešieji pirkimai yra mažiau skaidrūs, nei tarptautiniai.
Šalies argumentai
Pažymėjo, jog pati pareiškėja skunde nurodė, kad Gairių 1 lentelėje nurodytas apskaičiavimas taikomas tarptautiniams pirkimams, o Gairių 2 lentelėje – supaprastintiems pirkimams (mažiau skaidresniems), todėl tiek LVPA, tiek Finansų ministerija, sprendimuose dėl nustatytų pažeidimų vykdant supaprastintus viešuosius pirkimus taikė būtent Gairių 2 lentelėje, skirtoje supaprastintiems viešiesiems pirkimams, sankcijų apskaičiavimo principus.
Apibendrindami nurodė, kad individualizuotas procentinis dydis, pritaikytas šio ginčo konkrečiu atveju, yra adekvatus nustatytiems pažeidimams vykdant supaprastintus pažeidimus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimo (t. I b. l. 137-140) argumentais nurodė, kad pareiškėja tik pateikia nuorodas į teisės aktus, kurie numato teisę pateikti paaiškinimus, būti išklausytiems, tačiau nepagrindžia įrodymais, kad nurodyti teisės aktai buvo pažeisti. Pažymėjo, kad pareiškėjai ne vieną kartą buvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus, organizuotas susitikimas, teikiama informacija apie pažeidimo tyrimo eigą. Taip pat pažymėjo, kad tiek LVPA, tiek Finansų ministerijos sprendimais buvo įforminti procedūriniai veiksmai, o atlikus šiuos veiksmus pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo ir papildomų pareigų neatsirado. Tuo remiantis atkreipė dėmesį, kad institucijų sprendimai, nagrinėjamu atveju, laikytini tik procedūrinio pobūdžio sprendimais, nes juose jokie nurodymai pareiškėjui nėra suformuluoti ir tokie sprendimai nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė bylą nutraukti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė įgyvendina projektus, kurie pagal 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra VP2-4.2-ŪM-02-K priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ iš dalies finansuojami ES struktūrinės paramos lėšomis. Vykdant Projektus, Bendrovė parengė viešųjų pirkimų skelbiamų derybų būdu dokumentus (įskaitant ir viešųjų pirkimų sutartis) ir kuriuos pateikė pasirašytas LVPA.
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) patikrinusi Bendrovės vykdytų Projektų viešųjų pirkimų vykdymo tvarką, LVPA pateikė 2011-09-07 Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-6 (t. I b. l. 51-54, t. III b. l. 1-29), kurioje buvo nurodyta, kad Projektų pirkimų derybų protokoluose nėra atspindėti visi galutiniai derybų rezultatai, užfiksuoti pirkimų sutartyse, t. y. buvo nustatyta, kad vykdant pirkimus buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d., 18 str. 3 d., 6 d., 3 p., 32 str. 2 d., 85 str. 2 d., 87 str. 1 d., 32 str. 7 d. nuostatos.
LVPA remiantis VPT Patikrinimo ataskaita dėl kiekvieno iš projektų atskirai atliko tyrimą ir priėmė pažeidimo tyrimo išvadas (t. I b. l. 141-178), kuriose nurodė, kad Projektus vykdantysis subjektas (šiuo atveju UAB „Litesko“), vykdant viešuosius pirkimus pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d., Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 182 p., Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 p. bei bendrųjų sąlygų 2.1.8 p. nuostatas. LVPA Patikrinimo išvadose ministerijai siūlė pareiškėjos Projektams taikyti 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo pirkimų sutarties kainų dalies, tenkančios Projektų įgyvendinimui. LVPA apie nustatytus pažeidimus Bendrovę informavo raštais (t. II b. l. 26-30, 31-35) bei vėliau pateikdama tuo pagrindu priimtus LVPA sprendimus (t. I b. l. 26-50).
Nesutikimą su LVPA sprendimais, pareiškėja išdėstė 2012-04-20 skunde Nr. 1.5-320 „Dėl LVPA nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (Projektai Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050) (t. I b. l. 16-20) ir 2012-05-09 skunde Nr. 1.5-438 „Dėl LVPA nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (Projektai Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045) (t. I b. l. 21-25), kuriuos, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 p., kaip vadovaujančioji institucija išnagrinėjo Finansų ministerija. Finansų ministerija išnagrinėjusi skundus priėmė 2012-06-21 ginčo sprendimą Nr. (27.16-02)-5K-1210757-5K-1211131-6K-1205509 „Dėl UAB „Litesko“ skundų“ (t. I b. l. 11-15), kuriuo, įvertindama pareiškėjos skundų argumentus, susiklosčiusią faktinę situaciją (nustatytas pažeidimas), priimtų LVPA sprendimų pagrįstumą, teisės aktus reglamentuojančius ginčo situaciją bei LVPA argumentus išdėstytus 2012-06-05 rašte Nr. R4-9137(13.1.6) (t. II b. l. 133-136), priėmė sprendimą nurodydami, jog mano, kad Bendrovės Finansų ministerijai pateikti skundai yra nepagrįsti.
Ginčo objektas byloje – Finansų ministerijos 2012-06-21 sprendimas Nr. (27.16-02)-5K-1210757-5K-1211131-6K-1205509 „Dėl UAB „Litesko“ skundų“. Nagrinėjamu atveju, siekiant išspęsti kilusį ginčą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo Finansų ministerijos rašto (sprendimo) sukeliamas teisines pasekmes. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad Finansų ministerija yra viešojo administravimo subjektas ir tuo tarpu Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211, 212 punktai nors ir suteikia teisę pareiškėjai skųsti priimtus sprendimus, tačiau tai dar nereiškia, kad tokios institucijos priimti aktai negalėtų būti rekomendacinio pobūdžio ir nesukelti asmeniui tiesioginių teisinių pasekmių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 193–195 punktuose nustatyta, kad pažeidimus įtarti gali kiekvienas ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų administravimo ir finansavimo sutarčių priežiūros, kontrolės arba audito veiklas. Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, vadovaujančioji ir tvirtinančioji institucijos, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir trečiųjų šalių, šią informaciją persiunčia įgyvendinančiajai institucijai.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktą, įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatomis. Įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą: 1) siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas; 2) siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį; 3) siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; 4) pateikti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai kitus pasiūlymus
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte įtvirtinta, kad Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymą, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, išnagrinėja jį ir priima sprendimą: 1) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas; 2) sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį; 3) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; 4) priimti kitus sprendimus.
Kaip matyti, pagrindas šiam ginčui kilti buvo projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su Viešųjų pirkimų tarnybos užfiksuotais atitinkamais pažeidimais. Konstatuotus pažeidimus dar kartą vertino LVPA. Įvertinusi pažeidimus ir priėmusi išvadas LVPA pareiškėjos projektams pasiūlė taikyti 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo pirkimų sutarties kainų dalies, tenkančios Projektų įgyvendinimui. Taigi LVPA pateikė tik siūlymus, o tuo tarpu pagrindinio sprendimo, kuriuo toks siūlymas taptų įpareigojimu ir kuris pareiškėjai sukeltų teisines pasekmes nepriėmė. Tuo tarpu pareiškėjos Finansų ministerijai pateiktų skundų pagrindas yra tiesiogiai susijęs, būtent, su LVPA suformuluotais siūlymais, nes pareiškėja skunduose išdėstė nesutikimo su pareiškėjai pateiktais LVPA raštais, kuriais pastaroji buvo informuota apie LVPA ketinimus Ūkio ministerijai siūlyti taikyti 5 proc. korekciją pareiškėjos Projektams (kitais raštais jau teikė Ūkio ministerijai siūlymą taikyti 5 proc. finansinę korekciją), argumentus. Vadinasi pareiškėja Finansų ministerijai teikė skundus kritikuodama LVPA siūlymus (ginčo dėl padarytų pažeidimų byloje nėra, tačiau pareiškėjos teigimu, yra pagrindas sankciją už nustatytus pažeidimus skirti ir mažesnę nei pasiūlyta LVPA) pareiškėjos Projektams taikyti finansinę korekciją. Finansų ministerija išnagrinėjusi skundus priėmė sprendimą, kuriame nurodė, jog mano, kad pareiškėjos 2012-04-20 ir 2012-05-09 skundai yra nepagrįsti.
Taigi, LVPA, atlikusi tyrimą, priėmė sprendimus, kuriais siūlė ministerijai priimti vieną iš Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytų galimų sprendimų. Teisė priimti galutinį sprendimą teisės aktais yra suteikta ne LVPA (įgyvendinančiai institucijai) ar Finansų ministerijai (vadovaujančiai institucijai), o Ūkio ministerijai – atsakingai institucijai).
LVPA išdėstyti siūlymai Ūkio ministerijai (nors pareiškėja reikalavimo dėl sprendimų, kuriuose išdėstyti siūlymai tiesiogiai teisme nereiškia) ir nesutikimo su siūlymais pagrindu priimtas Finansų ministerijos sprendimas, plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjektų atlikti veiksmai, kurie yra įforminti procedūriniais veiksmų rezultatais, dėl kurių nuomonę ginčo sprendimu pareiškė ir Finansų ministerija.
Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei teismo posėdžio metu nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra iškelta administracinė byla Nr. I-4026-426/2012 pagal UAB „Litesko“ skundą atsakovei Ūkio ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Finansų ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Minėtoje byloje prašoma panaikinti Ūkio ministerijos įsakymus, kurie grindžiami LVPA sprendimais ir kurie buvo apskųsti pareiškėjos 2012-04-20 ir 2012-05-09 Finansų ministerijai pateiktais skundais. Minėtoje administracinėje byloje yra skundžiami būtent galutiniai įsakymai priimti remiantis LVPA nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios pareiškėjos analizuojamos Finansų ministerijai pateiktuose skunduose. Iš to seka, kad tuo metu, kai buvo priimami siūlymai dėl finansinės korekcijos ir vėliau dėl jų teikiant skundus Finansų ministerijai, pareiškėjos Projektų vertinimo procedūra dar nebuvo užbaigta, t. y. ji tęsėsi iki buvo priimti Ūkio ministerijos įsakymai, turintys įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Finansų ministerijos sprendimas, nagrinėjamu atveju, yra tik rekomendacinio pobūdžio aktas, kuris pats savaime pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukėlė, pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo bei papildomų pareigų neatsirado, nes, tokiu atveju, galutinis sprendimas yra priimamas tik pasibaigus procedūrai, kaip šiuo atveju ir yra įvykę. Nes tik tuo atveju, jei Ūkio ministerija ir nuspręstų taikyti LVPA pasiūlytą 5 proc. finansinę korekciją, su kuria, be kita ko, sutiko ir Finansų ministerija, pareiškėjai kiltų teisinės pasekmės ir pareiškėjos teisinis statusas galėtų pasikeisti tik atsiradus realiems teisiniams padariniams, t. y. galutinai nusprendus taikyti atitinkamo dydžio finansinę korekciją ir tai turėtų atsitikti ne LVPA ar Finansų ministerijos priimto sprendimo pagrindu, tačiau Ūkio ministerijos įsakymų pagrindu. Todėl visus nesutikimo su priimtais siūlymais argumentus pareiškėja galėtų reikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinius Ūkio ministerijos sprendimus, kuomet būtų vertinama visuma veiksmų ir jų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui. Tuo pagrindu darytina išvada, kad Finansų ministerijos išdėstyta nuomonė, nagrinėjamu atveju, nelaikytina turinčia įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, nes skundžiamu Finansų ministerijos sprendimu nebuvo užbaigtas pareiškėjos Projektų vertinimo etapas.
Vertinant skundžiamo sprendimo, kuriame išreikšta tik Finansų ministerijos nuomonė, turinį, matyti, kad sprendime pareiškėjos atžvilgiu nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, todėl toks sprendimas negali būti ginčijamas teisme. Sprendimai negali būti laikomi nei individualiais teisės aktais, nei administraciniais aktais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 str. 15 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 15 d. prasme, kai juose nėra išreikšti sprendimai viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjos teisių ar pareigų ir patys savaime jokių pasekmių nesukelia. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (kaip matyti, pareiškėjas skunduose Finansų ministerijai taip pat nėra suformulavęs aiškaus reikalavimo, o tik išdėsčius nesutikimo argumentus nurodo, kad Bendrovė yra pasirengusi teisę į nepagrįstai sumažintą finansavimo dalį, toliau įrodinėti teisinėmis priemonėmis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti sprendimą, kuris jai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Tuo pagrindu ginčo sprendimo turinio teisėtumas išdėstytų argumentų ir teisės aktų pagrindu nevertintinas.
Pareiškėjai grąžinamas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 4 d., 101 str. 1 d. 1 p., 102 str.,
nutarė:
Administracinę bylą pagal UAB „Litesko“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra) nutraukti.
Pareiškėjai UAB „Litesko“, grąžinti 2012-07-13 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.