Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjos J. K. atstovui advokatui Rimvydui Bučiui, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 83). Teisme gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 87). Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 83).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 83). Teisme gautas VSDFV Šiaulių skyriaus prašymas bylą nagrinėti VSDFV Šiaulių skyriaus atstovui nedalyvaujant (b. l. 84).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (11.1)I-4045 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“ (toliau – skundžiamas sprendimas) (b. l. 53–54) teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. balandžio 1 d. skundą „Dėl perskaičiavimo sprendimų panaikinimo, motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo bei neišmokėtos motinystės pašalpos dalies išmokėjimo“ (toliau – 2014 m. balandžio 1 d. skundas) (b. l. 50–52), atsisakymą motyvuodama tuo, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Šiaulių skyrius 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. PN7-1111 pareiškėjai nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2011 m. birželio 26 d. buvo skirta motinystės (tėvystės) pašalpa, priskaičiuojant 6 919,75 Lt/mėn. pašalpos sumą nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2010 m. birželio 26 d. (100 proc.) ir 5 881,78 Lt/mėn. pašalpos sumą nuo 2010 m. birželio 27 d. iki 2011 m. birželio 26 d. (85 proc.) (b. l. 55–56).

VSDFV Šiaulių skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-255 nuspręsta nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 26 d. pareiškėjai mokėti pašalpą, perskaičiuotą, pagal pasikeitusį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 26 d. priskaičiuojant 5 850,00 Lt/mėn. pašalpos sumą (100 proc.), o nuo 2010 m. birželio 27 d. iki 2011 m. birželio 26 d. priskaičiuojant 4 972,48 Lt/mėn. pašalpos sumą (85 proc.) (b. l. 59–60). Šis sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis inter alia Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi.

VSDFV Šiaulių skyriaus 2010 m. rugpjūčio 9 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1–578 perskaičiuota pašalpa, mokėtina pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. birželio 26 d., t. y. pareiškėjai buvo nustatyta priskaičiuota pašalpos suma 5 189,81 Lt/mėn. (75 proc.) (b. l. 70–71). Šis sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniais.

VSDFV Šiaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-597 iš esmės buvo pakartotas 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas, išskyrus tai, kad jame neliko pareiškėjai neaktualios informacijos, apie tai kokia pašalpos suma priskaičiuotina pareiškėjai iki 2010 m. birželio 26 d. (b. l. 72–73).

Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 2 ir 3 dalis tam tikra apimtimi buvo pripažinti prieštaraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėta, kad vadovaujantis šiomis nuostatomis VSDFV Šiaulių skyrius priėmė 2010 m. rugpjūčio 9 d. perskaičiavimo sprendimą (vėliau ir 2010 m. rugsėjo 7 d. perskaičiavimo sprendimą).

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai). Kita vertus, nors kiekvienas asmuo, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises bei interesus, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau šios teisės įgyvendinimas yra neatsiejamai susijęs su tam tikrais procesiniais reikalavimais, inter alia susijusiais su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje, pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą turinio, teisminės gynybos veiksmingumo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai). Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (LVAT 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007; 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Taigi, pirmiausia būtina įvertinti, ar pareiškėja, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises, susijusias su motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimu, tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą.

Reikalavimai, kurių yra saistomi asmenys, siekiantys realizuoti savo teisę kreiptis į administracinius teismus, įtvirtinti inter alia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ). ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Taigi, įstatymų nustatytais atvejais asmenys, siekdami tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą, pirmiausia turi pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat gali būti nustatyti tam tikri reikalavimai, susiję inter alia su atitinkamų terminų laikymųsi.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas keliamas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimų (veiksmų), apskaičiuojant (perskaičiuojant) ir mokant pareiškėjai motinystės pašalpą.

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Socialinio draudimo įstatymo, apibrėžiančio inter alia ginčų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų nagrinėjimą, 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV; VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 2 dalį (tiek perskaičiuojant ir mokant pareiškėjai sumažintą pašalpą galiojusi redakcija, tiek šiuo metu galiojanti redakcija), skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą; <...> skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas; skundų nagrinėjimo tvarką nustato VSDFV direktorius. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, jog ginčams dėl VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimų (veiksmų) inter alia motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Byloje nėra duomenų, jog VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimai pareiškėjai buvo įteikti (apie juos pareiškėja buvo informuota) iki jų pateikimo Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2014 m. kovo 3 d. raštu (b. l. 12–15). Kita vertus, pagal Socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, apibrėžiantį terminą paduoti skundą VSDFV, kaip privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, šio termino pradžios momentas sietinas inter alia su diena, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą). Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog pareiškėja apie jai mokėtą sumažintą motinystės pašalpą sužinojo (turėjo sužinoti) šią pašalpą išmokėjus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 44 punktą, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį, todėl pareiškėja pirmą kartą sužinojo (turėjo sužinoti) apie jai išmokėtą sumažintą pašalpą 2010 m. vasario mėnesį, o apie antrą kartą sumažintą pašalpą pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Minėta, kad pareiškėja dėl sumažintos pašalpos mokėjimo skundą VSDFV pateikė 2014 m. balandžio 1 d. Pripažintina, kad šiuo skundu pareiškėja iš esmės išreiškė nesutikimą su VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu (veiksmais), prašydama pašalinti šių veiksmų nulemtas pasekmes, t. y. iš esmės siekė inicijuoti ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo (veiksmų). Konstatuotina, kad atsakovė skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėja praleido įstatymu įtvirtintą terminą, pateikti skundą privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Vertinant pareiškėjos veiksmus, siekiant pasinaudoti įstatymų nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, aktualus yra teisinis reguliavimas, įtvirtintas VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintose Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse (toliau – Taisyklės), priimtose realizuojant minėtus Socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus įgaliojimus VSDFV direktoriui nustatyti skundų nagrinėjimo tvarką. Taisyklių 20 punktas nustato, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti; jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai VSDFV direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Šių Taisyklių 31 punktas nustato, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Kaip minėta, Socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas procedūrinis terminas – 20 darbo dienų nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar sprendimo priėmimą – kurio saistomas asmuo gali realizuoti savo teisę inicijuoti ginčą ikiteismine tvarka. Kita vertus, būtent ginčus ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija – VSDFV – turi įgaliojimus, išplaukiančius iš Socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio, konstatuoti tokio termino praleidimą ir, remiantis šia teisiškai reikšminga faktine aplinkybe, taikyti pasekmes – nenagrinėti skundo, paduoto praleidus įstatymo nustatytą terminą. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus VSDFV skundžiamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad VSDFV, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesivadovavo minėto Taisyklių 20 punkto nuostatomis, t. y. nepaprašė pareiškėjos iki tam tikro nustatyto termino pateikti paaiškinimus (svarbias termino praleidimą sąlygojusias priežastis) ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti ir nesprendė termino atnaujinimo klausimo, tačiau, konstatavusi, kad skundo padavimo terminas praleistas, iš karto, pažeisdama minėtą Taisyklių 31 punktą, priėmė sprendimą skundo nenagrinėti.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Taigi, VSDFV, nagrinėdama skundus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra saistoma inter alia pačios nusistatytų atitinkamų procedūrinių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir VSDFV įpareigotina pareiškėjos 2014 m. balandžio 1 d. skundą nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. K. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (11.1)I-4045 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“.

Įpareigoti atsakovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjos J. K. 2014 m. balandžio 1 d. skundą „Dėl perskaičiavimo sprendimų panaikinimo, motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo bei neišmokėtos motinystės pašalpos dalies išmokėjimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.