Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-352-175/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-26
Bylos Nr.
1S-352-175/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37571-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
T. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-352-175/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37571-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, moksleivio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), teisto,

skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. A. kaltinamas tuo, kad: 2016 m. liepos 28 d., apie 20.00 val., prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu smogė nepilnamečiui M. G. į veidą, dėl 11-ojo ir 12-ojo danties panirimo buvo nesunkiai sutrikdyta M. G. sveikata, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.Taip pat T. A. kaltinamas tuo, kad 2017 m. vasario 9 d., apie 19.30 val., bute (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. Š., jos akivaizdoje atvirai pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-19300“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 70 Eur vertės, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Taip pat T. A. kaltinamas tuo, kad 2017 m. vasario 10 d., apie 9.00 val., prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), iš V. Š., ištraukdamas jai iš rankos, atvirai pagrobė 165 Eur, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi kardomosios priemonės-suėmimo terminą kaltinamajam T. A. pratęsė 2 mėnesiams esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skunde kaltinamasis T. A. prašo paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.Skunde nurodo, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neatsižvelgė į tai, kad jis mokosi bei nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Būdamas suimtas suprato savo klaidas ir nori pasižadėti, kad tikrai nori keistis, nes iš tokio gyvenimo nieko gero. Labai nori tęsti mokslus būdamas laisvėje, kur yra jo šeima. Laisvėje sieks bent dalimis atlyginti žalą nukentėjusiesiems ir jų atsiprašyti.Kaltinamasis prašo atsižvelgti į tai, kad rodo iniciatyvą keistis į gerąją pusę, klauso auklėtojų, mokosi. Minčių bėgti nuo teismo neturi ir neketina to daryti.Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti. Kaltinamojo T. A. skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis kaltinamas. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad pratęsiant kardomosios priemonės-suėmimo terminą kaltinamajam buvo pakankamai duomenų manyti, kad jis galėjo padaryti nusikalstamas veikas dėl kurių nagrinėjama baudžiamoji byla. Paminėti duomenys apylinkės teismo nutartyje nurodyti ir įvertinti tinkamai. Pažymima, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį.Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų.Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad griežčiausios kardomosios priemonės-suėmimo terminas kaltinamajam T. A. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus.Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad T. A. kaltinamas trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu. Už šias nusikalstamas veikas numatyta griežčiausia bausmė viršija vienus metus laisvės atėmimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytą suėmimo taikymo sąlyga egzistuoja. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. pagrįstai nustatė suėmimo taikymo pagrindą, nurodytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo. Šios nuostatos galioja ir sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo. Kaltinamasis T. A. iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė, nagrinėjamu atveju, nelaikytina faktoriumi, mažinančiu kaltinamojo realaus bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Kaltinamasis nuolatinės gyvenamosios vietos nėra deklaravęs. Duomenų apie kaltinamojo turimus tvirtus šeiminius, socialinius ryšius byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu T. A. kelis kartus nebuvo surastas savo gyvenamojoje vietoje, dėl to buvo paskelbta jo paieška. Kodėl slėpėsi nuo pareigūnų, kaltinamasis paaiškinti negalėjo. Kaltinamasis T. A. jau yra teistas ir anksčiau. Paminėtos aplinkybės, įvertinus ir gresiančios bausmės griežtumą, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis, suvokdamas gresiančią atsakomybę, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors vien tik gresiančios bausmės griežtumas negali būti absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šiuo konkrečiu atveju kitų nustatytų aplinkybių kontekste bausmės griežtumas laikytinas viena iš aplinkybių, pagrindžiančių laikiną asmens laisvės suvaržymą. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas paminėtas aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai jas laikė pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kauno apylinkės teismo nutartyje pagrįstai konstatuota ir tai, kad byloje esančių duomenų visuma yra pakankama manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, t. y. nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo taikymo pagrindas.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.Kaip minėta, T. A. kaltinamas trijų tyčinių nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai. Du nusikaltimai, kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, įtraukti į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, T. A., nors ir būdamas jauno amžiaus, teistas tris kartus už tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu turtinės naudos gavimu. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis kaltinamas, padarytos paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, turint neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Anksčiau T. A. taikytos bausmės, susijusios su trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštu), teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. T. A. daromos veikos susijusios su neteisėtu turtinės naudos gavimu. Paklaustas, kodėl daro nusikaltimus, kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, kad dėl to, jog trūko pinigų kažkam nusipirkti, savo išlaidoms. Kaltinamasis nedirba, duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra. Iš paminėto galima spręsti, kad pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo šaltinis yra nusikaltimų darymas. Nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemiškumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis T. A. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.Kaltinamojo skunde nurodyti teiginiai, kad jis nori keisti gyvenimo būdą, pradėti dirbti, tęsti mokslus, nelaikytini pagrindu, paneigiančiu griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamasis, kaip minėta, ir iki suėmimo niekur nedirbo, nedėjo jokių pastangų, kad susirastų legalų pragyvenimo šaltinį. Priešingai, lėšų pragyvenimui gaudavo iš nusikaltimų darymo. Todėl paminėtus skundo teiginius kolegija laiko deklaratyviais, neatitinkančiais tikrųjų kaltinamojo ketinimų. Įvertinus aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be kaltinamojo teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas T. A., pobūdį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, kurie kaltinamąjį charakterizuoja iš esmės neigiamai, nėra pagrindo pripažinti, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas T. A. kardomosios priemonės-suėmimo terminą 2 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo T. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusEdita DambrauskienėAlgerdas Urbšys