Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-17 · Administracinė byla Nr. eI2-12442-583/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-17
Bylos Nr.
eI2-12442-583/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03371-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-12442-583/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03371-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 24S144059 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti S. K. prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, Kad Migracijos departamento Sprendimu atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė bei dėl to, jog pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti.

Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Įstatymo 26 straipsnis nustato sąlygas, kurias turi atitikti užsienietis, kad leidimas gyventi jam galėtų būti išduodamas arba keičiamas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktai (Sprendime būtent šie punktai nurodomi kaip pagrindai, kuriems esant atsisakoma pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu (14 p.).

Šiuo konkrečiu atveju sprendime nenurodyta, kokie pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kuo konkrečiai pasireiškia jos piktnaudžiavimas, todėl Migracijos departamentas visiškai nepagrįstai savo Sprendimą grindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 p.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (LVAT 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023). Šiuo atveju Sprendimas priimtas vadovaujantis, kaip vienu iš pagrindų, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 puntu., t. y., kad pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad UAB MTY Group, juridinio asmens kodas 306126432, registracijos adresas Girulių g. 5, Vilnius (toliau – ir Bendrovė) atsakovei pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė vykdo ekonominę veiklą, todėl pareiškėja neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

Siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėja neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje, tačiau Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėja neatitinka.

Pažymima, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėja, ir atitinkami Įstatymo straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas, tačiau faktinės aplinkybės nėra įvertintos aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste, o iš esmės tėra pateikiamos tik formalios nuorodos į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus., taip pat nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinta, kokių konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytų sąlygų Pareiškėja neatitinka.

Pareiškėjos vertinimu Migracijos departamento Sprendimas yra administracinis aktas, kurį priimdama institucija veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatoje, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. bei kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pareiškėjos manymu, Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, kadangi Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus bei atitinkamai 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taigi, pripažintina, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą dėl ko jis yra naikintinas, o Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „MTY Group“ pagrindu. Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė nepagrindė, kad šiuo metu vykdo oficialiai deklaruojamas veiklas paslaugų sektoriuje (didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį) ir statybų sektoriuje (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba) bei nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius Lietuvoje, todėl buvo įvertinta, kad pareiškėja neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindų, pareiškėja ir Bendrovė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė. Įvertinus tai, 2024 m. birželio 12 d. priimtas sprendimas Nr.24S144059 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 12 ir 14 punktų pagrindais.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendime nenurodyta, kokie konkrečiai jos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kuo konkrečiai pasireiškia jos piktnaudžiavimas. Įstatymo 44 straipsnis reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje. Tam, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį ir dalyvauti Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti ekonominę veiklą Lietuvoje. Tokiu būdu užsieniečiui išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį darbui Lietuvos Respublikoje, t. y. sukuriami realūs darbo santykiai darbo funkcijos atlikimui Lietuvoje.

Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir išdavus asmeniui leidimą laikinai gyventi, jis nebus aprūpintas darbu ir realiai neatliks darbo funkcijos Bendrovėje, bei sudaro pagrindą abejoti realiu Bendrovės ketinimu asmeniui mokėti tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 str. 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 d. nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 57¹ str.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies numato, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs naują leidimą laikinai gyventi Įstatyme 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.

Atsakovo teigimu, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje vairuotoju ekspeditoriumi, t. y. jos profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti betonuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuose (t. y., vykdo veikla gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyboje ir didmeninėje prekyboje). Migracijos departamentas, spręsdamas leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą, vertina visas su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi susijusias aplinkybes ir faktinius duomenis.

Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o vertinimas išsamiai aprašytas ginčijamame sprendime. Iš surinktų duomenų visumos padaryta išvada, kad pareiškėja neketina dirbti Bendrovėje, o prašymas dėl leidimo gyventi deklaruotas tikslas (dirbti Bendrovėje paslaugų vairuotoja ekspeditore) neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į viešai skelbiamus Registro centro duomenys apie Bendrovės deklaruotas ekonominės veiklos rūšis ir Bendrovės tarpininkavimo raštuose dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodyti duomenys apie tai, kad ekonominės veiklos rūšys, pagal kurias užsieniečius įdarbinti ketinanti Bendrovė vykdo veiklas, patys savaime nepatvirtina, kad Bendrovė realiai šias veiklas vykdo, Migracijos departamentas paprašė Bendrovės pateikti dokumentus, patvirtinančius vykdomas statybų ir paslaugų veiklas. Migracijos departamento vertinimu, tai, kad Bendrovė nepateikė aktualių veiklos sutarčių, šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai priimti darbui statybų srityje, pavadinimų ir adresų, taip pat ir Bendrovėje kviečiamų užsieniečių dirbti verslo paslaugų vadybininkais darbo vietos adreso, be to ir tai, kad SODROS informacinės sistemos duomenimis Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. negavo mėnesinio darbo užmokesčio, patvirtina, kad Bendrovė nevykdo jokios realios ekonominės veiklos, taip pat ir oficialiai deklaruojamų veiklų statybų ir 5 paslaugų sektoriuose, negali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti nuolatinio darbo statybų ar paslaugų srityje ir neturi finansinio pajėgumo jiems mokėti tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio. Taip pat aplinkybė, kad užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi ir dirbdami Bendrovėje, negauna mėnesinio darbo užmokesčio, kurį Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte, leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Tai, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotų veiklų, patvirtina ir pats Bendrovės direktorius savo paaiškinime, teigdamas, kad vyksta pasiruošimo darbai naujos veiklos vykdymui. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir išdavus asmeniui leidimą laikinai gyventi, jis nebus aprūpintas darbu ir realiai neatliks darbo funkcijos Bendrovėje, bei sudaro pagrindą abejoti realiu Bendrovės ketinimu asmeniui mokėti tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį.

Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina abejones dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio realiai vykdyti sulygtą darbo funkciją Bendrovėje, t. y. sudaro pagrindo išvadoms, kad Bendrovė ir asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir, kad pareiškėja, skirtingai negu nurodė prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, nedirbs Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Migracijos departamentas laikosi pozicijos, jog minėtos aplinkybes įrodo, kad jis priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, neturėjo diskrecijos teisės nepanaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birelio 12 d. sprendimo Nr. Nr.24S144059, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje S. K. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose numatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentui 2023 m. rugpjūčio 08 d. pateiktas prašymas Nr. 2308-LLG-3545 išduoti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje vairuotoju - ekspeditoriumi. Bendrovė Tarpininkavimo raštu Nr. 20231212-237878 nurodė, kad užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį vairuotoju - ekspeditoriumi Bendrovei vykdant ekonominę veiklą - didmeninė prekyba už atlygį pagal sutartį.

Migracijos departamento 2024 m. birelio 12 d. sprendimu Nr. Nr.24S144059 nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu.

Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjos pateiktą prašymą nustatė, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti asmenį pagal darbo sutartį vairuotoju - ekspeditoriumi, oficialiai deklaruoja vykdanti veiklas paslaugų sektoriuje (didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį) ir statybų sektoriuje (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba), tačiau nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius Lietuvoje, todėl asmuo neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindų, asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Šios aplinkybės grindžiamos tuo, kad Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo duomenimis, Bendrovė įregistruota 2022 m. rugpjūčio 5 d., Bendrovės vadovas (direktorius) nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. yra E. Y., Bendrovės deklaruojamos veiklos: kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339, ekonominės veiklos sritis – statyba), automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (ekonominės veiklos kodas – 4511, ekonominės veiklos sritis – paslaugos); didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20231212-237878 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti Bendrovė vykdo veiklą, – Didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos). SODROS informacinės sistemos 2024 m. birželio 12 d. duomenimis, Bendrovėje dirba 22 asmenys, iš jų visi yra užsieniečiai. Bendrovė įdarbintiems užsieniečiams už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius mėnesinio darbo užmokesčio nemokėjo, kas įvertinta jog, kad Bendrovė užsieniečių neaprūpino darbu ir jie darbo funkcijų, kurioms įdarbinti Bendrovėje, neatliko. Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė tarpininkauja dėl leidimų laikinai gyventi jiems išdavimo tik Turkijos piliečiams

Taip pat Migracijos departamentas nagrinėdamas prašymą nustatė, kad viešai skelbiami Registro centro duomenys apie Bendrovės deklaruotas ekonominės veiklos rūšis ir Bendrovės tarpininkavimo raštuose dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodyti duomenys apie tai, kad ekonominės veiklos rūšys, pagal kurias užsieniečius įdarbinti ketinanti Bendrovė, vykdo veiklas, – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba), ir Didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos), patys savaime nepatvirtina, kad Bendrovė realiai šias veiklas vykdo, todėl Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti, ar Bendrovė iš tikrųjų šiuo metu vykdo ekonominę veiklą statybų ar paslaugų sektoriuje ir gali patvirtinti savo prisiimtus įsipareigojimus sukurti su užsieniečiais realius darbo santykius Lietuvoje, per MIGRIS komunikaciją 2023 m. lapkričio 6 d. Bendrovei išsiuntė prašymą pateikti: 1) išsamų paaiškinimą dėl Bendrovės vykdomos statybų veiklos, nurodant, kokių profesijų darbuotojai yra įdarbinti ir ketinami įdarbinti, bei pagrindžiant tokių darbuotoju poreikį; 2) aktualias (galiojančias) veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašus ir kt.); 3)statybos objektų, kuriuose šiuo metu vykdomi statybų darbai, sąrašą. Taip pat, nagrinėjant asmens prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi buvo paprašyta Bendrovės vadovo išsamiai paaiškinti kokiu būdu ir kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinkta užsienietė, kokius konkrečiai darbus atliks būdama vairuotoja – ekspeditore, kokią transporto priemonę užsienietė vairuos ir paprašyta pateikti asmens vairuotojo pažymėjimą.

2023 m. lapkričio 14 d. Bendrovė Migracijos departamentui pateikė VMI 2023 m. lapkričio 9 d. išrašą apie Bendrovės vykdomas veiklas. Taip pat buvo pateiktas Bendrovės direktoriaus 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinimas, kad Bendrovė pradeda vykdyti naują veiklą, t. y. didmeninę prekybą už atlygį ar pagal sutartį. Bendrovės direktorius yra Turkijos pilietis ir beveik visos prekės bus įsigytos Turkijoje ir atvežtos į Lietuvą parduoti, todėl Bendrovei yra reikalingi vadybininkai, kurie galės bendrauti turkiškai, angliškai ar rusiškai. Bendrovė darbui Bendrovėje pasirinko kandidatus iš Turkijos. Šie kandidatai dirba vadybos srityje, taip pat bendradarbiauja su dauguma gamintojų, jų tikslas ieškoti verslo partnerių Lietuvoje, išanalizuoti Lietuvos rinką (kokie produktai būtų populiarūs ir sudomintų pirkėjus), derinti pirkimo ir pardavimų kainas, užsiimti logistika. Taip pat Bendrovei reikalingas vienas vairuotojas, kuris galėtų vežioti prekes klientams. Asmens vairuotojo pažymėjimas buvo pateiktas per asmens MIGRIS komunikacijos paskyrą. Paaiškinime Bendrovė nurodė, kad neturi išrašytų sąskaitų, kadangi vyksta pasiruošimo darbai naujos veiklos vykdymui.

Migracijos departamento vertinimu Bendrovei nepateikus pagrindžiančių dokumentų apie šiuo metu vykdomą ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje, per MIGRIS komunikaciją Bendrovei papildomai išsiųsti 2023 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. 23SD26360, 2024 m. vasario 20 d. raštas Nr. 24SD3086, 2024 m. kovo 8 d. raštas Nr. 24SD4465 ir 2024 m. kovo 21 d. raštas Nr. 24SD5452, prašant pateikti: 1) paaiškinimą, kokią veiklą (veiklas) šiuo metu Bendrovė vykdo, kokiose statybų objektuose (pavadinimai, adresai) šiuo metu vykdoma Bendrovės statybų veikla, kiek vadybininkų Bendrovė planuoja įdarbinti ir kur bus įsteigtos jų darbo vietos (adresai); 2) dokumentus įrodančius Bendrovės vykdomą veiklą (veiklas) Lietuvoje (aktualias veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, Bendrovės banko sąskaitos išrašus).

Bendrovė į Migracijos departamento siųstus raštus neatsakė, papildomų duomenų, kad užsiima ekonominės veiklos vykdymu statybų ar paslaugų sektoriuje ir gali kviečiantiems užsieniečiams pasiūlyti darbą Lietuvoje pagal darbo funkciją, kuriai įsipareigojama įdarbinti, nepateikė.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali akto 62-oji redakcija galiojusi iki 2024-07-01), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Įstatymo 40?straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44?straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) 2) atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Pagal LVAT praktiką Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija, tačiau Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju darbą Bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. A-2005-662/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. A-3121-662/2016).

Kaip jau nurodyta šiame sprendime, Įstatymo 44 straipsnis numato, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje. Tam, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį ir dalyvauti Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti ekonominę veiklą Lietuvoje. Tokiu būdu užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį darbui Lietuvos Respublikoje, t. y. sukuriami realūs darbo santykiai darbo funkcijos atlikimui Lietuvoje.

Byloje nustatyta, kad iš viešai skelbiamų Registro centro duomenų apie Bendrovės deklaruotas ekonominės veiklos rūšis ir Bendrovės tarpininkavimo raštuose dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytus duomenis apie ekonominės veiklos rūšis, pagal kurias užsieniečius įdarbinti ketinanti Bendrovė, vykdo veiklas, – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4120, ekonominės veiklos sritis – statyba), ir Didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos), patys savaime nepatvirtina, kad Bendrovė realiai šias veiklas vykdo. Įvertinęs tai, Migracijos departamentas ėmėsi aktyvių veiksmų, prašydamas Bendrovę pateikti dokumentus, patvirtinančius vykdomas statybų ir paslaugų veiklas. Kaip matyti iš teismui teikiamų duomenų, Bendrovė pateikė tik 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinimą dėl įmonės veiklos, teigdama, kad įmonė tik pradeda veiklą, todėl sąskaitų nėra išrašiusi, dėl poreikio įdarbinti pareiškėją, nurodė, kad reikalingas vienas vairuotojas, kuris galėtų išvežioti prekes. Bendrovė jokių kitų duomenų atsakant į Migracijos departamento prašymus apie sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus neteikė, nenurodė statybų objektų, kuriuose dirba Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai priimti darbui statybų srityje, nenurodė pavadinimų ir adresų, taip pat ir Bendrovėje kviečiamų užsieniečių dirbti verslo paslaugų vadybininkais darbo vietos adreso. Taipogi iš SODRA duomenų sistemos nustatyta, kad Sprendimo priėmimo laikotarpiu Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. negavo jokio darbo užmokesčio, kas teismo vertinimo Migracijos departamentui leido pagrįstai konstatuoti, kad Bendrovė nevykdo jokios realios ekonominės veiklos, taip pat ir oficialiai deklaruojamų veiklų statybų ir paslaugų sektoriuose, negali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti nuolatinio darbo statybų ar paslaugų srityje ir neturi finansinio pajėgumo jiems mokėti tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio. Tai suponuoja išvadą, kad užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi ir dirbdami Bendrovėje, negauna mėnesinio darbo užmokesčio, kurį Bendrovė įsipareigojo mokėti tarpininkavimo rašte.

Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tiek pareiškėja, tiek Bendrovė pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir išdavus asmeniui leidimą laikinai gyventi, ji nebus aprūpinta darbu ir neatliks darbo funkcijos Bendrovėje, bei leidžia pagrįstai abejoti realiu Bendrovės ketinimu asmeniui mokėti tarpininkavimo rašte nurodytą mėnesinį darbo užmokestį.

Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai, tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi įvertino kaip realiai veiklos Lietuvoje nevykdančios bendrovės tarpininkavimą, asmeniui siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, kuris neatitinka Įstatymo nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslo ir sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu, o būtent užsieniečiui, ketinant dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Visetas byloje nustatytų aplinkybių, o būtent, kad pareiškėja siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje įsidarbindama Bendrovėje, kuri nepagrindė savo ekonominės veiklos vykdymo Lietuvoje, ekonominio intereso gauti pajamų iš vykdomos veiklos, Bendrovė įdarbinamiems užsieniečiams nemoka darbo užmokestis, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 numato, kad svarbu užtikrinti efektyvų teisėtos veiklos, taip pat ir savarankiškos ekonominės veiklos srityje, teisinio reglamentavimo įgyvendinimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema ir atvykstantys gyventi Lietuvą užsieniečiai imtųsi realios teisėtos veiklos, kuri yra pelninga arba naudinga (kai nesiekiama pelno), arba dirbtų pagal darbo sutartį. Turi būti laikomasi nuostatos, kad realios veiklos nevykdysiantys arba nevykdantys užsieniečiai neturi galimybės įgyti teisės būti ir gyventi Lietuvoje ar ją išsaugoti (12.2.7 p.). Šiuo atveju sutiktina su Migracijos departamento sprendime atliktu nustatytų aplinkybių visumos vertinimu, patvirtinančiu pagrįstas abejones dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio realiai vykdyti sulygtą darbo funkciją Bendrovėje, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad yra piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių

gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Cituotos Migracijos politikos gairės nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 p. ir 12.5.3.3 p.).

Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, teismo vertinimu pagrįstai buvo identifikuoti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, (6.2 p.); yra pagrindo įtarimams, jog asmens atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (7 p.).

Kaip jau paminėta, Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius. Prašymų vertinimo metu pareigūnai turi teisę su asmenimis, kurie ketina dirbti ir gyventi šalyje, bendrauti tiesiogiai, pateikti jiems klausimus, tuo tarpu atvykę asmenys turi pareigą pateikti pareigūnams teisingą informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje buvimo tikslus ir aplinkybes bei įrodymais patvirtinti ketinimus dirbti šalyje.

LVAT yra pažymėjęs, kad pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-4046-756/2015, Nr. eA-4282-858/2017), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos ir kt. Byloje nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti pareiškėjos deklaruojamu gyvenimo Lietuvoje tikslu ir sąlygomis. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas byloje anksčiau nurodytais faktiniais duomenimis sudarė tinkamas sąlygas Bendrovei įrodyti vykdomos veiklos realumą, tačiau ji šių aplinkybių neįrodė, o pareiškėja skunde teismui apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus ir nėra pagrindo išvadai, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jos šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje, taip pat įvertino ir Bendrovės vykdomą veiklą Lietuvoje ir pagrįstai konstatavo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė bei asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu Sprendimas pagrįstai priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindais.

Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjos S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė