Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno r., lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. operatore, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdama bendrininkų grupėje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vyr. buhaltere dirbusia I. K., turėdama išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą turtą - į ligos pašalpą, į motinystės (tėvystės) pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDF), žinodama Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31) bei žinodama apie savo nėštumą, susitarusi su vyr. buhaltere I. K., kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai I. K. pateiks duomenis, kad ji, t.y. L. J. nuo 2008-04-01 įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai paskirtas 1200 litų darbo užmokestis, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, 2008-04-01 (data dokumente) sudarė fiktyvią darbo sutartį, kurioje jai buvo nustatytas 1200 Lt darbo užmokestis, nors žinojo, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs ir jokių darbų neatliks, po ko laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-05-12, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje I. K. įrašius pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią tikrovės neatitinkančius duomenis apie L. J. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jį 2008-05-12 pateikus VSDFV Kauno skyriui, esančiam Kaune, Mickevičiaus g. 42, L. J. pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-12-15 pateikė prašymą VSDFV Kauno skyriui jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-01-28 priėmė sprendimą Nr. 8.36-15148/2 Dėl L. J. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30, papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 23 873,57 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-12-10 iki 2010-10-07,

Tokiu būdu L. J., veikdama bendrininkų grupėje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vyr. buhaltere I. K., laikotarpiu nuo 2008-12-10 iki 2011-01-20, apgaule savo naudai įgijo 24 185,12 Lt (23 873,57 Lt + 263,08 Lt + 48,47 Lt) bendros vertės svetimo turto – Lietuvos Respublikos VSDFV biudžeto lėšų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d.

Be to, ji suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, o būtent: 2008-04-01 (data dokumente) tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ l.e. direktoriaus pareigas I. K. fiktyvią darbo sutartį, kurioje savo parašu patvirtino melagingus duomenis, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimta buhaltere apskaitininke pusę etato ir jai nustatyta 1200 Lt darbo užmokestis, tęsdama nusikalstamą veiką 2008-09-11 surašė prašymą VSDFV Kauno skyriui, kuriuo prašė skirti motinystės pašalpą (mokama nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) nurodydama darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu, tęsdama nusikalstamą veiką 2008-12-15 surašė prašymą VSDFV Kauno skyriui, kuriuo prašė skirti motinystės pašalpą (mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) nurodydama darbovietę „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo parašu, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji niekada nedirbo ir žinojo, kad nurodytas darbo užmokestis fiktyvus- parašytas siekiant įgyti turtinę teisę į nepagrįstai padidintą motinystės pašalpą ir ligos pašalpą- 23 873,57 Lt motinystės pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, 263,08 Lt ligos pašalpą dėl sūnaus E. J. slaugymo, 48,47 Lt ligos pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas, tokiu būdu suklastojo ir iki 2011-01-20 panaudojo tikrus dokumentus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Kaltinamoji L. J. kalta prisipažino visiškai, parodė, kad sutiko savo buvusią kolegę I. K., kuri pasiūlė ją papildomai įdarbinti. Žadėjo, kad jai sumokėjus mokesčius, ji gaus didesnę motinystės pašalpą. Jai atnešdavo į darbovietę, kurioje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyti dokumentus. Toje įmonėje, kurioje ji fiktyviai dirbo, net nebuvo. Ji buvo įdarbinta buhaltere. Kas mėnesį susitikdavo su I. K.. Jai sumokėdavo 800 Lt mokesčių. Į dekretą išėjo rugpjūčio mėn., balandžio mėn. ji ją įdarbino. Kai ją įdarbino, ji jau buvo nėščia. Visus dokumentus Sodrai pateikė ji pati. Gavo iš Sodros išmokas. Suprato, kad daro nusikalstamą veiką. Žalą atlygino. Su K. susitikusi nebuvo. Jai visus dokumentus pateikdavo I. K..

Kadangi kaltinamoji L. J. kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, visi proceso dalyviai sutiko, kad įrodymų tyrimas būtų nutrauktas, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis LR BPK 273 str., 291 str.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga:

Iš 2013-01-25 specialisto išvados Nr.5-2/14 (1 t., b.l. 122-3t., b.l. 187) matyti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Kauno skyriui 2008-12-24 pateiktu pranešimu L. J. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-12-10 iki 2011-10-07, ir šame pranešime prie įrašo „l.e.p. direktorius I. K.“ yra parašas (39 priedas). VSDFV Kauno skyriaus 2008-12-17 sprendimu Nr.8.36-15148 „Dėl L. J. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ L. J. paskirta 54 520,25 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-12-10 iki 2010-10-07, iki vaikui sukaks dveji metai, (41 priedas). Pašalpa apskaičiuota pagal 2008 metų 2 ketvirčio draudžiamąsias pajamas (41 priedas), kaip ir nurodyta LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr.IX-110) 6 straipsnio 2 dalyje (2007-12-04 įstatymo Nr.X-1338 redakcija; galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31) „Kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“. L. J. apskaičiuota 130,49 Lt vidutinė dienos kompensuojama suma, kurios 72,42 Lt sudarė L. J. 2008 metų 2 ketvirtyje priskaičiuotas 4 490,24 Lt darbo užmokestis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (4 490,24 Lt : 62 d. (2 ketvirčio darbo dienų skaičius) = 72,42 Lt) ir 58,06 Lt sudarė L. J. 2008 metų 2 ketvirtyje priskaičiuotas 3 600 Lt darbo užmokestis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (3 600 Lt : 62 d. (2 ketvirčio darbo dienų skaičius) = 58,06 Lt) (72,42 + 58,06 = 130,49). Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius L. J. nedirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, pagal darbo užmokesčio žiniaraščius jai nepriskaičiuotas darbo užmokestis, pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir papildomai surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išmokėtas atlyginimas L. J.. Tai yra, tyrimui nepateikta jokių duomenų, kad L. J. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir joje gavo atlyginimą už kokį nors darbą. Draudžiamąsias pajamas apskaičiavus be bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotos 3 600 Lt darbo užmokesčio sumos, L. J. apskaičiuojama 30 257,93 Lt motinystės pašalpa už tą patį nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį (42 priedas), arba 24 262,32 Lt (54 520,25 –30 257,93) mažesnė pašalpa nei priskaičiavo VSDFV Kauno skyrius. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, priskaičiuodama L. J. 3 600 Lt darbo užmokestį už 2008 metų 2 ketvirtį, priskaičiavo ir sumokėjo 1 223,28 Lt įmokų socialiniam draudimui (42 priedas). Tolimesnio tyrimo metu nustačius, kad L. J. faktiškai nedirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, VSDFV biudžetas patyrė 23 039,04 Lt nuostolį (motinystės pašalpa pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ L. J. priskaičiuotą darbo užmokestį, 24 262,32 Lt – 1 223,28 Lt, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos VSD įmokos už L. J. priskaičiuotą darbo užmokestį) (t. 1, b.l. 141; 3 t. b.l. 88-116; 125-127; 128-130).

Iš 2014-07-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. J. pateikta darbo 2008-04-01 sutartis sudaryta tarp L. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ l.e. direktoriaus pareigas I. K. (t. 1, b.l. 114,115).

Iš 2008-09-11 prašymo VSDFV Kauno skyriui matyti, kad L. J. prašė skirti motinystės pašalpą (mokama nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) nurodydama darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtindama savo parašu. (t. 1, b.l. 50).

Iš 2008-12-15 prašymo VSDFV Kauno skyriui matyti, kad L. J. prašė skirti motinystės pašalpą (mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) nurodydama darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtindama savo parašu. (t. 1, b.l. 51).

Iš 2011-01-14 prašymo VSDFV Kauno skyriui matyti, kad L. J. prašė skirti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2010-12-29 iki 2011-01-11 dėl sūnaus E. J. slaugymo, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2011-01-19 priėmė sprendimą Nr. 8.35-4479 Dėl L. J. teisės į ligos pašalpos mokėjimo ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2010-10-31, papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 263,08 Lt dydžio ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2010-12-29 iki 2011-01-11. (t. 1, b.l. 64; 65-67).

Iš 2011-01-25 prašymo VSDFV Kauno skyriui matyti, kad L. J. prašė skirti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2011-01-12 iki 2011-01-25 dėl savo pačios ligos, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2011-01-27 priėmė sprendimą Nr. 8.35-6967 Dėl L. J. teisės į ligos pašalpos mokėjimo ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2010-11-30, papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 48,47 Lt dydžio ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2011-01-12 iki 2011-01-20. (t. 1, b.l. 68; 69-71).

Iš 2009-01-28 VSDFV Kauno skyriaus Gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo spendimo Nr. 8.36-15148/2 matyti, kad dėl L. J. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo, kuriuo nusprendė jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30, papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 23 873,57 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2008-12-10 iki 2010-10-07. (t. 1, b.l.58-59).

Iš 2011-01-19 VSDFV Kauno skyriaus sprendimo Nr. 8.35-4479/2 dėl L. J. teisės į ligos pašalpą mokėjimo matyti, kad įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2010-10-31, papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 263,08 Lt dydžio ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2010-12-29 iki 2011-01-11. (t. 1, b.l. 65; 66-67).

Iš 2011-01-27 VSDFV Kauno skyriaus sprendimo Nr. 8.35-6967 Dėl L. J. teisės į ligos pašalpą mokėjimo matyti, kad įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, tame tarpe ir neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2010-11-30, papildomai paskaičiavo ir išmokėjo 48,47 Lt dydžio ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2011-01-12 iki 2011-01-20. (t. 1, b.l. 69; 70-71).

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas I. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" jis pradėjo dirbti 2006-06-30 ir įmonės akcininko - Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)" pagrindinė veikla buvo turimo turto nuoma, administravimas ir priežiūra. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Šiame ofise buvo tiek jo, kaip įmonės vadovo darbo vieta, tiek buhalterės darbo vieta. Jo, kaip laikinai einančio direktoriaus pareigas, asmens pareigos buvo nustatytos pareigybine instrukcija. Jis, kaip įmonės vadovas, atstovavo įmonę, analizavo bendrą įmonės situaciją, pertvarkė sutartis taip, kad jos būtų ekonomiškai naudingos įmonei, ieškojo nuomininkų, sudarinėjo naujas nuomos sutartis. Be jo, tuo metu dar apie mėnesį laiko įmonėje dirbo iki jo laikinai direktoriaus pareigas ėjęs A. M. bei finansininkė D. Z.. Maždaug 2007 metų rudenį,tikslios datos neatsimena, kaip vyr. buhaltere į UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo priimta I. K.. I. K. jis surado per skelbimą internetinėje erdvėje, nes tuo metu D. Z. jau buvo pareiškusi norą iš darbo šioje įmonėje išeiti savo noru, todėl įmonei reikėjo naujo finansininko. Ją išsirinko iš kelių pretendenčių, nes ji jam pasirodė kvalifikuota, kompetentinga, negavo neigiamų atsiliepimų iš jos buvusio darbdavio, todėl ją ir priėmė į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)". Ji buvo priimta į vyr. buhalterės pareigas ir pareigos buvo surašytos pareigybinėje instrukcijoje. Su I. K. buvo sudaryta pilnos materialinės atsakomybės sutartis, nes ji tiesiogiai priėjo prie įmonės piniginių lėšų. Tai buvo tipinė materialinės atsakomybės sutartis, kurią rado tiesiog internetinėje erdvėje. I. K., kaip vyr. buhalterei jis patikėjo visus įmonės banko sąskaitų prisijungimo internetinėje erdvėje duomenis ir pats galimybės prisijungti prie internetinių įmonės sąskaitų bei peržiūrėti jų duomenų be I. K. negalėjo. Ji. kaip vyr. buhalterė vedė buhalterinę apskaitą, suvedinėjo balansus, pateikdavo visas ataskaitas valstybės institucijoms, darydavo visus pavedimus. Įmonė kaip ir turėjo kasą, tačiau jis iš karto pradėjęs dirbti direktoriaus pareigose, iš karto nutraukė visus mokėjimus grynaisiais, nes įmonė buvo nedidelė, neturėjo daug lėšų ir jis, norėdamas, kad buhalterinė apskaita būtų kuo paprastesnė ir skaidresnė, todėl visos piniginės operacijos buvo daromos per banko sąskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)" turėjo keletą sąskaitų: pagrindinė įmonės sąskaita buvo „DNB Nord banke"' (duomenys neskelbtini), dar vieną sąskaitą įmonė turėjo „Vilniaus banke"- (duomenys neskelbtini) bei vienu metu įmonė turėjo atidarytą sąskaitą banke „Snoras". Įmonė iš viso neturėjo jokių mokėjimo kortelių, nes jis, kaip įmonės vadovas manė, kad ji nereikalinga. Be to, buvo įsitikinęs, kad nesant mokėjimo kortelės, nesant operacijų įmonės kasoje, o visas finansines operacijas atliekant tik bankiniais pavedimais, jam paprasčiau kontroliuoti įmonės finansus ir buhalterės atliekamus veiksmus. Per šias sąskaitas ir buvo atliekamos visus įmonės finansinės operacijos, tačiau, kaip jau minėjo, pagrinde įmonė naudojo sąskaitą „DNB Nord" banke. Kadangi įmonė neturėjo jokios mokėjimo kortelės, todėl išsigryninti įmonės piniginių lėšų bankomate nebuvo galima, galima buvo tik atlikti tik mokėjimo pavedimus interneto banke. Visus sąskaitų prisijungimo elektroninėje erdvėje duomenis turėjo tik I. K., nes ji tiesiogiai darė visus bankinius pavedimus, nuolat stebėjo įplaukas į įmonės sąskaitą, o jam tiesiog pateikdavo žodinę ataskaitą apie tai kas iš nuomininkų atsiskaitė už turto nuomą, kas ne, kokios įplaukos gautos, ką ir kur reikia apmokėti ir ką ji apmokėjo. Jis, kaip įmonės vadovas, tiesiog manė, kad nėra galimybės išsigryninti įmonės pinigų, nes įmonė neturėjo jokios mokėjimo kortelės, be to, kartais atliekant įmonės sąskaitos kontrolę tiesiog stebint I. K. tiesioginius prisijungimus prie banko sąskaitos internetinėje erdvėje, kartais stebint ir jos atliekamus pavedimus, jis pakankamai kontroliavo jos, kaip vyr. buhalterės veiksmus bei atliekamus mokėjimus, bei įmonės finansų kontrolę. Vėliau, kai įmonės veikla buvo praplėsta ir buvo nuspręsta teikti buhalterinės apskaitos paslaugas įmonėms, ūkininkams ir bendrovėms, tada į darbą buvo priimta dar viena buhalterė - V. A., kuri įmonėje dirbo apie metus laiko. Kada V. A. buvo priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)" pasakyti negali, nes neatsimena, bet tai buvo maždaug 2010 metais. Daugiau darbuotojų įmonė neturėjo, nes jie nebuvo reikalingi. Kai atsitikdavo kokia nors komunalinių tinklų avarija, reikiant daryti remonto darbus, būdavo sudaromos sutartys su kitomis įmonėmis, kurios atlikdavo visus reikiamus darbus. Įmonė buvo nedidelė, jos veikla nedavė labai didelių pajamų, todėl jis, kaip įmonės vadovas praktiškai žinojau kiek, kokias įplaukas įmonė gaus, kokios bus išlaidos, todėl visus vyr. buhalterės paruoštus ir jam pateiktus pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus pertikrindavo ir prašydavo jos pagrįsti visus skaičius, kurie jam atrodydavo neteisingi. I. K. kaip vyr. buhalterės atliekamas darbas jam niekada nekėlė jokių įtarimų ir niekada nebuvo jokių nesklandumų. Jam visada buvo pateikiami buhalteriniai dokumentai, kuriuose esantys skaičiai atitiko tiems, kurie jo manymu ir turėjo atsispindėti įmonės buhalteriniuose dokumentuose ir niekada nebuvo taip, kad tos sumos, kurios būdavo įrašomos dokumentuose, neatitiktų toms, kurios turėjo būti ir pagal jo paskaičiavimus. Jam niekada nekilo joks įtarimas, kad įmonės sąskaitoje atliekamos kokios nors bankinės operacijos jam nežinant, nes, jei kartais jis paprašydavo ir Irma prisijungdavo prie internetinės banko sąskaitos, tai joje esantis likutis būdavo toks, koks ir turėjo būti toje sąskaitoje pagal buhalterinės apskaitos dokumentus. I. K. ruošė ir valstybinėms institucijoms teikė visas reikiamas ataskaitas ir jas pateikdavo elektroniniu būdu (VMI), Sodrai duomenis teikdavo I. K. taip pat elektroniniu būdu. Ar pateiktos valstybės institucijoms ataskaitos buvo atspausdinamos ir saugomos įmonėje dabar pasakyti negali, tačiau mano, kad jos turėjo būti. Apie tai, kad įmonės vardu I. K. kreipėsi į „DNB bankas", kur įmonei buvo išduota kredito kortelė suteikiant įmonei 40000 litų, jis sužinojo tik 2012 metų vasario mėnesį, kada jį apie tai informavo B. R., kuri tapo nauja įmonės vadove, kai įmonę nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)". Tai paaiškėjo po to, kai buvusi įmonės vyr. buhalterė I. K. nevykdė direktorės B. R. reikalavimo ir neatidavė pas ją esančių įmonės banko sąskaitų prisijungimo duomenų ir kaip pati direktorė nuvykusi į bankus pareikalavo pateikti įmonei priklausančių banko sąskaitų likučių bei kitų duomenų. Tada paaiškėjo, kad įmonės banko sąskaitose deklaruotų piniginių lėšų likučių nėra, įmonės vardu atidarytoje kreditinėje banko sąskaitoje yra beveik 40000 litų neigiamas likutis ir B. R. kilo įtarimas, kad šios piniginės įmonės lėšos yra pasisavintos. Paaiškėjus šiems faktams B. R. paprašė paaiškinti situaciją ir tuomet paaiškėjo tai, ko jis net neįtarė: įmonė visai neturėjo pinigų, be to, įmonei buvo suteikta mokėjimo kortelė su kreditu, kuris taip pat buvo panaudotas. Jam buvo šokas, nes jis per visą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)" laikotarpį apie tai nieko neįtarė, I. K. pilnai pasitikėjo ir jam nekilo jokių įtarimų, kad ji gali pasisavinti įmonės lėšas. Sužinojęs, kad įmonėje nėra piniginių lėšų, kurios buvo nurodytos visuose įmonės buhalteriniuose dokumentuose, kurie jam buvo žinomi ir banko pažymoje, kuri buvo pateikta audito įmonei Kabašinskas ir partneriai, kuri atliko UAB „(duomenys neskelbtini)" auditą prieš įsigyjant UAB „(duomenys neskelbtini)" UAB „(duomenys neskelbtini)", jis iš karto nuvyko į įmonės ofisą esanti (duomenys neskelbtini), kur dar dirbo I. K. ir paprašė, kad ji jam paaiškintų apie tą situaciją. Ji tiesiog jam pasakė, kad nežino kodėl ji taip padarė. Ji jam nepateikė jokio logiško paaiškinimo dėl įmonei priklausančių lėšų dingimo, tačiau surašė B. R. adresuotą paaiškinimą, kad ji savanaudiškais tikslais, naudodamasi tarnybine padėtimi, pasisavino įmonės lėšas. Apie tai, kad Sodrai buvo pateikti duomenys apie aštuonių žmonių įdarbinimą, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, apie jiems priskaičiuotus ir išmokėtus darbo užmokesčius iš įmonei priklausančių sąskaitų, jam nebuvo žinoma iki pat šios dienos ir tą sužinojo tik šios apklausos metu. Nė vieno iš tų asmenų: G. P., R. Č., R. A., L. B.. L. J.. G. B.. M. M., G. S. jis nepažįsta ir apie šiuos asmenis jam nėra nieko žinoma. Kaip jau minėjo anksčiau, nebuvo būtinybės priimti į darbą nė vieno papildomo darbuotojo, nes jis bei buhalterė, jo supratimu, puikiai susitvarkė su tuo metu buvusiu darbo krūviu ir papildomų darbuotojų nereikėjo. Kas ir kokiu tikslu pateikė duomenis apie šių asmenų įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)" jam nėra žinoma. Kadangi elektroniniu būdu teikti duomenis Sodrai apie įmonę, įdarbinamus asmenis, teikti ataskaitas galima tik turint įmonės banko sąskaitos internetinius prisijungimo duomenis, kuriuos turėjo tik I. K., todėl mano, kad tai ji ir padarė. Apie tai, kad šiems asmenims buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, jis išmokėtas, paskaičiuotos Sodros įmokos už šiuos asmenis, jam nebuvo žinoma. Mano, kad I. K., sąmoningai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)" dvigubą buhalterinę apskaitą ir taip siekė pasisavinti bei pasisavino įmonės pinigines lėšas, nes jam buvo pateikiami visai kiti duomenys apie įmonės buhalterinę apskaitą, jos sąskaitas, finansų būklę, pateikiamus duomenis Sodrai bei VMI ir jam visai nebuvo žinoma, kad įmonės reali finansų būklė yra kitokia, kad valstybės institucijoms teikiami visai kiti duomenys negu jam. Tyrėjos pateiktame susipažinti 2008-03-07 įgaliojime, ties atspausdintu įrašu - L. e. p. direktorius I. K. esantis parašas yra ne jo ir net nepanašus į jo parašą. Jokio įgaliojimo vyr. finansininkei I. K. tvarkyti ir pasirašyti dokumentus AB „DnB Nord banke“ kredito limitui mokėjimo kortelės sąskaitoje gauti nėra suteikęs. Kaip jau ir minėjo, jo žiniomis, jokios mokėjimo kortelės ir neturėjo, todėl joks įgaliojimas gauti kredito limitą mokėjimo kortelės sąskaitoje negalėjo būti duotas jau vien todėl, kad tokios mokėjimo kortelės įmonėje nebuvo. (t. 3, b.l.191-193).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo nuo 2007 metų spalio mėnesio pradžios, tikslios datos neatsimena. Šioje įmonėje pradėjo dirbti vyr. buhaltere ir ja dirbo iki 2012-02-22 d., kai buvo atleista pačiai prašant. 2007 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, jai labai reikėjo pinigų, nes turėjo skolų, kurias turėjo atiduoti, todėl nežinodama iš kur jų gauti, ji sugalvojo, pasiimti šiek tiek pinigų iš įmonės, nurodydama, kad tai avansas išlaidoms, o vėliau iš kur nors gavus pinigų juos grąžinsi įmonei. Jai, kaip vyr. buhalterei tuo metu buvo patikėti įmonei priklausančios banko sąskaitos prisijungimo duomenys, todėl ji prisijungė prie įmonės banko sąskaitos ir iš jos tiesiog persivedė į savo asmeninę banko sąskaitą įmonės priklausančius pinigus. Kiek tiksliai ir kada tai buvo, pasakyti negali, bet tai buvo galimai 2007 m. lapkričio mėnesį. Tų pervestų kaip avanso pinigų ji neapskaičiavo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Kadangi tuo metu ėjęs direktoriaus pareigas I. K. į jos darbą „nesikišo“, įmonei priklausančios banko sąskaitos netikrino, joje vykstančių bankinių operacijų nežiūrėjo, todėl ji tokias operacijas pradėjo atlikinėti kas mėnesį, kai tik jai reikėjo pinigų. Kartais būdavo, kad tas bankines operacijas atlikinėjo ir dažniau, t.y. kelis kartus per mėnesį. Jei jai pavykdavo iš kur nors gauti pinigų, tuomet ji iš savo asmeninių banko sąskaitų darydavo pinigų grąžinimus į įmonės banko sąskaitą. Kiekvieną mėnesį į įmonės banko sąskaitą įplaukdavo maždaug apie 20000 litų už patalpų nuomą, kai pradėjo dirbti šioje įmonėje buvo susikaupęs kažkoks pinigų likutis, tačiau kiek tiksliai ji neatsimena, kadangi I. K., ėjęs direktoriaus pareigas nesidomėjo kaip vedama buhalterinė įmonės apskaita, kaip vyksta pinigų srautai, todėl jai ir kilo tokia mintis, kad ji pasinaudos įmonės lėšomis ir niekam nežinant vėliau jas grąžins ir to niekas nesužinos, todėl tų bankinių operacijų netraukė į buhalterinę apskaitą. Direktorius, kaip jau minėjo, nežiūrėjo banko sąskaitų išrašų, banko sąskaitų išrašų nespausdino ir jų nekaupė. Kitus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus spausdindavo, kaupdavo, visuose duodavo pasirašyti direktoriui. Jam pateikdavo pasirašyti ir avansines apyskaitas, kurias jis visas yra pasirašęs. Savo avansinių apyskaitų jam nepateikdavo, o jis jų ir nereikalavo. Tuo metu įmonėje buvo tik du darbuotojai: direktorius I. K. ir ji, įmonė gaudavo pajamas iš patalpų nuomos, išlaidos tuo metu buvo tik komunaliniai patarnavimai. Laikas nuo laiko reikėdavo atlikti kokius nors patalpų remontus, todėl kartais būdavo išlaidų, tačiau tos išlaidos sąlyginai nebuvo didelės ir jų nebuvo daug. Kadangi direktorius apie jos pasisavinamus įmonei priklausančius pinigus nieko neįtarė, todėl turėjo galimybę vis pasinaudoti įmonės banko sąskaita ir atlikti įmonei priklausančių lėšų pervedimus sau, po kurio laiko įmonėje nebebuvo piniginių lėšų, kuriomis galėtų sumokėti visus reikiamus įmonės mokesčius, todėl pradėjo klastoti įmonės mokesčių inspekcijai pateikiamas PVM deklaracijas. Tiesiog sukeisdavo deklaracijose pardavimo ir pirkimo PVM ir tokiu būdu gaudavosi grąžintina įmonei PVM suma ir nereikėjo kas mėnesį mokesčių inspekcijai mokėti PVM mokesčio. PVM sąskaitas-faktūras suklastodavo tada, kai neturėjo kaip sumokėti mokėtino PVM, o apie tai nenorėjo sakyti įmonės vadovui. Tą darė ne kiekvieną mėnesį , bet tada, kai neužtekdavo įmonės turimų pinigų mokesčiams sumokėti. Kadangi jai vis reikėjo pinigų, 2008 m. vasario mėnesį, tikslios datos neatsimena, įmonei į bendrą telefoną paskambino „NORD“ banko darbuotojas, kuris nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pelningai, todėl galėtų jų banke gauti kreditinę kortelę trims metams. Kadangi ji tuo metu atsiliepė įmonės telefonu, todėl išklausius banko darbuotojo pasiūlymą bei susižinojus kokių dokumentų bankui reikia, kad įmonei būtų išduota kreditinė kortelė, bankui pateikė jų prašomus dokumentus. Kadangi ji į banką kreipėsi kaip įmonės buhalterė, todėl banko darbuotojai nurodė, kad jai užtenka kreipiantis pateikti vadovo įgaliojimo originalą, todėl ji būdama savo darbo vietoje, darbiniu kompiuteriu atspausdino įgaliojimą, kuriuo neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. K., ją, kaip vyr. buhalterę įgalioja atidaryti banke įmonės vardu kreditinę sąskaitą su kredito likučiu. Šį savo suklastotą dokumentą ji pateikė banko darbuotojams ir juo remiantis pateikė visus kitus reikiamus dokumentus kredito kortelei su kredito limitu gauti. Tokiu būdu pagal jos suklastotą įgaliojimą banke „Nord“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta kreditinė kortelė ir joje 40000 litų kreditu, kuriuos naudojo tiek įmonės, tiek savo reikmėms. Kadangi kreditinėje sąskaitoje kiekvieną mėnesį reikėjo dengti palūkanas, todėl iš einamosios įmonės banko sąskaitos pervesdavo įmonės pinigus į šią kreditinę banko sąskaitą, kai kur nors reikėjo, šia įmonei priklausančia banko kortele atsiskaitydavo ir savo reikmėms. Tokiu būdu ji ja atsiskaitinėjo netgi užsienyje, t.y. Jūrmaloje, Bialystoke ir kitur. Šia įmonei suteikta banko kreditine kortele naudojosi tik ji, apie tokios banko kreditinės kortelės išdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. K. iš vis nežinojo, todėl visas bankines operacijas, tiek pinigų išgryninimą, tiek atsiskaitymus šia kortele, atliko ji pati. Prisipažįsta pilnai, kad pasisavino visas įmonės pinigines lėšas tokiomis sumomis, kurios yra nurodytos pareikštame įtarime. Kadangi ji jokių sau pervedamų įmonei priklausančių lėšų į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė, todėl įmonės buhalterinėje apskaitoje atsispindėjo tokia įmonės finansinė būklė, kuri ir turėjo būti realiai, t.y. joje buvo apskaitytos visos piniginės lėšos taip, kad kaip, kad jos įmonėje yra. 2012 m. gruodžio mėnesį Kauno rajono savivaldybė paskelbė konkursą, kad parduoda jai priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji apie tai, kad ketinama parduoti įmonė žinojo. Jos, kaip vyr. buhalterės buvo paprašyta pateikti visus įmonės balansinius dokumentus, kuriuos ji ir pateikė, tačiau nuslėpdama, kad įmonėje trūksta piniginių lėšų. Prieš vykdant įmonės pirkimą, įmonė, kuri ketino įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė savo auditorių, kad būtų atliktas auditas ir jie tiksliai sužinotų ketinamos įsigyti įmonės finansinę būklę. Auditoriui buvo pateikti visi reikiami dokumentai, kurių jie prašė, tačiau faktą, kad įmonėje trūksta piniginių lėšų ji ir vėl nuslėpė. Tuo metu ji negalėjo grąžinti įmonei priklausančių lėšų, kurias buvo pasisavinusi, todėl šį faktą ir slėpė. Auditorius patikrino tik jam pateiktus dokumentus, juos atsišvietė ir išsivežė. 2012 metų gruodžio 29 d. įvyko įmonės pardavimas. Ji ir toliau liko dirbti šioje įmonėje, direktoriui I. K. buvo įteiktas atleidimo lapelis. Buvo naujai paskirta įmonės vadovė Bena, jos pavardės neatsimena. Praėjus kuriam laikui, nauja įmonės vadovė turėjo persirašyti visus dokumentus savo vardu, todėl jai nuvykus į banką ji sužinojo, kad įmonė visai neturi piniginių lėšų, kad įmonės vardu yra paimta kredito kortelė. Iš karto buvo paprašyta paaiškinti šią situaciją ir ji iš karto prisipažino, kad ji asmeniškai pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas, todėl turėjo pasirašyti vekselį, pagal kurį įsipareigojo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas pasisavintas pinigines lėšas. Jai pasirašius vekselį, jis buvo pateiktas antstoliui ir buvo areštuotas jai priklausantis turtas. Ji prisiima visą atsakomybę už pasisavintas įmonės lėšas, todėl geranoriškai, kiek gali atlygina įmonei padarytą turtinį nuostolį. Šiuo metu jau yra realizuotas jai priklausantis butas bei sodo sklypas su sodo nameliu ir įmonei atlyginta 92 974,72 litų suma. Ir toliau nevengia įmonei atlyginti padaryto nuostolio, kiekvieną mėnesį įmoka antstoliui nustatytą pinigų sumą ir taip mažina savo veiksmais padarytą turtinį nuostolį. D. B. yra jos buvęs klasiokas. 2007 metais, tikslios datos neatsimena, jai paskambinęs Darutis paklausė ar įmanoma į įmonę įdarbinti žmogų. Jam buvo žinoma, kad ji yra įmonės vyr. buhaltere, todėl mano jis to ir paklausė. Ji jo nepaklausė kokiu tikslu jis to teiraujasi, tačiau pasakė, kad būtų galima. Darutis nurodė, kad už įdarbintus žmones jis sumokės mokesčius, kad jis atneš pinigus ir jie šiems asmenims išmokės atlyginimą. Kadangi visas išlaidas dėl šių žmonių įdarbinimo, t.y. mokesčius sumokės jis ir įmonė dėl to nenukentės, todėl ji ir sutiko, kad jis pateiktų žmonių duomenis, kuriuos ji įformins kaip įmonės darbuotojus, t.y. juos „įdarbins“. Tokiu būdu ji supildė septynių asmenų reikiamus dokumentus, kad jie būtų „įdarbinti“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kada tiksliai ir kokie žmonės buvo įdarbinti ji neatsimena ir pasakyti negali. Gali pasakyti tik tiek, kad visus reikiamus dokumentus dėl šių asmenų įdarbinimo pildė ji, visi šie žmonės realiai įmonėje nedirbo, o visus reikiamus mokesčius už tuos asmenis mokėjo D. B.. D. B., kaip ir buvo žadėjęs, mokėjo už šiuos žmones Sodrai bei davė pinigų tų žmonių atlyginimui sumokėti. Ji asmeniškai jokios finansinės naudos dėl tų fiktyviai įdarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmonių neturėjo. L. J. ji pažįsta kaip buvusią savo bendradarbę. Su ja ji palaikė draugiškus ryšius, todėl besikalbant ir jai pasakius, kad ji norėtų kur nors įsidarbinti dar pusę etato, ji jai ir pasiūlė įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pasakė, kad ji pati už save turės susimokėti visus reikiamus mokėti mokesčius. Ji sutiko, todėl ji suformino visus reikiamus dokumentus dėl L. J. įdarbinimo ir juos pateikė Sodrai. Patikslina, kad apie visus įmonėje fiktyviai įdarbintus asmenis I. K. nieko nežinojo ir tai nuo jo ji slėpė. L. J. visu reikiamus mokesčius susimokėdavo pati, atnešdama jai grynuosius pinigus, kuriuos ji įnešdavo į įmonės sąskaitą ir vėliau jais sumokėdavo mokesčius už L. J., kaip įmonės darbuotoją. Analogiškai buvo ir su kitais įmonėje fiktyviai įdarbintais asmenimis, tačiau už šiuos asmenis mokesčius mokėjo D. B.. Apie tai, kad L. J. tuo metu, kai buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ laukėsi ji sužinojo tik vėliau. Kad būtent iš to periodo, kai ji buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai skaičiuosis motinystės pašalpa ji iš pradžių neįtarė, todėl nesiekė, kad ji turėtų iš to finansinę naudą. Dėl visų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ji pilnai prisipažįsta, labai gailisi, geranoriškai atlygina savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą ir ketina ją atlyginti ir toliau, iki pilnai atsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini)“. (t. 4, b.l. 1-2).

Pagal LR BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. atsako tas, kas bendrininkų grupėje apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal LR BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamų veikų sudėtys, esančios kaltinamosios L. J. veikose, visiškai įrodytos, jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Kaltinamoji L. J. yra kalta ir baustina.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamosios L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, dėl ko nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteista (b.l. 10), administracine tvarka nebausta (b.l. 11), dirbanti (b.l. 13), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruota (b.l. 9), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 7). Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), jai reikalinga skirti sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą (LR BK 47 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – L. J. padarė nusikaltimus nuosavybei ir valdymo tvarkai, į tai, kad yra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kadangi kaltinamoji prisipažino kalta, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, jai paskirtoji bausmė, vadovaujantis LR BK 64¹ str., mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai L. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b.l. 29, 30).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

L. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir skirti jai:

pagal LR BK 25 str. 2 d., 182 str. 1 d. – 10 (dešimt) MGL, t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą;

pagal LR BK 300 str. 1 d. – 5 (penkių) MGL, t.y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio baudą.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d., subendrinti, taikant visišką bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę – 15 (penkiolikos) MGL, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 10 (dešimt) MGL, t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajai L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą nuteistoji privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.