- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-11
- Bylos Nr.
- 1N-37/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Elena Vainienė (pran.), Dalia Bajerčiūtė
- Advokatai
- Leonora Vasiliauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),
teismo posėdyje išnagrinėjo R. I. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 26 d. nutarties dalies, kuria baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. I. perduota prokurorui iš naujo tirti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Prokuroro nutarimu Kauno apygardos teismui buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminis tyrimas atliktas vadovaujantis normomis, reglamentuojančiomis priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (BPK XXIX skyrius) ir kurioje sprendžiamas klausimas dėl tokių priemonių taikymo R. I. , padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p., 311 str. l d., 178 str. l d.
R. I. įtariamas tuo, kad jis 2004 m. spalio 30 d., apie 20 val., Kaune, Neries upės pakrantėje, ties Neries kr. 7A esančiu Kauno futbolo mokyklos stadionu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė D. D. ir pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną. Po to, 2004-11-02, vakare toje pačioje vietoje išniekino nužudytosios D. D. palaikus - nupjovė jos galvą ir išmetė į krūmus. Be to, 2004 m. spalio 25 d. apie 18 val., Kaune prie Varnių g. 26 namo pagrobė T. G. mobiliojo ryšio telefoną.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje 2006 m. balandžio 12 - birželio 7 d. Utenos ekspertiniame skyriuje buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė ir jos metu pateikta išvada, kad šiuo metu R. I. serga lėtiniu psichikos sutrikimu (lėta) paranoidine šizofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl R. I. psichinės būsenos veikos padarymo metu (2004 m. spalio 20 d.- 2004 m. lapkričio 3 d. laikotarpiu) ekspertų komisija pateikė tik prielaidinę išvadą ir nurodė, kad galima manyti, jog ir nusikalstamos veikos padarymo metu R. I. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (liga) - paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006m. spalio 25 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktas ir jame pateikta išvada apie R. I. sveikatos būklę ir ligą veikų padarymo metu nėra išsamūs, skyrė naują teismo psichiatrijos ekspertizę. Atlikus minėtą ekspertizę, teismo psichiatrų ekspertų komisija davė išvadas, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. I. lėtinis psichikos sutrikimas nenustatytas, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu R. I. konstatuojamas šizoidinis asmenybės sutrikimas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali stoti prieš teismą. Šiuo metu R. I. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas.
Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 26 d. nutartimi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. I. perdavė prokurorui iš naujo tirti. Teismas nenustatė, jog R. I. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepakaltinamas ir padarė išvadą, kad šiuo metu R. I. gali stoti prieš teismą ir priverčiamosios medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas. Ta pačia nutartimi teismas pratęsė R. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.
Šalies argumentai
R. I. skundu prašo panaikinti minėtos nutarties dalį, kuria baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo perduota prokurorui iš naujo tirti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Mano, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimas turi būti iš naujo svarstomas teisme. Jis neturėjo galimybės susipažinti su Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertizės aktu, nes jis jam buvo įteiktas tik 2007-07-26 teismo posėdžio metu. Nurodo, jog jam 2005 m. gegužės 18 d. – birželio 20 d. Utenos ekspertiniame skyriuje buvo atlikta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė. Šios ekspertizės metu jam buvo diagnozuotas sunkios depresijos epizodas su psichozės elementais, todėl jis teismo nutartimi buvo perkeltas gydymui į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kur buvo gydomas iki 2006-04-12. Praėjus depresijai ir psichozei, 2006 m. balandžio 12 d. – birželio 7 d., jam buvo atlikta pakartotinė stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė. Šią ekspertizę atlikę ekspertai jam diagnozavo paranoidinę šizofreniją ir jis teismo nutartimi buvo perkeltas gydymui į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kur buvo gydomas iki 2007-01-30. Po to jam buvo paskirta papildoma teismo psichiatrijos ekspertizė, nes Utenos teismo ekspertai neatsakė į visus jiems pateiktus klausimus. Šią ekspertizę buvo pavesta atlikti Centrinei teismo psichiatrijos ekspertų komisijai. Papildomos ekspertizės tikslas buvo nustatyti jo veiksnumą nusikalstamos veikos padarymo metu. Kadangi minėtos ekspertizės metu ekspertams nebuvo pateikti klausimai apie jo dabartinę psichinę būklę, darytina išvada, kad teismas sutiko su ankstesne Utenos teismo ekspertų išvada, kuria jam buvo nustatyta lėtinė psichikos liga – paranoidinė šizofrenija, kuri nėra visiškai išgydoma. Be to, R. I. pažymi, kad papildomos ekspertizės išvada, jog jis yra sveikas, prieštarauja Utenos ekspertizės akto Nr. 50 išvadoms, kuriose teigiama, kad jis nuo 2006-04-12 iki 2006-06-07 sirgo ir šiuo metu serga psichine liga.
R. I. manymu, teismas turėtų iš naujo spręsti klausimą dėl jo psichinės būklės ir jo pakaltinamumo šiuo metu, o esant neaiškumams skirti naują išsamią ekspertizę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja, palaikydama R. I. skundą, prašė jį tenkinti, prokuroras prašė R. I. skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
R. I. skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 26 d. nutartis paliktina galioti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras padarė išvadą, jog byloje pakanka duomenų manyti, kad R. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 9 p., BK 311 str. 1 d. ir BK 178 str. 1 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2006 06 07 aktu Nr. 50 nustačius, kad R. I. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei serga ir bylos tyrimo metu ir jam reikalingas priverčiamųjų medicininių priemonių taikymas, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas ir užbaigtas vadovaujantis BPK normomis, reglamentuojančiomis priverstinių medicinos priemonių taikymo procesą. Todėl vadovaujantis BK 397 str. 1 d. 2 p. ir 398 str. R. I. baudžiamoji byla pagrįstai ir teisėtai buvo perduota Kauno apygardos teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių R. I. taikymo. Teisme suabejojus teismo psichiatrijos ekspertizės akte išdėstytų išvadų apie R. I. sveikatos būklę ir ligą išsamumu bei atsižvelgus į R. I. gydymo ikiteisminio tyrimo metu trukmę ir rezultatus, teismas paskyrė naują teismo psichiatrijos ekspertizę. Šios ekspertizės metu (t. 6, b. l. 157) teismo psichiatrų ekspertų komisija padarė išvadas: kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. I. lėtinis psichikos sutrikimas nenustatytas, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; kad šiuo metu R. I. konstatuojamas šizoidinis asmenybės sutrikimas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali stoti prieš teismą; kad šiuo metu R. I. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas.
Surinktais įrodymais teismas nenustatė, kad R. I. yra nepakaltinamas. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas priimdamas nutartį pagrįstai vadovavosi BPK 403 str. 1 d. 5 p. Šis įstatymas nurodo, kad išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas bylą perduoda prokurorui iš naujo tirti, jei nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas.
R. I. skunde aptaria ir analizuoja byloje ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje paskirtų ir atliktų teismo psichiatrijos ekspertizių išvadas ir mano, kad byla turi būti grąžinta apygardos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl jo psichinės būklės ir pakaltinamumo.
Kolegija pripažįsta, kad Kauno apygardos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina galioti, o R. I. skundas atmestinas. Kolegija pažymi, kad R. I. skundas apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėtas nuo 2007 09 01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. pakeitimams. Tačiau, kadangi Kauno apygardos teismo nutartis priimta ir R. I. skundas dėl jos paduotas vadovaujantis iki apeliacinio proceso pakeitimo galiojusiomis normomis, kolegija priimdama sprendimą dėl R. I. skundo, vadovaujasi BPK 442 str. Be to, kaip jau pasakyta, kolegija sutinka su apygardos teismo sprendimu, kuriuo byla perduota prokurorui paaiškėjus, kad nenustatyta, jog R. I. yra nepakaltinamas ir yra BPK 403 str. 1 d. 5 p. pagrindas. Toks pat bylos perdavimo prokurorui pagrindas numatytas ir nuo 2007 09 01 įsigaliojusioje BPK 326 str. 5 d. redakcijoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kurią baudžiamoji byla dėl R. I. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo perduota prokurorui iš naujo tirti.