Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I1-8265-641/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-11-13
Bylos Nr.: I1-8265-641/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00522-2024-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas: G. G.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos

Kategorijos

20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas

Administracinė byla Nr. I1-8265-641/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00522-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 13 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, LKT, Tarnyba), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime: 2019 m. gegužės 21 d. – 2020 m. liepos 23 d. bausmę atliko 224 kameroje, kur buvo patalpinti 5 asmenys ir 332 kameroje, kur buvo patalpinti 4 asmenys; 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 2022 m. gruodžio 30 d. – 335 kameroje – 4 asmenys; 2022 m. gruodžio 30 d. – 2024 m. sausio 10 d. ūkio aptarnavimo būryje 2 kameroje, kur buvo patalpinti 6 asmenys. Teigė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo šiurkščiai žeminamas pareiškėjo orumas, pablogėjo jo fizinė ir psichologinė sveikatos būklė, nes: 1) gyvenamojoje patalpoje – aprūdijusios tualeto durys, tualetas nepilnai izoliuotas, dėl ko po pasinaudojimo sklido kvapas visoje patalpoje, be to, ventiliacija nebuvo tinkama, iš čiaupo bėgo tik šaltas vanduo, dėl ko prausiantis gėlė dantis, buvo sunku išplauti riebaluotus indus; buvo per žema temperatūra, dėl ko reikėjo miegoti su rūbais, patalpoje buvo blogas apšvietimas, tamsu, virš durų įrengta lempa šviesdavo visą naktį, dėl ko negalėdavo išsimiegoti, patalpų mediniai langai buvo nesandarūs; 2) kalėjime nėra pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl prireikus iškviesti pareigūną reikėdavo daužyti į duris, be to, kitų nuteistųjų beldimai į kamerų duris, norint iškviesti pareigūnus, trukdydavo miegoti; 3) išlūžę gultai, susidėvėję čiužiniai, pagalvės, nuo jų sklido blogas kvapas; 4) nesudarytos sąlygos rūkyti, nes parūkyti galėdavo tik vieną kartą per parą, kai išeidavo pasivaikščioti, be to, patalpos būdavo užrakinamos 23 val., todėl, norėdamas rūkyti, turėdavo kentėti visą naktį; 5) pagal grafiką išsimaudyti galėdavo tik vieną kartą per savaitę; 6) pasivaikščioti galėdavo valandą per parą, o likusį laiką turėdavo būti ankštoje patalpoje; 7) kamerose buvo įrengti nesandarūs mediniai langai; 8) bendras kamerų plotas neatitiko keliamų reikalavimų, tenkantis plotas vienam žmogui buvo per mažas.

2. Pareiškėjas nurodė laisvės atėmimo bausmę ginčo laikotarpiu jautęs pažeminą, diskomfortą, nepatogumus ir dvasinę kančią. Dėl minėtų netinkamų laikymo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, taigi patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 20 000 Eur suma. Pažymėjo, jog Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime suformuluota nuostata, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą garantuota Konstitucijos 30 str. 2 d. ir ji turi būti įgyvendinama, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų. Tvirtino, jog atsakovės atstovė nesistengė, kad pareiškėjas jo įvardintomis nežmoniškomis sąlygomis būtų laikomas kuo trumpesnį laiką.

Atsiliepimas

3. Atsakovės atstovė pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog dėl senaties taikymo Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, jos įstatymas nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektines teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalimi, į ši pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesą, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus. LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teogė, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų, nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Nurodė, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo CK numato sutrumpintą 3 metų senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), todėl prašė ginčo laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. sausio 10 d. taikyti ieškinio senatį.

4. Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto paskirtose kamerose nurodė, jog vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (iki 2023 m. sausio 5 d. galiojusi redakcija), kurio 2.2 papunktyje numatyta, kad vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose, tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat teigė, kad vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma įtvirtinta LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakyme Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis, negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

5. Pažymėjo jog, pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. pateiktą pažymą Nr. SV-19-11917 „Apie nuteistojo G. G. laikymo sąlygas“, nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 335, kurios plotas – 15,51 kv. m., kameroje įrengtos 4 miegamos vietos, kiekvienam asmeniui teko po 3,87 kv. m. Nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. sausio 9 d. pareiškėjas buvo kalinamas Ūkio aptarnavimo būrio kambaryje Nr. 2, kurio plotas 21,62 kv. m., kambaryje įrengtos 6 miegamos vietos, kiekvienam asmeniui teko po 3,6 kv. m. Nuo 2024 m. sausio 9 d. iki 2024 m. sausio 10 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 166, kurios plotas – 14,95 kv. m., kameroje įrengtos 4 miegamos vietos, kiekvienam asmeniui tenka po 3,7 kv. m. Aptartų duomenų pasekoje atsakovė tvirtino, kad pareiškėjo teisė į minimalų ploto reikalavimą pažeista nebuvo.

6. Dėl sanitarinio mazgo kamerose ir ventiliacijos nurodė, jog iš pridedamų nuotraukų matyti, kad visose kamerose ir kambaryje sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas tvarkingomis durimis, įrengtos pertvaros, kas pagal LVAT vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) kalėjime minėtose kamerose įrengti atidaromi langai, yra sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus. Be to, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, tačiau pasitaiko atvejų, jog nuteistieji piktybiškai elgdamiesi, rūkydami kamerose, užkiša ortakius. Taip pat nurodė, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas minėtose kamerose vėdinant patalpas per langus ir ventiliacines angas neturėjo užsistovėti.

7. Dėl pareigūnų mygtuko iškvietimo nurodė, jog pagal reikalavimus, pareigūnų iškvietimo sistema (duomenys neskelbtini) kalėjime yra įrengta, tačiau pasitaiko gedimų, kadangi nuteistieji nuolatos juos sugadina siekdami, kad kiti nuteistieji negalėtų iškviesti pareigūnų į jų patalpas. Laikomų asmenų priežiūrą taip pat nuolat vykdo budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės, įstaigoje laikomi asmenys visada gali kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus.

8. Dėl nusiskundimų, susijusių su, pareiškėjo teigimu, nesandariais kamerų langais pažymėjo, jog Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės), 4 punkte įtvirtinta, jog įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015 (toliau – HN 134:2015), o (duomenys neskelbtini) kalėjimas užtikrina šių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą įstaigos gyvenamosiose patalpose, jog jos būtų tvarkingos ir jose esantis inventorius bei pačios kameros taip pat nuolatos yra tikrinamos pareigūnų ir turto valdymo skyriaus specialistų. Pažymėjo, jog kamerų atitikimą HN 134:2015 reikalavimams savo patikrinimo aktuose, esant pateiktam skundui, fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos (duomenys neskelbtini) departamentas (toliau – NVSC). Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) kalėjime ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta HN 134:2015 pažeidimo dėl medinių nesandarių langų rėmų, o pareiškėjas taip pat į įstaiga nėra kreipęsis su skundais ir/ar prašymais dėl šių aplinkybių.

9. Dėl galimybės naudotis dušu paaiškino, jog pareiškėjui skunde nurodžius, kad į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę, jam buvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu pagal nustatytus reikalavimus, todėl šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

10. Dėl karšto vandens nebuvimo atsakovo atstovė pažymėjo, jog pagal HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teisės aktai karšto vandens įrengimo gyvenamosiose kamerose nenumato, todėl juose įrengta tik šalto vandens sistema.

11. Nurodė, jog pareiškėjas skundžiasi netvarkingais gultais, čiužiniais bei pagalvėmis, tačiau čiužinių ir pagalvių, pirkimai buvo atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Visiems į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvykusiems ir nuteistiesiems buvo išduodami čiužiniai ir pagalvės, kurie buvo dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Tai atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) kalėjimas nuolatos prižiūri turimą inventorių, jo būklę, nustatant gedimus ar/ir gaunant prašymus/skundus dėl netinkamo inventoriaus, įstaiga nedelsiant pašalina gedimus. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo administraciją ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamos kokybės gultų nėra kreipęsis, todėl mano, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kokybės gultų, čiužinių ir pagalvių yra deklaratyvaus pobūdžio, nedetalizuojami ir turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.

12. Dėl pasivaikščiojimo laiko pažymėjo, kad pasivaikščiojimai organizuojami pagal reikalavimus. Nuteistųjų dienotvarkė iškabinama gyvenamosiose kamerose. Pareiškėjo skundų ir/ar prašymų dėl to, jog nebuvo garantuota teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, nebuvo gauta.

13. Dėl patalpų atitikties higienos normoms nurodė, jog patalpų atitikimas higienos normoms – atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro pateikimui ir t. t. –

yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) kalėjime esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik NVSC atstovų, tačiau nuolatos stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo, remonto darbus ir inventoriaus remontą Atkreipė dėmesį, jog pasitaiko atvejų kuomet gyvenamosiose patalpose nuteistieji piktybiškai išdaužo apšvietimo lempas, prieš atvykstant NVSC atlikti patikrinimus, o (duomenys neskelbtini) kalėjimas deda dideles pastangas, kad gedimai būtų kuo skubiau sutvarkyti.

14. Atsakydama į pareiškėjo nusiskundimą dėl per naktį degančios lempos, nurodė, jog toks apšvietimas įrengtas, vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (aktuali redakcija nuo 2022 m. liepos 22 d., toliau – Taisyklės), 12.7 papunkčiu, kuris numato, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas.

15. Dėl rūkymo vietų pažymėjo, kad Higienos normos HN 134:2015 7 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinamas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Užtikrinant teisės aktų reikalavimus, ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje rūkymo vieta buvo įrengta. Tuo tarpu, rūkyti tam neskirtose vietose yra draudžiama ir už tai gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. (duomenys neskelbtini) kalėjimo patalpose yra iškabinti ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti patalpose. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime nebuvo gauta pareiškėjo skundų dėl neįrengtos rūkymo vietos.

16. Dėl patalpų rakinimo nuo 23 val. ir dėl to negalėjimo rūkyti iki ryto, kol vėl bus atrakintos lauko durys paaiškino, jog vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklėmis, gyvenamosios patalpos (kameros) nakties metu gali ir turi būti rakinamos, todėl šiuo aspektu pareiškėjo nusiskundimai nepagrįsti. Nakties metu nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, turėtų miegoti, o ne ieškoti, kur parūkyti pažeidžiant vidaus tvarką, o po to skųstis, kad kameroje tvyrojo kvapas.

17. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde minimų netinkamų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją nėra kreipęsis su skundais ir/ar prašymais. Atsakovės vertinimu kreipimosi su skundais ir/ar prašymais į įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į įstaigą dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir įstaiga ėmėsi visų veiksmų, jog pažeidimai būtų pašalinti. Manė, jog nenustačius, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų skundęsis įstaigai dėl aukščiau minėtų netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjo skundo argumentai turėtų būtų vertinami kaip deklaratyvūs. Atsakovės vertinimu, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai ir siekia neteisėtai pasipelnyti prašydamas neturtinės žalos priteisimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto dėl skunde nurodytų aplinkybių. Mano, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo nurodymai, jog jis patyrė išgyvenimus yra tik jo deklaratyvūs pasisakymai, kurių pareiškėjas neįstengė pagrįsti.

Šalies argumentai

18. Bylos šalims tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėjas skundu prašė, o atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. Pareiškėja s nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią skundu kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 21 d. – 2020 m. liepos 23 d.; 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 2024 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime – kamerose Nr. 224, 332, 335 ir Ūkio aptarnavimo būryje 2 kameroje – buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

20. Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

21. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

22. Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikšmės pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi būti atsižvelgta į atsakovės atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. sausio 10 d. bei nurodytas aplinkybes, jog ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime pareiškėjas atliko laikotarpiais: nuo 2019 m. gegužės 21 d. – 2020 m. liepos 23 d.; 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 2024 m. sausio 10 d.

23. Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo (duomenys neskelbtini) kalėjime sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

24. Iš byloje esančios LKT (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. SV-19-11917 „Apie nuteistojo G. G. laikymo sąlygas“ nustatyta, kad pareiškėjas G. G. ginčui aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo laikomas nuo 2019 m. gegužės 21 d. – 2020 m. liepos 23 d.; 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 2024 m. sausio 10 d., o į teismą skundu dėl neturtinės žalos, galimai atsiradusios dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo neteisėtų veiksmų, atlyginimo kreipėsi tik 2024 m. kovo 21 d. (pastaba: nustatyta pagal siuntos išsiuntimo spaudą ant voko) ir nepateikė jokių argumentų bei objektyvių įrodymų, kurie pateisintų tokį delsimą, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų ar šio termino praleidimo aplinkybių ir priežasčių. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį 2019 m. gegužės 21 d. – 2020 m. liepos 23 d. turi būti taikoma ieškinio senatis.

25. Atsižvelgus į šio teismo sprendimo 24 punkte nustatytas ieškinio senaties aplinkybes bei atsakovės atsiliepime į skundą įvardintas bei rašytiniu įrodymu – LKT (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. SV-19-11917 „Apie nuteistojo G. G. laikymo sąlygas“ – nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliko ne nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d., tačiau nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d., kurių 2024 m. birželio 3 d. atsikirtimu į atsakovės atsiliepimą neginčijo ir pats pareiškėjas, teismas konstatuoja, jos pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. sausio 10 d. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. sausio 10 d. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo laikomas kameroje Nr. 335 (2022 m. rugpjūčio 12 d. – 2022 m. gruodžio 29 d. (patalpos plotas 15,51 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos)), Ūkio aptarnavimo būrio kambaryje Nr. 2 (2022 m. gruodžio 19 d. – 2024 m. sausio 9 d. (21,62 kv. m. plotas, įrengtos 6 miegamosios vietos)), kameroje Nr. 166 (2024 m. sausio 9 d. – 2024 m. sausio 10 d. (14,95 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos)), tačiau skundu pareiškėja ginčijo tik jo laikymo kameroje Nr. 335 ir Ūkio aptarnavimo būrio kambaryje Nr. 2 sąlygas, todėl teismas vertins ir pasisakys tik apie pareiškėjo laikymo sąlygas šiose patalpose: kameroje Nr. 335 ir Ūkio aptarnavimo būrio kambaryje Nr. 2.

26. Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

27. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

28. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal CK 6.271 str.).

29. Iš byloje esančio Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. SV-19-11917 „Apie nuteistojo G. G. laikymo sąlygas“ matyti, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 335, kurios plotas – 15,51 kv. m., kameroje įrengtos 4 miegamos vietos. Nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. sausio 9 d. pareiškėjas buvo kalinamas Ūkio aptarnavimo būrio kambaryje Nr. 2, kurio plotas 21,62 kv. m., kambaryje įrengtos 6 miegamos vietos. Nuo 2024 m. sausio 9 iki 2024 m. sausio 10 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 166, kurios plotas – 14,95 kv. m., kameroje įrengtos 4 miegamos vietos.

30. Iš byloje esančio Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 24 d. tarnybinio pranešimo Nr. LV-25006 „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2024 m. kovo 26 d. G. G. (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijai nebuvo pateikęs skundų/prašymų dėl netinkamų sąlygų (duomenys neskelbtini) kalėjime.

31. Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. pažymoje Nr. RV-19-944 nurodoma, kad pareiškėjas G. G. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2024 m. kovo 26 d. buvo konsultuotas psichologo vykdant nuteistojo individualų resocializacijos planą: 2023 m. vasario 21 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. balandžio 12 d., 2023 m. balandžio 18 d., 2023 m. spalio 5 d., 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. spalio 18 d., 2023 m. spalio 25 d., 2023 m. lapkričio 22 d., 2023 m. lapkričio 27 d., 2023 m. gruodžio 6 d. G. G. į įstaigos psichologus nurodytu laikotarpiu nesikreipė ir nebuvo konsultuotas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, t. y. nesikreipė dėl garbės ir orumo žeminimo, kankinimosi dėl netinkamų (duomenys neskelbtini) kalėjime kalinimo sąlygų, kurios galimai būtų sukėlusios jam labai stiprius psichologinius išgyvenimus, emocinį stresą, stiprų nesaugumo jausmą. Taip pat asmuo nesikreipė dėl to, kad būtų gyvenęs žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko galimai būtų patyręs didžiulius neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. G. G. nesikreipė dėl to, kad būtų neturėjęs galimybės pailsėti, būtų pablogėjusi jo sveikata. Asmuo nesikreipė dėl kankinimosi negalint rūkyti norimu laiku, dėl patirto didžiulio psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, emocinės depresijos, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, sutrikusio visaverčio gyvenimo ir socialinių įgūdžių, dėl negalėjimo ramiai miegoti, dirglumo, dėl padidėjusios fobijos aplinkai, dėl ko galimai būtų sumažėjusios bendravimo galimybės. Tokių duomenų nėra ir jo asmens sveikatos istorijoje.

32. Pažymėtina, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašai bei Ambulatorinių apsilankymo apyrašai rodo, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. fiksuoti pavieniai pareiškėjo apsilankymai gydymo įstaigoje dėl viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, ausų užgulimo, dantų ėduonies sukeltų pavienių dantų gydymo (danties šaknies išrovimo, dantų plombavimo), padidėjusio skrandžio rūgštingumo.

33. Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 30 d. pažymoje Nr. LV-26524 nurodoma, kad pareiškėjas G. G. atvyko į (duomenys neskelbtini) kalėjimą 2022 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-671 paliktas atlikti laisvės atėmimo bausmę ūkio aptarnavimo būryje ir paskirtas į paprastąją grupę, o (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. NĮ-19-189 perkeltas į lengvąją grupę.

34. 2022 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktu Nr. (2-12 4.80 Mr)PA-4368 nustatyta, jog su ginču nesusijusiose kamerose buvo fiksuoti Higienos normos HN 134:2015 12, 14, 16, 28.2, 39 punkto pažeidimai, tačiau Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų (duomenys neskelbtini) kalėjimo kameroje Nr. 335 ir Ūkio aptarnavimo būrio kambaryje Nr. 2 užfiksuota nebuvo.

35. Iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus patarėjo 2022 m. spalio 31 d. rašto Nr. 11-9688, matyti, jog įstaiga nedelsiant ėmėsi veiksmų, visiems 2022 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktu Nr. (2-12 4.80 Mr)PA-4368 nustatytiems trūkumams pašalinti.

36. Iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo turto valdymo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. rašto Nr. LV-26941, matyti, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime pareigūnų iškvietimo mygtukai yra įrengti nuo pat kalėjimo atidarymo, t. y. 2004 m.

37. Iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimo, galiojančio nuo 2023 rugsėjo 1 d. ir nuteistųjų dienotvarkių matyti, jog (duomenys neskelbtini) kalėjime kasdien, priklausomai nuo bausmės atlikimo sąlygų, buvo vykdomas nuteistųjų dinaminės priežiūros vykdymas, kurio metu nuteistiesiems buvo užtikrinamas laisvalaikis, pasivaikščiojimas gryname ore, skambinamas telefonu, dalyvavimas renginiuose ar socialinės reabilitacijos užsėmimuose, išvyko už įstaigos ribų. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų sąlygomis laikomų lengvosios grupės nuteistiesiems kasdien buvo užtikrinamas ne trumpesnis kaip 4 val. trukmės dinaminės priežiūros vykdymas (tame tarpe ir pasivaikščiojimas), paprastosios grupės nuteistiesiems – netrumpesnis kaip 3 val. trukmės dinaminės priežiūros vykdymas (tame tarpe ir pasivaikščiojimas); nuteistųjų ramybės ir miego laikas trukdavo nuo 22.40 val. iki 6.40 val.

38. Dezinfekuojamųjų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalo įrašai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjo čiužinys, antklodė ir pagalvė ginčo laikotarpiu buvo dezinfekuojami laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

39. Pareiškėjas skundu skundėsi netinkamomis kalinimo sąlygomis, kurios neatitiko higienos normų, pareiškėjas patyrė nepatogumus dėl nekokybiškų gultų, čiužinių, pagalvių, nesandarių langų, o taip pat tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimas pažeidė jo teisę į pakankamą plotą kamerose, dažnesnius pasivaikščiojimus, galimybę parūkyti, todėl prašo iš Lietuvos valstybės atlyginti jam 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Dėl gyvenamojo ploto kamerose.

40. Vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (iki 2023-01-05 galiojusi redakcija), kurio 2.2 papunktyje numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Taip pat, vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma įtvirtinta LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakyme Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ 1.2.2 papunktyje, pagal kurį yra vienam asmeniui, atliekančiam atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

41. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. pateikta pažyma Nr. SV-19-11917 „Apie nuteistojo G. G. laikymo sąlygas“ nustatyta, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 335, kurios plotas – 15,51 kv. m., kameroje įrengtos 4 miegamos vietos, taigi kiekvienam asmeniui teko po 3,87 kv. m. Nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. sausio 9 d. pareiškėjas buvo kalinamas Ūkio aptarnavimo būrio kambaryje Nr. 2, kurio plotas 21,62 kv. m., kambaryje įrengtos 6 miegamos vietos, kiekvienam 3 asmeniui teko 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į minimalų ploto reikalavimą pažeista nebuvo.

Dėl gyvenamųjų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams.

42. Pareiškėjas skundu skundėsi ginčo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) kalėjimo kameros Nr. 335, kurioje atliko laisvės atėmimo bausmę ginčo laikotarpiu, apgailėtina būkle: aprūdijusios tualeto durys, tualetas nepilnai izoliuotas, dėl ko po pasinaudojimo sklido kvapas visoje patalpoje, ventiliacija nebuvo tinkama, iš čiaupo bėgo tik šaltas vanduo, dėl ko prausiantis gėlė dantis, buvo sunku išplauti riebaluotus indus; buvo per žema temperatūra, dėl ko reikėjo miegoti su rūbais; patalpoje buvo blogas apšvietimas, tamsu, virš durų įrengta lempa šviesdavo visą naktį, dėl ko negalėdavo išsimiegoti, patalpų mediniai langai buvo nesandarūs. O taip pat Ūkio aptarnavimo būrio kambario Nr. 2 prastos kokybės ventiliacija.

43. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (Lietuvos higienos normos 134:2015 16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo Sistema. Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17, 18 p.).

44. Sprendimo 29-38 punktuose įvardinti / ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta aukščiau aptartų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo kameros Nr. 335 ir Ūkio aptarnavimo būrio kambario Nr. 2 higienos normų pažeidimų ginčo laikotarpiu. Skundų dėl kameros Nr. 335 ir Ūkio aptarnavimo būrio kambario Nr. 2 būklės, t. y. aprūdijusių tualeto durų, nepilnai izoliuoto tualeto ir dėl to sklindančio blogo kvapo, netinkamos ventiliacijos, iš čiaupo bėgančio tik šalto vandens per žemos temperatūros, blogo patalpų apšvietimo, tamsos, virš durų įrengtos lempos švietimo visą naktį ir dėl atsiradusios nemigos langų nesandarumo (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija iš pareiškėjo nebuvo gavusi. Tokių įrodymų į bylą nepateikė ir pareiškėjas, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmeta, kaip nepagrįstus. Į bylą pateiktuose medicininiuose duomenyse apie pareiškėją taip pat nėra įrašų, kurie leistų bent tikėtinai įsitikinti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų turėjęs sveikatos sutrikimų, kurie tiesiogiai būtų sąlygoti bent kokių (duomenys neskelbtini) kalėjimo neteisėtų veiksmų ar netinkamų gyvenimo sąlygų. Be to, karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras teisės aktais nėra numatytas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl gyvenamosiose patalpose iš čiaupo bėgančio šalto vandens ir dėl patiriamų nepatogumų plaunantis dantis ar plaunant indus, taip pat atmestinos kaip nepagrįstos.

Dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų.

45. Pareiškėjas teigė, jog ginčo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) kalėjimo patalpose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl jis patyrė nepatogumus naktimis negalėdamas išsimiegoti dėl kitų nuteistųjų beldimų į kamerų duris, norint išsikviesti pareigūnus.

46. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.

47. Į bylą atsakovės atstovės pateiktos fotonuotraukos ir LKT Turto valdymo skyriaus 4 vedėjo 2024-05-03 pateiktame rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. LV-26941 fiksuoti duomenys apie įrengtą pareigūnų iškvietimo sistemą (duomenys neskelbtini) kalėjime patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) kalėjime yra įrengti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo mygtukai, kas paneigia pareiškėjo skundo argumentus dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos, nesant iškvietimo mygtuko, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl gultų, čiužinių, pagalvių būklės.

48. Pareiškėjas skundėsi ginčo laikotarpiu buvusia bloga gultų (dviaukščiai, išlūžę), čiužinių ir pagalvių (seni, susidėvėję, nuo sklido blogas kvapas) būkle.

49. Lietuvos higienos normos 134:2015 33, 34 punktai numato, jog bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Turi būti pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Dezinfekavimo kameroje daiktai ir minkštasis inventorius dezinfekuojami pagal dezinfekavimo kameros gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją, laikantis nurodyto dezinfekcijos režimo, trukmės, temperatūros. Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Lietuvos higienos normos 134:2015 41-43 punktai).

50. Dezinfekuojamųjų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalo įrašai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjo čiužinys, antklodė ir pagalvė ginčo laikotarpiu buvo dezinfekuojami. Duomenų, jog ginčo laikotarpiu gultai, kuriais naudojosi pareiškėjas, būtų apgadinti nenustatyta, todėl šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl blogos ir /ar nehigieniškos gultų, čiužinių ir pagalvių būklės laikytini neįrodytais ir atmetami.

Dėl rūkymo vietos nebuvimo ir poreikio rūkyti ribojimo.

51. Pareiškėjas tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) kalėjime atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ginčo laikotarpiu patyrė neturtinę žalą ir dėl to, jog jam, kaip rūkančiam asmeniui, nebuvo sudarytos sąlygos parūkyti, t. y. nėra įrengta rūkymui skirta vieta, o vakarais nuo 23 val. užkarindavo duris, todėl norint rūkyti teko kentėsi iki ryto, kol vėl atrakins duris.

52. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyje. Lietuvos HN 134:2015 7 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinamas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tai reiškia, kad gyvenamosiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama.

53. Į bylą atsakovės pateiktos patalpų nuotraukos patvirtina faktinę aplinkybę, jog apie draudimą rūkyti (duomenys neskelbtini) kalėjimo gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose yra paskelbta (priklijuoti lipdukai, nurodantys draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose). O tai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) kalėjimas nuteistųjų apgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnį ir Lietuvos HN 134:2015 7 punktą organizavo tinkamai. Be to, pareiškėjas skunde neneigė turėjęs galimybę rūkyti pasivaikščiojimų lauke metu, kas akivaizdžiai paneigia paties pareiškėjo teiginius, jog jam (duomenys neskelbtini) kalėjime nebuvo sudarytos sąlygos parūkyti. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas akcentuoja tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

54. Aptarto pasekoje, šiuos pareiškėjo skundo argumentus dėl negalėjimo rūkyti teismas laiko deklaratyviais ir niekuo neįrodytais. Taip pat sutinka su atsakovės atstovės atsiliepimo į skundą argumentais, jog (duomenys neskelbtini) kalėjime pagal Vidaus tvarkos taisykles patalpos yra rakinamos nuo 23 val. ir jokie teisės aktai neįpareigoja nakties metu sudaryti sąlygas nuteistiesiems rūkyti. Toks nuteistųjų asmeninių laisvių suvaržymas kalinimo sąlygomis ir kontrolės tikslais yra neišvengiamas ir visiškai suprantamas. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentai dėl galimybės parūkyti atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl galimybės naudotis dušu ribojimo.

55. Pareiškėjas skundėsi, jog jam buvo neteisėtai ribojama galimybė naudotis dušu, t. y. ginčo laikotarpiu buvo leidžiama naudotis dušu tik vieną kartą per savaitę.

56. Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Aptarto pasekoje teismas konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) kalėjimas tinkamai vykdė savo funkcijas ir veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų veiksmai – ginčo laikotarpiu sudarant galimybes pareiškėjui nusiprausti duše – laiko atžvilgiu buvo tinkami, atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl šie pareiškėjo argumentai dėl galimybės naudotis dušu ribojimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nepakankamo pasivaikščiojimo laiko.

57. Skundu pareiškėjas laikė neteisėtais ir sukėlusiais jam neturtinę žalą (duomenys neskelbtini) kalėjimo veiksmus, jog jam leisdavo pasivaikščioti tik vieną valandą per dieną.

58. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numatė, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimai organizuojami vadovaujantis BVK reikalavimais bei Vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriaus nuostatomis. BVK 34 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti po tris valandas. BVK 34 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti po keturias valandas. (duomenys neskelbtini) kalėjime suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, kuri patvirtinta LKT (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu „Dėl suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų arešto bausme dienotvarkių patvirtinimo“ Nr. NĮ-19-512.

59. Iš į bylą pateiktų nuteistųjų dienotvarkių matyti, jog (duomenys neskelbtini) kalėjime kasdien, priklausomai nuo bausmės atlikimo sąlygų, buvo vykdomas nuteistųjų dinaminės priežiūros vykdymas, kurio metu nuteistiesiems buvo užtikrinamas laisvalaikis, pasivaikščiojimas gryname ore, skambinamas telefonu, dalyvavimas renginiuose ar socialinės reabilitacijos užsėmimuose, išvyko už įstaigos ribų. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų sąlygomis laikomų lengvosios grupės nuteistiesiems kasdien buvo užtikrinamas ne trumpesnis kaip 4 val. trukmės dinaminės priežiūros vykdymas (tame tarpe ir pasivaikščiojimas), paprastosios grupės nuteistiesiems – netrumpesnis kaip 3 val. trukmės dinaminės priežiūros vykdymas (tame tarpe ir pasivaikščiojimas). Pareiškėjo skundų ir/ar prašymų dėl to, jog nebuvo garantuota teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijoje nebuvo gauta. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė nuteistųjų, tame tarpe ir pareiškėjo, pasivaikščiojimą ginčo laikotarpiu organizavo kasdien, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų reglamentuotų sąlygų ir trukmės reikalavimų, todėl, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą bei byloje ištirtus duomenis, pareiškėjo pretenzijos atmestinos kaip nepagrįstos.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

60. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.

61. Minėta, kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (nustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), teismas konstatuoja, jog ginčo atveju byloje ištirta įrodymų visuma nenustačius, nei (duomenys neskelbtini) kalėjimo neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Rasa Milvydaitė