- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- 1-1495-311/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27373-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kaltinamasis
- G. V.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 3 kartus:
1) 2012-04-16 Kauno m. apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. – 4 MGL bauda;
2) 2013-11-20 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. – 30 parų arešto. Subendrinus su 2012-04-16 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 30 parų areštas ir 78,19 EUR bauda. 2013-12-31 paleistas, atlikus bausmę;
3) 2015-12-03 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. (3 epiz.), 145 str. 1 d. (2 epiz.)- 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. 2016-06-11 apie 17 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,91 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suėmęs rankomis už kaklo, smaugė savo šeimos narį brolį R. V. ir rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau 10 smūgių į krūtinę, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis G. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena su broliu R. V. ir mama O. V.. Jis vienas gyvena mažame kambarėlyje, o brolis su mama kitam, didžiajam. Tarp jų santykiai, kai brolis blaivus, būna normalūs, o išgėręs brolis kabinėjasi.
2016-06-11 jis su kolega, su kuriuo kartu mokėsi ir daug metų buvo nesimatę, išgėrė alkoholio. Grįžus namo, apie 17 val. tarp jo ir brolio kilo ginčas, jis prašė, kad brolis nutiltų. Tačiau brolis kėlė triukšmą, šaukė, kad : „aš tave išvarysiu, neduosiu valgyti“, keikėsi. G. V. nieko nedarė, nuėjo į savo kambarį ir uždarė duris. Po kiek laiko atvažiavo policija.
Jis prieš brolį nė rankos negali pakelti, nes žino, kad jam „pusantrų metų gresia“, jam baigiasi lygtinumas tik gruodžio mėnesį. Jokio kontakto su broliu neturėjo, jam nė karto nesudavė. Policija buvo iškviesta dėl to, kad brolis sakė, jog jis norėjo brolį pasmaugti, taip pat kad broliui sudavė.
Dėl jo mamos-liudytojos O. V. parodymų nurodė, kad ji visą laiką gina brolį, nuo pat vaikystės dienų, kai dar gyveno Kėdainių rajone.
N. R. V. parodė, kad gyvena su broliu G. V. ir mama O. V. (duomenys neskelbtini).
2016-06-11 apie 17 val. jis buvo namuose kartu su mama. Grįžęs namo brolis G. V.. Jam būnant virtuvėje, pradėjo reikšti pretenzijas. Kad jis neleidžia brolio į virtuvę, kad pastoviai valgyti neduoda. Po to G. V. jį pastūmė ir R. V. nugriuvo. Tuomet G. V. pradėjo jį smaugti, taip pat tuo metu kairės rankos kumščiu ne mažiau 10 kartų smogė jam į krūtinės sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tačiau kūno sužalojimo nepadarė. Anksčiau brolis taip pat naudojo prieš jį fizinį smurtą.
L. O. Veretinskienė parodė, kad (duomenys neskelbtini), ji gyvena su savo dviem sūnumis R. V. ir G. V. dviejų kambarių bute. G. V. yra mėgėjas išgerti, niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. R. V. taip yra registruotas darbo biržoje. Rimvydas taip kartais išgeria, tačiau jis ramus, nekonfliktiškas, o Gražvydas būdamas girtas yra labai agresyvus, pastoviai konfliktuoja su ja ir broliu. Jis ne vieną kartą yra teistas dėl smurtavimo jų atžvilgiu. 2016-06-10 Gražvydas gavo pašalpą ir pradėjo girtuokliauti. 2016-06-11 ji buvo namuose, kai jos sūnus nuo ryto gėrė alkoholį, matė, kad gėrė vyną. Kažkuriuo metu dieną nuėjo miegoti. Apie 17.00 val. jis pabudo, bei nuėjo į virtuvę, kur buvo Rimvydas. Į virtuvę atėjęs Gražvydas puolė brolį, sugriebė jį už kaklo ir pradėjo jį smaugti. Už ką jis griebė brolį, ji nežino, bet jis brolio labai nekenčia jau daug metų, jie konfliktuoja, o Gražvydas pastoviai būdamas girtas puola brolį mušti. Gražvydas suėmęs abejomis rankomis už kaklo smaugė Rimvydą, pati tuo metu buvo kambaryje, o išgirdusi riksmą atbėgo į virtuvę, pamatė, kad Gražvydas smaugia brolį ir kita ranka kumščiu jį daužo į įvairias kūno vietas. Ji puolė jį ginti, bandyti atitraukti nuo brolio. Ji kiek galėdama padėjo, ir Rimvydas gindamasis, atsistūmė nuo Gražvydo. Išbėgusi į koridorių iškvietė policiją, kuri išvežė sūnų. Pati yra seno amžiaus, jau pavargo nuo Gražvydo tokio elgesio, bijo dėl savo abiejų sūnų, bet vis pagaili Gražvydo ir po visų tokių atvejų ji pati vis priima jį gyventi savo bute. K. G. negeria, būna ramus, tylus, beveik neišeina iš kambario (b.l. 14).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas R. V. nurodė, kad 2016-06-11 apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis G. V. jį sumušė. Prašo taikyti poveikio priemones (b. l. 2-6)
Iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio E. A. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016-06-11 apie 17 val. iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra smurto artimoje aplinkoje atvejis. Įvykio vietoje nustatyta, kad brolis rankomis spaudė kitą brolį, išvartė virtuvėje daiktus (b. l. 9-10).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1286 matyti, kad 2016-06-11 17.41 val. G. V. nustatytas 3,91 ‰ (promilių) girtumas. (b. l. 24)
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis, esanti kaltinamojo G. V. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo G. V. parodymus, kad jis prieš brolį smurto nevartojo, jo nesmaugė, o pats brolis jį koliojo ir ji, nieko nedaręs, nuėjo į savo kambarį, teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. V. parodymų, 2016-06-11 apie 17 val. jo brolis G. V., grįžęs namo, pradėjo prie jo kabinėtis, po to pradėjo smurtauti-pargriovė ant žemės, pradėjo smaugti, mušti rankomis.
Šiuos nukentėjusiojo R. V. parodymus visiškai patvirtino ir liudytojo O. V., kuri nurodė, kad 2016-06-10 jos sūnus Gražvydas gavo pašalpą ir pradėjo girtuokliauti. 2016-06-11 Gražvydas nuo ryto gėrė alkoholį, po to nuėjo miegoti. Apie 17 val. jis pabudo, nuėjo į virtuvę, kur tuo metu buvo kitas jos sūnus Rimvydas. Tuoj po to ji išgirdo riksmą ir, atbėgusi į virtuvę, pamatė, kad Gražvydas smaugia brolį ir kita ranka kumščiu jį daužo į įvairias kūno vietas. Ji puolė jį ginti, bandyti atitraukti nuo brolio. Po to ji iškvietė policiją, kuri išvežė sūnų Gražvydą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis G. V. jau ne pirmą kartą panaudoja fizinį smurtą prieš savo artimuosius ir dėl analogiškų nusikalstamų veikų buvo nuteistas tris kartus. Todėl netikėti nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos O. V. parodymais teismas neturi jokio pagrindo.
Kaltinamasis G. V. kaltas ir baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltu neprisipažino ir visiškai nesigailėjo, anksčiau už analogiškas veikas-smurtą prieš artimuosius teistas tris kartus, niekur nedirba (b.l. 45) ir legalių pragyvenimo pajamų neturi, baustas administracine tvarka (b.l. 37-44).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad ši nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, o BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskiriant BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d. sankcijose numatytą bausmę–laisvės atėmimą.
BK 75 str. 1 d. nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 25 pasisakė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos BK 75 str. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visas bylos aplinkybe yra tos nuomonės, kad kaltinamajam G. V. anksčiau teismų skirtos bausmės-bauda, areštas, laisvės apribojimas nepadarė teigiamo poveikio, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus, daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), taip pat siekiant išvengti galimo sunkesnio nusikaltimo prieš artimuosius padarymo, jam negali būti taikomos BK 75 str. nuostatos, atidedant bausmės vykdymą ir skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė.
Į G. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, prabūtas jį sulaikius LR BPK 140 str. tvarka nuo 2016-06-11 17 val. iki 2016-06-13 14. 40 val. (b.l. 16, 54).
Kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, vykdant paskirtąją bausmę.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-06-23 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7202, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Angelė Fominienė teikė antrinę teisinę pagalbą G. V. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 46,32 EUR.
BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,
nusprendžia:
G.V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinti su 2015-12-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. V. sulaikymo dienos.
Į G. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpį, prabūtą jį sulaikius LR BPK 140 str. tvarka nuo 2016-06-11 17 val. iki 2016-06-13 14. 40 val. (b.l. 16, 54).
Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę,. palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.