Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. Ž. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. rugsėjo 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., E. Ž. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu su E. Ž. organizavo, tai yra susitarė su nenustatytais asmenimis dėl užsieniečių paėmimo vietos ir laiko Rygos mieste, Latvijos Respublikoje, pasiūlė bendrininkui A. M. piniginį atlygį – 1 500,00 Eur už neteisėtą šių užsieniečių gabenimą per Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos Respublikų teritorijas bei šių valstybių sienas, 2015 m. spalio 12 d. suteikė bendrininkui A. M. nusikaltimo priemones – automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir mobilųjį telefoną, skirtą konspiraciniam ryšiui palaikyti, 2015 m. spalio 12 d. ir 2015 m. spalio 13 d. A. M. vairuojant automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam (T. Ž.) lydint automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į Latvijos Respubliką, Rygos miestą ir grįžtant iš Rygos miesto iki Marijampolės miesto prieigų, Lietuvos Respublikoje, E. Ž. lydint automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo Marijampolės miesto prieigų, Lietuvos Respublikoje iki Vokietijos Federacinės Respublikos, Wildau miesto prieigų, stebint ir saugant aplinką turint tikslą užtikrinti netrukdomą šių užsieniečių nugabenimą į Vokietijos Federacinę Respubliką, A. M. neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius septynis užsieniečius, Irako Respublikos piliečius A. A., N. M. R., Z. N. M., S. H. M., N. M. R., A. N. M., S. N. M. iš Latvijos Respublikos, Rygos miesto per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos teritoriją į Vokietijos Federacinę Respubliką.

Taip pat, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. M., E. Ž. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu su E. Ž. organizavo, tai yra susitarė su nenustatytais asmenimis dėl užsieniečių neteisėto valstybės sienos perėjimo vietos ir laiko, pasiūlė bendrininkui A. M. piniginį atlygį – 1 500,00 Eur už neteisėtą šių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, 2015 m. spalio 20 d. apie 17 val., suteikė bendrininkui A. M. nusikaltimo priemones – automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir mobilųjį telefoną, skirtą konspiraciniam ryšiui palaikyti, 2015 m. spalio 20 d. apie 21.00 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Kurmelionių kaimo prieigų, Akmenynės seniūnijoje, Šalčininkų rajone, vykstant maršrutu Kurmelionys-Turgeliai-Rudamina bei keliu Nr. 5202 iki Žaliosios kaimo, Vilniaus rajone, A. M. vairuojant automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam ir E. Ž. lydint automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stebint ir saugant aplinką turint tikslą užtikrinti netrukdomą šių užsieniečių nugabenimą į Lenkijos Respubliką, A. M. neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, trylika Afganistano Islamo Respublikos piliečių – A. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), N. A., gim. (duomenys neskelbtini), O. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), Y. A., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), F. A., gim. (duomenys neskelbtini), H. G., gim. (duomenys neskelbtini), F. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurie Kurmelionių kaimo prieigose, Akmenynės seniūnijoje, Šalčininkų rajone, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), apie 1 m atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, tyčia neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

T. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2015 m. gruodžio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kaltinamajam T. Ž. taikomo suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo T. Ž. gynėjas advokatas V. Sirvydis skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį bei apsvarstyti galimybę pakeisti taikomą suėmimą į užstatą.

Skunde nurodoma, kad apygardos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pratęsė kaltinamajam T. Ž. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Teismas neįvertino kaltinamojo socialinių charakteristikų, aplinkybių, kad už jį yra sumokėtas didelės vertės piniginis užstatas, kad vos tik išėjęs į laisvę bus įdarbintas. Gynėjo vertinimu, šiuo metu jo ginamajam taikoma kardomoji priemonė yra per griežta, priimta remiantis prielaidomis, sureikšminant veikų, kurių padarymu kaltinamas T. Ž., sunkumą, neatsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, tinkamai neįvertinus švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Be to, pati griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam T. Ž. yra taikoma jau labai ilgai ir jos terminas prilygsta bausmei.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį pagrindė tokiais motyvais, kurie pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir leidžia teigti, kad teismas jau yra susiformavęs išankstinę nuomonę dėl T. Ž. kaltumo. Gynybos argumentai pirmosios instancijos teisme nebuvo išgirsti ir vertinami, o paprasčiausiai formaliai pratęstas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas. Kardomosios priemonės skyrimas ir tokios priemonės taikymo termino pratęsimas savo esme yra skirtingi procesiniai institutai. Suėmimo termino pratęsimas reikalauja atidesnio faktinės situacijos ir įtariamojo charakteristikos vertinimo. Nemotyvuota skundžiama nutarties dalis, kurioje prioritetas suteikiamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui, nors už T. Ž. buvo sumokėtas 10 000 eurų dydžio užstatas ir teismui pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Skundžiamoje nutartyje neįvertinus nurodytos aplinkybės buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 dalies reikalavimai. Be to, apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nukrypo nuo nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamos praktikos, jog nusikaltimo, kurio asmuo yra įtariamas ar kaltinamas sunkumas, negali būti sureikšmintas ir lemti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo bei jos termino pratęsimo.

Apygardos teismo išvada, jog vis dar egzistuoja Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai (bėgs, slėpsis nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas) taip pat nepagrįsta. Pirma, sulaikius kitą kaltinamąjį šioje byloje, t. y. A. M., T. Ž. turėjo pakankamai laiko pasislėpti nuo teisėsaugos institucijų ar išvykti į užsienį, tačiau to nepadarė. Antra, galimybė kaltinamajam ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas yra lengvai užkardoma kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamojo socialiniai ryšiai, priešingai apygardos teismo nutarties teiginiams, su seserimi ir jos šeima, tėvais yra itin tamprūs bei įrodyti baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, skundžiamoje nutartyje neįvertinta, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis T. Ž. būtų įdarbintas. Gynėjo vertinimu, ši aplinkybė paneigia manymą, kad jo ginamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas ar bėgs, slėpsis nuo teismo.

Teismo posėdyje kaltinamojo T. Ž. gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo T. Ž. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kito kaltinamojo A. M. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose dėl atliktos analizės, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam T. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. T. Ž. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 5 dalis). T. Ž. inkriminuoti nusikaltimai patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi T. Ž. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas organizatorius. Todėl kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti, vykdyti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad T. Ž. anksčiau buvo kelis kartus teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Prancūzijos Respublikoje, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tarptautinio pobūdžio nusikaltimų padarymu, t. y. tuo, kad organizavo iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką patekusių užsieniečių gabenimą per valstybių sienas, o tai rodo kad kaltinamasis galimai turi ryšių užsienyje. Ankstesni teistumai už nusikaltimus (neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, vagystę), iš kurių galimai pelnėsi, taip pat neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų. T. Ž. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pagal T. Ž. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį ir mastą, ankstesnius teistumus lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo socialiniais ryšiais, nors skunde ir nurodyta, kad kaltinamasis palaiko ryšius su seserimi ir jos šeima, tėvais, paleistas iš suėmimo įsidarbintų, tačiau T. Ž. yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, neturi nekilnojamojo turto, kitų duomenų, kurie rodytų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, byloje nėra. T. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad T. Ž. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad suimtasis galimai turi ryšių užsienyje. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, T. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog T. Ž. suėmime laikomas jau ilgą laiką (9 mėnesius), tačiau toks terminas, teismo nuomone, nėra nepagrįstai ilgas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. Ž. galimai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas organizatorius, todėl jis vertinamas kaip itin linkęs nusikalsti. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. Bylos procesas nėra vilkinamas. Šiuo atveju, siūlomas 10 000 eurų užstatas, atsižvelgus į T. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, mastą nėra pakankamo dydžio, jog užtikrintų Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kaltinamajam T. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas bei mastas rodo ypatingą T. Ž. asmenybės pavojingumą, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

Kaltinamajam T. Ž. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo T. Ž. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Dėl teiginių apie apygardos teismo teisėjo šališkumą nepasisakoma, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. Ž. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kaltinamajam T. Ž. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 16 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.