Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininko), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Jis dirba Administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiuoju specialistu. Skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 18 d. dokumentų tvarkymo ir apskaitos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ jam suformavo užduotį inicijuoti Panevėžio mieste Elektros–Laisvės a.–Vasario 16-osios gatvės rekonstrukcijos viešąjį pirkimą pagal parengtą techninį projektą (toliau – ir Užduotis). Jis nesutiko su Užduotimi, kadangi Administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-849(4.1E) patvirtintame Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme (toliau – ir 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymas) funkcijos – inicijuoti viešuosius pirkimus – nebuvo nustatyta, kai kitų Skyriuje dirbančių specialistų pareigybių aprašymuose yra funkcija inicijuoti viešuosius pirkimus Administracijos direktorius, atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. vasario 28 d. tarnybinį pranešimą Nr. D2-243 „Dėl užduoties skyrimo“, 2020 m. kovo 5 d. raštu Nr. D2-263 informavo, kad 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymo 5.10 punktas nustato, jog pareiškėjas, įgyvendinant projektus, rengia, tikslina technines užduotis projektavimo, techninės priežiūros, ekspertizės, statybos darbų ir kitus dokumentus vykdant pirkimus, susijusius su šiai pareigybei priskirtomis funkcijomis, 5.28 punktas įtvirtina, kad jis vykdo kitus Skyriaus vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus, susijusius su atliekamomis funkcijomis.

2.2. Skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. D2-492 informavo Administracijos direktorių, kad vadovaujantis Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.32 punktu teikia pasiūlymus dėl Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A-336 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Skyriaus nuostatų (toliau – ir Skyriaus nuostatai) tobulinimo ir prašė pakeisti 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymą, papildant jį funkcija – inicijuoja viešuosius pirkimus, susijusius su Skyriui priskirtomis funkcijomis, pakeičiant 5.28 punktą „vykdo kitus Skyriaus vedėjo pavedimus pagal Skyriaus kompetenciją“ ir atlikti kitus reikalingus 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymo keitimus. Administracijos direktorius 2020 m. balandžio 14 d. pranešimu Nr. 18-423 informavo pareiškėją apie 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymo pakeitimą ir 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu pakeitė jo 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymo 4.1 punktą dėl būtinybės turėti aukštąjį universitetinį statybos inžinerijos krypties išsilavinimą, papildė nauju 5.21 punktu dėl viešųjų pirkimų, susijusių su Skyriui priskirtomis funkcijomis, inicijavimo, pakeitė 5.28 punktą dėl kitų Skyriaus vedėjo pavedimų pagal Skyriaus kompetenciją vykdymo, o buvusius 5.21–5.28 punktus atitinkamai laikė 5.22–5.29 punktais. 2020 m. balandžio 14 d. įsakymas yra priimtas be aiškių motyvų, nesusietas su pasikeitusia įstaigos veikla, strategija, uždaviniais ar planais. Administracijos direktorius 2020 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtino naują Administracijos Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą (toliau – ir 2020 m. liepos 1 d. pareigybės aprašymas) bei pripažino netekusiu galios Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymą.

2.3. 2020 m. liepos 1 d. pareigybės aprašyme nustatyta vykdyti pirkimų, susijusių su struktūriniam padaliniui priskirtomis funkcijomis, iniciatoriaus funkcijas. Ši funkcija buvo nustatyta atsižvelgus į jau pripažintą netekusį galios Administratoriaus direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymą bei į Administracijos Skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. D2-492 dėl 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymo pakeitimo.

2.4. 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymo pakeitimas yra susijęs su iškilusiu konfliktu, jam atsisakius vykdyti Užduotį, kurios atlikimas jame nebuvo nustatytas. Skyriuje buvo nustatytos pareiginės funkcijos kitiems Skyriaus valstybės tarnautojams inicijuoti viešuosius pirkimus, susijusius su Skyriui priskirtomis funkcijomis, todėl nebuvo susidariusi tokia padėtis, kad jam neatlikus Užduoties, būtų negalima įgyvendinti Skyriaus nuostatuose numatytų uždavinių ir funkcijų. Atsakovas neatsižvelgė į esamą pareiškėjo darbo krūvį, neįvertino realių pareiškėjo galimybių tuo pačiu darbo metu atlikti nustatytos apimties papildomas funkcijas. Atsakovo pavestos pareiškėjui papildomai atlikti funkcijos pažeidžia jo teisę gauti priemoką už papildomą užduočių atlikimą. Papildžius jo 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymą naujomis funkcijomis, jis yra diskriminuojamas atsižvelgiant į kitus Skyriuje dirbančius valstybės tarnautojus, kurie atlikdami analogiškas funkcijas, už darbą gauna didesnį atlygį nei jis, nėra apibendrinti ir susisteminti duomenys, kiek jo darbo krūvis padidėjo ir kaip pasiskirstė Skyriaus valstybės tarnautojų panašaus pobūdžio atliekamos užduotys, nes jų mastas, tenkantis didesniam valstybės tarnautojų skaičiui, turėjo sumažėti, o jo gaunamų užduočių apimtys, intensyvumas padidėjo. Atsakovas pažeidė lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.

2.5. Administracijos 2020 m. liepos 1 d. įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarkos, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. 2020 m. balandžio 14 d. įsakymas ir 2020 m. liepos 1 d. įsakymas (toliau abu kartu – ir Įsakymai, ginčijami įsakymai) pažeidžia pareiškėjo teises bei įstatymų saugomus interesus ir yra naikintini.

7. Vertindamas 2020 m. liepos 1 d. įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas aptarė Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punktą, Metodiką ir priėjo prie išvados, kad valstybės tarnautojų pareigybių aprašymas ir vertinimas nėra vien formalus procesas, kurio rezultatas – valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo parengimas. Valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga (nagrinėjamu atveju – atsakovas), visais valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo rengimo etapais, analizuoja teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas. Atsižvelgus į tai, specialieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai, nustatomi tik įvertinus pareigybės paskirtį, bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas.

8. Teismas aptarė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus ir išanalizavęs 2020 m. liepos 1 d. įsakymo turinį nustatė, jog pareiškėjui naujai pavesta funkcija – vykdyti pirkimų, susijusių su struktūriniam padaliniui priskirtomis funkcijomis, iniciatoriaus funkcijas yra tiesiogiai susijusios su Skyriaus nuostatuose numatytomis Skyriaus funkcijomis (inicijuoja viešuosius pirkimus, susijusius su Skyriui priskirtomis funkcijomis, rengia sutarčių projektus (8.7.3 p.) ir kt.).

9. Teismas aptarė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą, reglamentuojantį priemokas už papildomų užduočių atlikimą ir nurodė, kad teisės aktai nenustato šią įstaigos vadovo teisę ribojančių sąlygų, įstatymų leidėjas šiomis nuostatomis siekė sudaryti galimybę optimaliai išnaudoti žmogiškuosius resursus valstybės tarnyboje, suteikdamas už valstybės tarnybos organizavimą atsakingam subjektui teisę pavesti atlikti papildomas užduotis valstybės tarnautojams bei nustatydamas pareigą apmokėti už papildomai atliekamą darbą.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog 2020 m. liepos 1 d. įsakymas buvo priimtas neatsižvelgiant į jo realų darbo krūvį bei galimybes tuo pačiu darbo metu atlikti nustatytos apimties papildomas funkcijas, nes laikė juos subjektyvaus pobūdžio, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti 2020 m. liepos 1 d. įsakymo neteisėtumo.

11. Atsižvelgęs į tai, kad iš 17 valstybės tarnautojų, dirbančių Skyriuje, tik nedaugeliui pareigybės aprašymuose neįrašyta funkcija – viešųjų pirkimų vykdymas, teismas darė išvadą, kad viešojo administravimo subjektas šiuo atveju tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis jam suteikta teise pavesti valstybės tarnautojui atlikti papildomas funkcijas, todėl priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo konstatuoti lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų pažeidimų.

13. Teismas nusprendė, kad Įsakymai priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant nei vienos suinteresuotos šalies teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, šioje situacijoje yra protingi ir teisingi, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, teismas nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

16.1. Nepagrįsta teismo išvada dėl pareiškėjui pavestos naujos funkcijos sąsajos su Skyriaus nuostatais (8.7.3 p.) ir argumentas, jog pareigybės aprašymai yra rengiami ne konkrečiam asmeniui. Skyriaus nuostatų 8.7.3. punkte nustatyta, kad Skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius Administravimo srityje, atlieka šią funkciją – inicijuoja viešuosius pirkimus, susijusius su Skyriui priskirtomis funkcijomis, rengia sutarčių projektus. Pareiškėjas niekada nevykdė viešųjų pirkimų, susijusių su struktūriniam padaliniui priskirtomis funkcijomis, iniciatoriaus funkcijų, ir tai nėra susiję su jo veiklos sritimi, priežiūra ir kontrole, bei pareigybės specializacija – savivaldybės įgyvendinamų projektų priežiūra. Skyriuje tai atliko kiti valstybės tarnautojai.

16.2. 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymas buvo pakeistas atsisakius vykdyti Užduotį, kurios atlikimas nebuvo nustatytas 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašyme. Iškilus konfliktui su Skyriaus vedėju, buvo nepagrįstai ir neteisėtai didinamas darbo krūvis, reikalaujama atlikti papildomus darbus, nesirengiant už juos mokėti. Esant tokiai situacijai, pasinaudojus Administracijos vadovo diskrecijos teise, kaip stipriosios šalies teise valstybės tarnybos darbo santykiuose, buvo nustatyta aptariama darbo funkcija.

16.3. Pakeitus 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymą, nustačius naują funkciją yra padidinamas darbų mastas, neatsižvelgiant į kitas atliekamas funkcijas, jų apimtį ir intensyvumą, taip išvengiama apmokėjimo už papildomų užduočių atlikimą (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. 2 p.), nėra išspręstas darbo užmokesčio padidinimo klausimas taip, kad dirbant padidėjusiu darbo krūviu, būtų gaunamas didesnis atlygis už atliekamą darbą. Susidarė tokia teisinė situacija, jog dirbant padidėjusiu darbo krūviu, už viešųjų pirkimų, susijusių su Skyriui priskirtomis funkcijomis, inicijavimą nebus mokama, t. y. pažeidžiama teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

16.4. Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymas buvo priimtas be aiškių motyvų, nesusietas su pasikeitusia įstaigos veikla, strategija, uždaviniais ar planais. Keisti 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymo nebuvo jokios būtinybės, o jo pakeitimas nebuvo pagrįstas reikšmingomis ir būtinomis organizacinėmis ar ekonominėmis priežastimis, dėl ko iškilo būtinybė, siekiant įgyvendinti Skyriaus nuostatose numatytus uždavinius ir funkcijas, papildyti atliekamas pareigines funkcijas.

16.5. Pateikus skundą teismui, Administracijos direktorius 2020 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtino naują pareigybės aprašymą, pripažino netekusiu galios 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. A-849(4.1E) „Dėl Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“, su vėlesniu pakeitimu. Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakyme nenurodyta, kad konkrečiai yra panaikinamas ir Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymas, kad jis pripažintas netekusiu galios, tai yra nebegaliojantis, dėl to nepagrįstas teismo vertinimas, kad Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymas nebegali būti ginčo dalyku.

16.6. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad nebuvo jokios būtinybės priimti 2020 m. balandžio 14 d. įsakymą, o vėliau jį panaikinti. Metodikoje nurodyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai patvirtinami iki 2020 m. birželio 30 d. (3.1. p.), taigi minėtas įsakymas priimtas nesivadovaujant Metodika. 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašyme nebuvo nustatyta viešųjų pirkimų inicijavimo funkcija, tokia nustatyta tik 2020 m. balandžio 14 d. įsakymu, iš kurio minėta funkcija perkelta į 2020 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtintą pareigybės aprašymą, todėl nesutiktina su teismo argumentu, kad Įsakymai priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant nei vienos suinteresuotos šalies teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, šioje situacijoje yra protingi ir teisingi, jog nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad Administracija tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymo, kuriuo siekiant pareiškėjui (Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiajam specialistui) nustatyti papildomą viešųjų pirkimų inicijavimo funkciją, buvo atitinkamai pakeistas Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, ir 2020 m. liepos 1 d. įsakymo, kuriuo dėl tos pačios priežasties patvirtintas naujas Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas.

20. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

21. Bylos duomenimis, nustatyta, kad: pirminės redakcijos pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašyme nebuvo expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta viešųjų pirkimų inicijavimo funkcija; Skyriaus nuostatuose viešųjų pirkimų inicijavimas yra išskirtas kaip administravimo srityje vykdoma savarankiška funkcija (žr. jų 8.8.3 p.); Skyriuje ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo skirtingų pareigybių valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, inter alia (be kita ko), A lygio skirtingų kategorijų (nuo 8 iki 14 kategorijos) vyriausieji specialistai, projekto priežiūros specialistai, vyriausieji specialiųjų darbų techninės priežiūros specialistai, vyriausiasis techninės priežiūros inžinierius, vyriausiasis techninės priežiūros specialistas (žr. Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. A-447).

22. Nustatyta ir tai, kad Administracija nepaneigė pareiškėjo procesiniuose dokumentuose akcentuotos informacijos, jog viešųjų pirkimų inicijavimo funkcijos atlikimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo eksplicitiškai įtvirtintas kai kurių kitų Skyriaus valstybės tarnautojų pareigybės aprašymuose. Atitinkamai kiti bylos duomenys (žr., pvz., Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 5 d. raštą, Administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. AP-5 „Dėl pavedimo A. A. atlikti papildomas funkcijas ir priemokos nustatymo“, Skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 26 d. tarnybinį pranešimą Nr. D2-492 „Dėl pareigybės [aprašymo] pakeitimo“ ir kt.) sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad tiek Administracijos direktorius, tiek Skyriaus vadovas sutiko su pareiškėjo pozicija, jog 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašyme (redakcija, galiojusi iki jo pakeitimo (panaikinimo) ginčijamais įsakymais) viešųjų pirkimų inicijavimo funkcija nebuvo numatyta, ir kad paminėtoji funkcija buvo pavesta atlikti kitiems Skyriaus valstybės tarnautojams arba darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo teiginiu, kad iki ginčijamų įsakymų priėmimo pareiga vykdyti viešųjų pirkimų inicijavimo funkciją pareiškėjui kilo iš 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymo (redakcija, galiojusi iki jo pakeitimo (panaikinimo) ginčijamais įsakymais) 5.28 punkte įtvirtintos pareigos „vykdyti kitus skyriaus vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus, susijusius su atliekamomis funkcijomis“, nes, kaip minėta, viešųjų pirkimų inicijavimo funkcija negali būti vertinama kaip „susijusi su [pareiškėjo] atliekamomis funkcijomis“.

24. Teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 14 d. įsakymo redakcijos 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymo turinį palyginusi su įtvirtintuoju jo pirminėje redakcijoje, prieina prie išvados, kad priėmus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymą tiek specialieji reikalavimai, tiek funkcijos, nustatytos pareiškėjo pareigybės aprašyme, reikšmingai pakito. Šią pareigybę norinčiam užimti vyriausiajam specialistui iškelti aukštesni specialieji reikalavimai, t. y. į ją nebegali pretenduoti asmuo, neturintis aukštojo universitetinio statybos inžinerijos krypties išsilavinimo, o turintis tik tokiam prilygintąjį technologijos mokslų studijų srities statybos inžinerijos krypties išsilavinimą. Taip pat pareiškėjo pareigybės aprašymas buvo papildytas savarankiškomis funkcijomis, kurios nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nebuvo numatytos pirminės redakcijos 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašyme, t. y. ne tik įtvirtinta kokybiškai nauja viešųjų pirkimų inicijavimo funkcija, tačiau nustatyta, kad skyriaus vedėjas šias pareigas užimančiam specialistui gali pavesti atlikti visas Skyriaus kompetencijai priskirtas funkcijas.

26. Teisėjų kolegija, Nutarties 22–25 punktuose paminėtus bylos duomenis įvertinusi nagrinėjamos bylos kontekste, prieina prie išvados, kad ginčijamais įsakymais pirminės redakcijos 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymas buvo papildytas tiek nustatant aukštesnius specialiuosius reikalavimus, kurie keliami šios pareigybės karjeros valstybės tarnautojams, tiek įtvirtinant savarankiškas funkcijas (įskaitant nagrinėjamai bylai reikšmingą viešųjų pirkimų inicijavimo funkciją), kurios nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nebuvo numatytos iki ginčijamų įsakymų priėmimo galiojusios redakcijos 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašyme.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracijos direktorius, atlikdamas Valstybės tarnybos įstatyme ir Vietos savivaldos įstatyme jam priskirtas personalo valdymo funkcijas (Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d.), turi diskrecijos teisę, neviršydamas didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus, organizuoti administracijos darbą ir, tvirtinant pareigybes, atitinkamas funkcijas pavesti atlikti valstybės tarnautojams arba pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims. Kartu pabrėžtina, kad, kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017, papildant valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą naujomis funkcijomis, turi būti įvertinta pareigybės reikšmė ir jos įtaka įstaigos veiklos rezultatams, patikrinta, ar naujų funkcijų įrašymas turi esminės reikšmės pareigybės lygiui ir kategorijai.

28. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad, viena vertus, keičiant valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus turi būti vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnyje „Valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai“, 8 straipsnyje „Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skaičius bei pareigybių aprašymai ir sąrašai“ bei Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintoje Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Kita vertus, tai darant privalo būti užtikrintos valstybės tarnautojo, kurio pareigybės aprašymas yra keičiamas, įstatymu garantuojamos teisės.

29. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, nagrinėjamu atveju būtina atskleisti teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su atvejais, kuomet iškyla būtinybė karjeros valstybės tarnautojui pavesti atlikti iš esmės savarankiškas funkcijas, kurios nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nebuvo numatytos iki tokio pavedimo galiojusios redakcijos pareigybės aprašyme. Paminėtoms situacijoms sureguliuoti, priklausomai nuo to, ar toks sureguliavimas yra laikino ar nuolatinio pobūdžio, turi būti taikomos skirtingos teisės normos:

29.1. Tuo atveju, jeigu iškyla būtinybė laikinai valstybės tarnautojui pavesti atlikti kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas arba atlikti pareigybės aprašyme nenumatytą funkciją, kurias valstybės tarnautojas pagal turimą kvalifikaciją gali atlikti, personalo valdymo funkcijas atliekantis įgaliotas asmuo ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose ir laikydamasis įtvirtintų procedūrų, turi priimti sprendimą, atitinkamai (1) dėl pavadavimo, arba (2) dėl papildomų užduočių atlikimo. Šių sprendimų priėmimo tvarka ir pagrindai nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojui ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui gali būti skiriama viena iš šių priemokų: 1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos; 2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Kai ši priemoka skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, trunkančius ilgiau negu 6 mėnesius, šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl priemokos skyrimo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui netaikomas ir šiame punkte numatyta priemoka gali būti skiriama iki projekto pabaigos“.

29.2. Tuo atveju, jeigu personalo valdymo funkcijas atliekantis įgaliotas asmuo nusprendžia atlikti nuolatinio pobūdžio darbo organizavimo pakeitimus (be kita ko, iš esmės pakeisti galiojantį valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, inter alia (be kita ko) jame įtvirtinant aukštesnius specialiuosius reikalavimus ir (arba) savarankiškas funkcijas, kurios nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nebuvo numatytos iki tol galiojusios redakcijos pareigybės aprašyme), turi būti teisės aktuose nustatyta tvarka naikinama iki tokio pobūdžio pakeitimų buvusi pareigybė ir steigiama nauja. Tokiu atveju karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, privalo būti užtikrintos visos tokiais atvejais priklausančios garantijos, inter alia (be kita ko) nustatytosios Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje, taip pat laikomasi paminėtoje dalyje nustatytos tvarkos. Primintina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo“.

30. Bylos duomenys patvirtina, kad Administracijos direktorius ginčijamais įsakymais pirminės redakcijos 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašymą reikšmingai papildė (tiek nustatydamas aukštesnius specialiuosius reikalavimus, tiek įtvirtindamas savarankiškas funkcijas, kurios nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nebuvo numatytos iki tol galiojusios redakcijos 2018 m. gruodžio 12 d. pareigybės aprašyme) nesilaikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Vadinasi, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčo įsakymai yra neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčo įsakymai akivaizdžiai susiję su pareiškėjo (karjeros valstybės tarnautojo) teisėmis, kurios nagrinėjamu atveju buvo pažeistos neužtikrinus Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų garantijų.

32. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Įsakymai yra pagrįsti ir teisėti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Įsakymus. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami.

33. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (600 Eur sumą, kurią sudaro skundo parengimas (400 Eur), atstovavimas pirmosios instancijos teisme (200 Eur)). Pareiškėjui teisinę pagalbą teikė advokato padėjėjas.

34. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo patenkintas apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjas turi teisę į išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas).

36. Pareiškėjas nurodo ir prideda tai patvirtinančius įrodymus, kad 400 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė už 2020 m. birželio 15 d. skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui parengimą priteistina maksimali suma yra 2717,2 Eur (2,5 (koeficientas) × 1358,6 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 80 proc.). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (400 Eur) už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už dalyvavimą 2020 m. spalio 22 d. bylos posėdyje, kuris truko 1 val. 6 min. (tokia laiko trukmė pagal Rekomendacijų 9 p. prilyginama 1 val.). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojama maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje (1 val.) yra 111,88 Eur. (0,1 (koeficientas) × 1398,5 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 80 proc.).

37. Maksimali galima pagal Rekomendacijas priteisti suma nagrinėjamu atveju yra 511,88 Eur (400 + 111,88). Tad pareiškėjo prašoma priteisti 600 Eur suma už išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant teisme, viršija pagal Rekomendacijas galimą priteisti maksimalią sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti didesnę nei galimą maksimalią pagal Rekomendacijas priteisti sumą. Galimas maksimalus pagal Rekomendacijas išlaidų atlyginimo sumos dydis yra pakankamas ir adekvatus, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą tiek faktinių aplinkybių nagrinėjimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo atžvilgiu ir dėl to pareiškėjo atstovui tekusį darbo krūvį. Todėl pareiškėjui priteistina 511,88 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. A. skundą tenkinti, panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. A-229 „Dėl miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-849(4.1 E), pakeitimo“ ir 2020 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A-628 „Dėl miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. A-849(4.1E) pripažinimo netekusiu galios“.

Pareiškėjo A. A. prašymą dėl išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo tenkinti ir priteisti jam iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 511,88 (penkis šimtus vienuolika eurų, 88 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.