- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-13
- Bylos Nr.
- 2-1437-875/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Atsakovas
- J. R.
- Advokatai
- Virginijus Gžimaila
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant atsakovui J. R. ir jo atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos priteisimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo J. R. 3140,55 Lt žalos atlyginimą, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,00 Lt žyminį mokestį. Ieškinyje nurodoma, kad 2009-06-20 Akmenės r. sav., Ventoje, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas J. R., vairavęs P. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), ir neteisėtai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. P. V. buvo sudaręs su ieškovu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl apdraustajam J. R. pasišalinus iš eismo įvykio vietos, ieškovas (draudikas) įgijo į jį atgręžtinio reikalavimo teisę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies, nes ieškovo reikalaujama 3140,55 Lt suma yra pernelyg didelė atsakovui. Atsakovas nurodo, kad yra nepajėgus iškart sumokėti tokią sumą, nes nedirba ir yra neįgalus, jo sveikata labai prasta. Atsakovo mėnesio pajamos – tik 447,84 Lt invalidumo pensija. Atsakovas paaiškino, kad gyvena vienas ir iš kitų šeimos narių paramos negauna. Atsakovas prašo ieškovo reikalaujamos sumos sumokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Be to, teismo posėdyje atsakovas tvirtino, kad nėra atsakingas už žalą, nes eismo įvykio metu automobilio nevairavo, o teismas jį pripažino kaltu remdamasis melagingais liudijimais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su P. V. 2008-11-14 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (duomenys neskelbtini). Šia draudimo sutartimi buvo apdrausta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), o valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė (b.l. 4, 5). Sutarties sudarymą patvirtina liudijimas (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). 2009-06-20 apie 19.18 val. Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurį, kaip nurodoma Akmenės rajono policijos komisariato pažymoje, sukėlė minėtą automobilį vairavęs atsakovas, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l. 9, 10). Eismo įvykyje buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11, 14-19). 2009-09-07 ieškovas išmokėjo 3300,55 Lt draudimo išmoką už eismo įvykyje apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 20, 22). Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-06-30 nutarimu, priimtu išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas J. R. už neteisėtą, pažeidžiantį Kelių eismo taisyklių reikalavimus pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį, o už svetimos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, kurios valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), sugadinimą – kaltu pagal šio Kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Atsakovas atlygino ieškovui tik 160,00 Lt iš tų 3300,55 Lt, kuriuos ieškovas išmokėjo nukentėjusiajam trečiajam asmeniui kaip draudimo išmoką.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nesilaikęs asmuo pagal CK 6.263 str. 2 d. privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmenų turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad draudikas (ieškovas), sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (atsakovas), jeigu už žalos padarymą atsakingas asmuo pasišalino iš autoįvykio vietos.
Tačiau CK 6.282 str. 3 d. taip pat numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Be to, CK 6.251 str. 2 d. taip pat numatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, pagal kurią teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nagrinėjamoje byloje žala nėra padaryta tyčia, o atsakovo turtinė padėtis yra išties bloga, nes, kaip matyti iš naudojantis VSDFV elektronine duomenų baze teismo suformuotos pažymos (b.l. 52), atsakovas pragyvena vien iš 447,84 Lt invalidumo pensijos, yra neįgalus ir netekęs 60% darbingumo (b.l 33, 35, 36). Ieškovas yra juridinis asmuo ir verslo subjektas, veikiantis draudimo rinkoje dėl pelno, kurio siekiant tenka prisiimti tam tikrą nuostolių riziką. Akivaizdu, kad 3140,55 Lt dydžio nuostolis ieškovo turtinei padėčiai nedaro jokios esminės įtakos, kai tuo tarpu visos šios sumos priteisimas iš atsakovo reikštų esminį ir ilgalaikį jo turtinės padėties pabloginimą, atimant minimaliausias pragyvenimo lėšas. Dėl šios priežasties, o taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, nors ir buvo atstovaujamas advokato, nesigynė nuo regresinio ieškinio reikalaudamas taikyti CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą [pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2010-02-23 nutartis c.b. Nr.3K-3-78/2010], kuris pagal CK 1.127 str. 4 d. skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo 2009-09-07 (b.l. 22), teismas sprendžia, jog CK 1.5 str. 4 d. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai nebus pažeisti tik ženkliai sumažinus ieškovo reikalautą priteisti sumą. Todėl, vietoje reikalautų 3140,55 Lt, ieškovui iš atsakovo priteistinas 500,00 Lt nuostolio atlyginimas.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Kaip minėta, atsakovas prašo priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dviems metams, atsižvelgiant į labai sunkią jo turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Iš atsakovo pateiktos Darbingumo lygio pažymos (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. R. netekęs 60% darbingumo (b.l. 33) ir yra neįgalus (b.l. 36). Dėl mažų pajamų ir neįgalumo atsakovo galimybės atlyginti žalą yra objektyviai ribotos, todėl teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas dešimčiai mėnesių.
Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. bei 93 str. 1 d., o taip pat atsižvelgiant į ieškinio dalinio patenkinimo motyvus, iš atsakovo ieškovui priteistinas visas 94,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2011-09-27 mokėjimo nurodymu Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Turint omenyje ieškinio dalinio patenkinimo motyvus, iš ieškovo valstybei nepriteisiama nepatenkintų ieškinio reikalavimų daliai proporcinga atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis (b.l. 51). Kitos bylinėjimosi išlaidos nesiekia 10,00 Lt, todėl pagal CPK 96 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr.134-6373) valstybei nepriteistinos (b.l. 1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 6 d., 259 str., 263 str., 268 str. ir 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 500,00 Lt (penkių šimtų litų 00 ct) žalos atlyginimą, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 500,00 Lt (penkių šimtų litų 00 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,00 Lt (devyniasdešimt keturių litų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, J.Basanavičiaus g. 12., LT-03600 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Sprendimo įvykdymą išdėstyti lygiomis dalimis dešimties mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 50 Lt.
Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios reikalautos 2640,55 Lt žalos atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.