Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui S. T., išvadą byloje, teikianti institucija, – Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. T., gim. 2015-05-23, išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2016-12-01 iki vaiko pilnametystės. Nurodo, jog jai ir atsakovui 2015-05-23 gimė dukra Amelija, atsakovas pripažino, kad jis yra Amelijos tėvas, dalyvavo dukters auklėjime, tačiau nuo 2015 m. gruodžio mėn. ji su atsakovu pradėjo gyventi atskirai. Atsakovas teikė vaikui išlaikymą po 100,00 Eur, o 2016 m. spalio mėn.- 150,00 Eur, tačiau ieškovei teikiamo išlaikymo nepakanka, nes dukra auga, didėja jos poreikiai. Ieškovė taip pat nurodo, kad jos finansinė padėtis sunki, ji nedirba, nes augina dukrą, mokosi Klaipėdos universitete nuolatinių studijų programoje ir gauna 116,25 Eur socialinę išmoką, kitų pajamų ji negauna, jai vaiką išlaikyti padeda jos mama, pas kurią su dukra ir gyvena.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad ieškovė jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, jos pajamas sudaro tik gaunama stipendija, jai materialiai padeda jos mama, o atsakovas nesutinka mokėti didesnio išlaikymo vaikui, nors jis dirba užsienyje ir gali daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo. Prašo priimti sprendimą už akių, nes atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, įrodymų apie savo turtinę padėtį ir į parengiamąjį posėdį neatvyko.

Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad apsilankius skyriaus specialistei ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog ieškovė su mažamete dukra gyvena ieškovės mamai R. P. nuosavybės teise priklausančiame būste. Ieškovės mama neprieštarauja, kad ieškovė su dukra gyventų pas ją. Ieškovė yra vaiko auginimo iki trijų metų atostogose ir ieškosi darbo, ji studijuoja Klaipėdos universitete bei turi tikslą įsigyti išsilavinimą. Šalių dukra lanko Palangos lopšelį-darželį „Sigutė“. Ieškovės finansinė padėtis sudėtinga, jos pajamas sudaro 116,00 Eur socialinė pašalpa, jai dukrą padeda išlaikyti mama. Ieškovės teigimu, atsakovas su dukra bendrauja, retkarčiais susitinka, teikia jai išlaikymą, tačiau teikiamo išlaikymo nepakanka augančiai dukrai. Šalių dukra yra silpnesnio imuniteto, reikalingos lėšos vaistams ir imuniteto stiprinimui. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba užsienyje, todėl galėtų skirti dukters išlaikymui didesnę pinigų sumą. Išvadoje pažymima, kad ieškovė turi tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas ir sudaro mažametei dukrai aplinką, būtiną vaiko fiziniam ir protiniam vystymuisi. Mama aprūpina dukrą reikiama apranga ir avalyne, nuperka žaislų. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą, kad vaikui skiriamos lėšos būtų stabilios ir gaunamos kas mėnesį. Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja ir pritaria ieškovės prašomam išlaikymo dydžiui, nes atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas ir privalo teikti išlaikymą dukrai bei prisidėti prie jos materialinės gerovės užtikrinimo. Į teismo posėdį neatvyko Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, gautas prašymas nagrinėti bylą skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas nustatytu terminu nepateikė teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį, nors jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Nors apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, į parengiamąjį teismo posėdį jis neatvyko.

Išklausius ieškovės atstovės nuomonės, teismas sprendžia bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui, ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui.

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. B. ir S. T., negyvendami santuokoje, 2015-05-23 susilaukė dukters A. T.. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad jos pajamas sudaro tik 116,25 Eur kas mėnesį mokama socialinė išmoka. Ieškovė savo vardu jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė mokosi Klaipėdos universitete, kartu su mažamete dukra gyvena pas savo mamą jai nuosavybės priklausančiame būste. Atsakovas bendrauja su dukra, teikia jai išlaikymą, tačiau jo nepakanka augančios dukters būtiniems poreikiams tenkinti. Ieškovė ir jos atstovė neneigia, kad atsakovas teikia materialinį išlaikymą dukrai, tačiau teigia, kad teikiamas išlaikymas nėra stabilus, ir jo nepakanka dukters būtiniems poreikiams tenkinti, juolab, kad atsakovas dirba užsienyje ir turi galimybę teikti didesnį išlaikymą dukrai. Minėta, kad atsakovas, būdamas teismo įpareigotas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva nustatė, kad atsakovas jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie jo darbinę veiklą Lietuvoje, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti.

Ieškovė prašo iš atsakovo jų nepilnametės dukters poreikių tenkinimui priteisti išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neišreiškė.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu yra 380,00 Eur). Tačiau šis išlaikymo dydžio kriterijus yra orientacinio pobūdžio ir gali būti tam tikrais atvejais didinamas arba mažinamas, įvertinus vaikų poreikius bei jų tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant kiekvieno iš tėvų pareigą išlaikyti vaikus turi būti vertinama kiekvieno iš jų turtinė padėtis, siekiant nustatyti, kuris iš jų didesne dalimi gali prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus.

Ieškovės mėnesinės pajamos yra 116, 25 Eur gaunama socialinė išmoka, ji augina vaiką, ir neturi galimybių dirbti, yra studentė, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Atsakovas, ieškovės teigimu, dirba užsienyje, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, kaip ir nėra duomenų apie atsakovo gaunamas ir/ar turimas pajamas, visgi atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, jis turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo vaiku, jį auklėti, globoti, jį tinkamai atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui turi būti teikiamas net ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis, todėl abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Akcentuotina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, tai, kad ieškovės reikalaujamas išlaikymo dukrai dydis yra nežymiai didesnis, nei minimalus, būtinas vaiko bent minimaliems ir reikalingiausiems poreikiams tenkinti, byloje nėra jokių duomenų, jog 200,00 Eur išlaikymas atsakovo dukrai nėra būtinas, todėl teismo vertinimu atsakovas gali daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo, ypač įvertinus ir tai, kad dukra nuo pat jos gimimo gyvena su motina, kuri šalių dukra rūpinasi, ją auklėja ir prižiūri, taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei šalių dukrai tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį nuo 2016-12-01 iki dukters pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad šios periodinės išmokos nėra didelės, atitinka tik pačius minimaliausius vaiko poreikius.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė R. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis, jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms gali būti kreipiamasi dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. l d.). Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir jai teikiama garantuojama valstybės teisinė pagalba, iš atsakovo priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir jo priteisimą (((12 mėn. x 200 Eur x 3 proc.) – 25 proc.) (85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 7 d., 80 str. 7 d.), bei 141,86 Eur už advokato teikiamą antrinę teisinę pagalbą į valstybės biudžetą (CPK 96 str., 99 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters R. B., gim. 2015-05-23, išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų ir 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-12-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters A. T. išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. T. 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 00 euro centų) žyminį mokestį valstybei, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už priteistą žyminį mokestį, ir civilinės bylos numerį Nr. e2-707-995/2016.

Priteisti iš atsakovo S. T. valstybei 141,86 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 86 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5630, ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.