Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. N1-1072-725/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
N1-1072-725/2011
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01150-20
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Nukentėjusysis
K. N.
Kaltinamasis
G. S.
Advokatai
Algimantas Degulis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1072-725/2011Proceso Nr. 1-25-1-01150-2010-9Procesinio sprendimo kategorija(S)1.2.4.5.; 1.1.7.2.5.; 2.1.10.1.;2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.1.2.;2.1.14.; 2.3.6.4.5., 2.4.1.2.; 2.4.1.1.; 2.1.4.5.5. (N)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 6 d.Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant:prokurorei Sigitai Maskeliūnienei,

nukentėjusiajam K. N., jo įstatyminiam atstovui D. N., nukentėjusio atstovui advokatui Algimantui Deguliui,

kaltinamojo gynėjui advokatui V. K.,kaltinamajam G. S., jo įstatyminiam atstovui R. M.,VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G.S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G.S. 2010-09-26 apie 15.30 val. prie Sukilėlių pr. 78 namo, Kaune, veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamečiu L. U., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui nukentėjusiajam K. N. kumščiais sudavė smūgius į galvą, padarydamas poodinę kraujosruvą veide, dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimą vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. S. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2010-09-26 su L. U. sėdėjo kieme, esančiame Sukilėlių pr. namo Nr. 76 – Nr. 78, ant suoliuko. Pro šalį ėjo K. N. su D. B.. Kaltinamajam su L. U. į juos pasižiūrėjus, tarp visų įvyko žodinis konfliktas. Besikalbėdami priėjo vieni prie kitų. Tada K. N. sudavė vieną smūgį į veidą L. U., o L. kaire ranka sudavė K. į akį. K. užsidengė akį ir nuėjo. Kaltinamasis su L. U. dar pasėdėjo ir nuėjo namo pavalgyti. Gal po 20 min. vėl išėjus į kiemą, pamatė, kaip G. B. sėdo į savo autobusiuką ir išvažiavo. Grįžęs gal po 10 min. su dviem draugais, priėjęs pradėjo aiškintis dėl buvusio įvykio. Kaltinamasis pastariesiems pasakė, kad L. U. sudavė K. N. už kaltinamojo brolį – kiemo vaikai kalbėjo, kad kaltinamojo brolį sumušė K. N.. Tada iš D. namų išėjo K. N., akį jis buvo atsidengęs, ji buvo vos paraudusi. Kaltinamasis su juo pašnekėjo, paspaudė ranką. Su ieškiniu nesutinka, nes nėra kaltas. Nemano, kad nukentėjusysis patyrė žalą už tokią sumą.

Kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis K. N. parodė, kad 2010 m., rudenį, rugsėjo mėn., sekmadienį, ėjo su draugu D. B.. Ant suoliuko sėdėjo kaltinamasis su L. U.. Einant pro šalį, atsisukęs L. U. liepė jam ateiti. Nukentėjusiajam atsisakius, L. U. ir nukentėjusysis vienas kitam pasakė po necenzūrinį žodį. Tada L. U. ir G. S. atsistojo ir pradėjo kumščiais daužyti nukentėjusiojo galvą. Daužė abu, į galvos sritį, galėjo būti apie 8 smūgius. Kuris pataikė į akį – nežino. Nukentėjusysis, užsidengęs akį, nuėjo iki D. namų laiptinės. Pasėdėjus ir pasidarius bloga, nuėjo į D. namus išsivemti. D. nuėjo apie įvykį paaiškinti broliui. Po kiek laiko nukentėjusysis buvo iškviestas į lauką. Lauke buvę vaikinai siūlė nukentėjusiajam susitaikyti. Kadangi nukentėjusiajam ir toliau buvo bloga, jis greitai paspaudė ranką kaltinamajam ir nuėjo namo. Visą tą laiką buvau užsiėmęs už akies. Tos pačios dienos vakare apie 23 val. jį paguldė į ligoninę, kurioje išgulėjo apie 5 dienas. Kaltinamasis su L. U. nukentėjusįjį pradėjo mušti nieko nesakę. Vėliau D. po įvykio aiškinantis prie laiptinės, sakė, kad tai dėl G. brolio. Iki dabar kaltinamasis neatsiprašė. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė duodamas parodymus lapkričio 3 d., nes iš kart po įvykio jį apklausinėjo, nukentėjusiajam būnant ligoninėje, kai nukentėjusiajam labai skaudėjo, o pati apklausa vyko 6 val. ryto. Dabar po akim yra įdėta titano plokštelė ir su ja reikė vaikščioti visą gyvenimą, tai pakenks mašinos vairavimui, be to, ją jaučia, kai reikia žiūrėti į viršų ir į apačią.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė D. N. parodė, kad 2010-09-26 sūnus grįžo namo ir iš karto atsigulė į lovą. Dukra pasakė, kad sūnui bloga. Kai pamatė sūnaus akį, kuri buvo jau pajuodavusi, iškvotė viską apie įvykį. Sūnus papasakojo, kad iš pradžių buvo vaikiškas konfliktas, buvo gąsdinta dukra, po to jį du vaikinai – K. ir L. sumušė - daužė į galvą ir veidą. Nuo kurio smūgio toks sužalojimas – nežinojo. Greitoji sūnų išvežė į Klinikas. Dabar sūnui po akim yra įdėta plokštelė. Sūnui stoti į karo Akademiją buvo pasiūliusi ji, kadangi jis yra tvirto charakterio, nepriekaištingas, mokslai jam sekasi labai gerai. Kai du mėnesius po įvykio nelankė mokyklos, jis mokėsi savarankiškai. Tačiau K. A. reikalinga stipri sveikata. Dabar sūnus galvoja apie mediciną. Dėl įvykusio sūnaus mokslai nelabai nukentėjo, tačiau jis patyrė pažeminimą. Sūnus niekada nesimušė.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2010 metais rudenį, rugsėjo 26 d., vaikštinėjo su K. N.. Kieme, esančiame Sukilėlių pr. 76 – 78, juos abu pakvietė L. U. ir kartu buvęs G.. Liudytojui su draugu nekreipiant į juos dėmesio, L. U. su G. patys atėjo link liudytojo su draugu. L. U. su G. paėmė K. už drabužių krūtinės srityje ir pradėjo mušti į akį, veido sritį. Sudavė daugiau nei po du smūgius. Po sumušimo liudytojas draugą K. nusivedė pas save į namus. L. akis buvo labai sumušta, matėsi net randas. Liudytojo namuose K. prie akies prisidėjo ledo. Apie įvykį liudytojas viską papasakojo broliui G. B.. Brolis, pasiskambinęs bei pasikvietęs draugus, atvažiavo aiškintis. Buvęs namuose liudytojo tėtis sakė, kad K. tualete vėmė. Broliui lauke aiškinantis, dėl ko buvo sumuštas K., G. pasakė, kad dėl to, jog K. sumušė jo brolį. Po įvykio K. negalėjo atsimerkti, nes akis buvo užtinusi.

Liudytojas G. B. parodė, kad, būnant namuose, paskambino brolis D., kuris pranešė, kad prie liudytojo brolio ar šio draugo, kažkas kabinėjasi, muša ar primušė. Brolis į namus sugrįžo su K. ir tada liudytojas sužinojo, kad K. sumušė G. ir L.. Liudytojas pasiskambinęs bei pasikvietęs savo draugus, išėjo su jais į lauką, tenai pasišnekėjo su G., L.. K. jautėsi blogai – jam skaudėjo akį, buvo bloga, tėtis davė jam ledo, K. tualete vėmė. Suprato, kad įvykis įvyko lyg dėl to, jog K. smėlio dėžėje pastūmė G. brolį.

Liudytojas A. B. parodė, jog į namus parėjo sūnus D. su sumuštu draugu K. - buvo stipriai užtinusi akis. Liudytojas K. davė ledo. K. apie 20 min. buvo tualete, nes jam buvo bloga. Sūnus D. papasakojo, kad K. sumušė G. ir kitas jaunesnis asmuo.

Liudytoja D. U. parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai sūnus gavo šaukimą į policiją. Jai atrodo keista, kaip L. trenkė kaire ranka, kai jis yra dešiniarankis. L. pasakojo, kad jie sėdėjo kieme, pro šalį ėjo du vaikinai, jie visi apsižodžiavo, vienas iš jų – K. priėjo ir trenkė L., o šis trenkė atgal. G. tuo metu nieko nedarė.

Liudytojas L. U. parodė, kad rugsėjo 26 d. su draugu G. S. sėdėjo kieme, Sukilėlių pr. 76. Pro šalį ėjo K. su D., o liudytojas su draugu į juos žiūrėjo. Pastarieji paklausė, ko įjuos žiūrima. Liudytojui atsakius, kad jie gali į juos žiūrėti, D. pradėjo girtis, kad jo tėvas policininkas. Liudytojui nusijuokus, priėjo K. ir trenkė liudytojui į galvą - kaktą, o liudytojas pastarajam – atgal – į akį. G. tuo metu stovėjo šalia ir nieko nedarė. Po to liudytojas su G. S. nuėjo namo. Namuose užsidėjo ledo ir po pusės valandos vėl išėjo į kiemą. Kieme buvo G. B. – D. brolis su draugais, susitikę visi pradėjo aiškintis. Kelias dienas prieš tai K. praskėlė G. broliui galvą. K. į akį trenkė kaire ranka ir smūgis buvo nesmarkus, nežino, kaip galėjo sulūžti akiduobės kaulas. Atvažiavus D. broliui, jie su K. susitaikė, padavė rankas vienas kitam.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė R. M. parodė, kad 2010-09-26 grįžęs po pietų sūnus papasakojo, kad L. sumušė K.. Kitą dieną tą patį pasakė ir kaimynė. R. M. aiškinantis su L., šis pasakė, jog jam nusibodo, kaip K. kabinėjasi prie jo brolio, tai vieną kartą ir jis padarė. Dar po kelių dienų R. M. išgirdo, kad ne L. sumušė K., o sūnus G.. Ji su sūnumi buvo nuėjusi bei atsiprašė N. bei pastarosios sūnaus K.. Namuose sūnus geras, iš mokyklos nusiskundimų negauna, lanko Jaunojo kario mokyklą. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes sūnus nusikaltimo nepadarė. Pati ieškinio suma už nesunkų sveikatos sutrikdymą taip pat yra per didelė. Jos šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai, gauna 1500 Lt atlyginimą, vyras uždirba pagal nuvažiuotų kilometrų kiekį, šeima moka paskolą bankui už butą.

Akistatos tarp nukentėjusiojo K. N. ir įtariamojo G. S. metu nukentėjusysis K. N. ir įtariamasis G. S. liko prie savo anksčiau duotų parodymų (b.l. 58-59). Nukentėjusysis dar kartą patvirtino, kad 2010-09-26 G. S. bei L. U. jį sumušė, abu nukentėjusiajam sudavė ne mažiau aštuonių smūgių kumščiais į galvą, sužalojimai dėl to buvo padaryti nukentėjusiajam visoje galvoje, tačiau klinikų gydytojams dėl to nesiskundė, skundėsi tik dėl sužaloto paakio.

Akistatos tarp nukentėjusiojo K. N. ir mažamečio liudytojo L. U. metu nukentėjusysis K. N. ir mažametis liudytojas L. U. liko prie savo anksčiau duotų parodymų (b.l. 30-31). Nukentėjusysis vėlgi patvirtino, kad 2010-09-26 G. S. bei L. U. abu nukentėjusiajam sudavė ne mažiau aštuonių smūgių kumščiais į galvą, pats nukentėjusysis L. U. nesudavė nė vieno smūgio.

Specialisto išvadoje Nr. G 41/11(02) nurodyta, kad K. N. konstatuota poodinė kraujosruva veide, dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimas, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2010-09-26, dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 16-17).

Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertė L. K. patvirtino specialisto išvadoje duotas išvadas, paaiškino, kad sužalojimas nebūdingas paties savęs sužalojimui, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek vieno trauminio poveikio pasėkoje, tiek kelių trauminių poveikių, pataikant į ta pačią vietą.

Nors kaltinamasis G. S. neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau nukentėjusysis K. N. parodė, kad jį mušė – kumščiais daužė galvą tiek L. U., tiek G. S., kurio iš jų smūgis pataikė nukentėjusiajam į akį – nežino, nes buvo užsidengęs galvą, abu sudavė apie aštuonis smūgius. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. B., nurodydamas, kad jo draugą K. N. mušė abu jaunuoliai - G. S. bei L. U. kartu, suduodami daug smūgių, ir jie visi buvo į galvą. Liudytojai G. B. bei A. B. (liudytojo D. B. vyresnis brolis bei tėvas), nors nebūdami tiesioginiai įvykio liudytojai, taip pat patvirtino, kad sūnus bei sumuštas pastarojo draugas po įvykio jiems pasakė, kad K. N. buvo sumuštas G. S. bei L. U.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos jis patvirtino ir akistatų su kaltinamuoju bei kaltinamojo draugu liudytoju L. U. metu, tuo labiau, kad jas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios patvirtina ir liudytojas D. B., kuris tas pačias aplinkybes vėliau nurodė ir savo artimiesiems. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti minėto liudytojo – D. B., kitų liudytojų – G. bei A. B. parodymais, kurie taip pat patvirtino, kad nukentėjusiojo akis buvo stipriai užtinusi, nukentėjusiajam buvo bloga, draugo namuose jis vėmė. Aplinkybę dėl stipraus akies sužalojimo taip pat patvirtina specialisto išvada. Šių liudytojų parodymai yra vienodi, atitinkantys vieni kitus bei kitas nustatytas faktines aplinkybes. Tuo tarpu tiek kaltinamasis G. S., tiek liudytojas L. U. teigia, kad nukentėjusiajam K. N. neužilgo po įvykio išėjus iš nukentėjusiojo draugo namų, pastarojo akis buvo nesužalota, kai pagal sužalojimo pobūdį, kitų liudytojų parodymus objektyviai taip būti negalėjo. Neįtikimas teismui atrodo ir liudytojo L. U. paaiškinimas, kad nukentėjusiajam jis trenkė nestipriai kaire ranka, kuo nusistebėjo ir Liudytojo įstatyminė atstovė D. U., kadangi jos sūnus yra dešiniarankis, kai tuo tarpu nuo tokio tariamai liudytojo tik vieno ir nestipraus, silpnesne ranka suduoto smūgio buvo sulaužyta dešinės akiduobės apatinė siena. Todėl teismas laiko, kad kaltinamasis bei liudytojas L. U. stengiasi padėti išvengti kaltinamajam G. S. baudžiamosios atsakomybės, kaltę suverčiant liudytojui L. U., kuris šio įvykio metu neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė už padarytą nusikaltimą.

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis G. S. veikdamas kartu su mažamečiu asmeniu - L. U., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius į galvą nukentėjusiajam K. N., kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo elgesys – smūgiai į galvą - leidžia tvirtinti, kad kaltinamasis (bei kartu veikęs asmuo) turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir tokių pasekmių siekė.

Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų kaltinamojo bei kartu veikusios asmens veiksmų akivaizdu, kad jie veikė sutartinai – abu kartu pripuolę prie nukentėjusiojo, sutartinai jį mušė. Tai, kad byloje nenustatyta, nuo kurio asmens suduoto smūgio nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės, sprendžiant kaltinamojo atsakomybės už kilusius padarinius klausimą. Kaltinamasis G. S. pats tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajam, matydamas, kaip tyčia nukentėjusįjį muša kitas kaltinamojo draugas, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, mušdamas nukentėjusįjį, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius. Todėl kaltinamasis G. S. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis G. S. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, veikė neapibrėžta tyčia, neteistas, administracine tvarka nebaustas, tačiau naujame ikiteisminiame tyrime jam yra pareikštas įtarimas pagal BK 178 str. 2 d., kaltinant nusikaltimo padarymu 2011-03-31, tai yra šios bylos nagrinėjimo metu, nusikaltimo padarymo bei šiuo metu yra nepilnametis, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, nusikaltimais padarytos žalos neatlygino, (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas teigiamai: mokosi patenkinamai, yra pažangus, pamokų nepraleidžia, su mokytojais elgiasi normaliai, su bendraklasiais santūrus, lanko jaunojo kario mokyklą, mama rūpinasi sūnaus elgesiu ir mokymosi rezultatais, bendrauja su klasės auklėtoja (b.l. 72), Kauno m. Žaliakalnio PK į policiją dominančių vaikų kartoteką bei profilaktinę įskaitą neįrašytas, šeima nėra įrašyta į VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, G. S. nėra registruotas VTAS socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai yra, kad nors padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, tačiau jam pareikštas įtarimas naujo apysunkio nusikaltimo padarymus, kurį įtariamas padaręs šios bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas laiko, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos dydį, atsižvelgus, kad nusikaltimo padarymo bei šiuo metu yra nepilnametis, mokyklos charakterizuojamas teigiamai, teisiamas pirmą kartą, mažesnį, nei sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis K. N. prašo priteisti iš kaltinamojo civilinį ieškinį – 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

LR BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla: kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei, kai tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos - kadangi nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nukentėjusiajam atsiradę padariniai yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo neteisėtais veiksmais – smūgių sudavimais – todėl nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą, o kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam pastarojo patirtus nuostolius.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d., CK 6.250 str., CK 6.282 str. 3 d.).

Nukentėjusysis K. N. nurodė, kad dėl buvusio įvykio patyrė fizinį skausmą, apie du mėnesius dėl patirtų sužalojimų, gydymosi negalėjo lankyti mokyklos, patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, turėjo pasikeisti ateities planai, kadangi šiuo metu viena akimi mato blogiau – dvejinasi matymas, žiūrint į apačią ir į viršų.

Taigi, nukentėjusysis K. N. patyrė sunkias fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes: stresą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, patyrė fizinius skausmus, dėl sužalojimo nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimų sumažėjo bendravimo galimybės, ilgą laiką (apie du mėnesius) negalėjo eiti į mokyklą, mokslai nepablogėjo tik paties nukentėjusiojo pastangų dėka, nes mokėsi savarankiškai, visam laikui jo kūne prie akies liko svetimkūnis – titano plokštelė, kurios buvimas yra jaučiamas, be to, ir šiuo metu jaučiama patirto sužalojimo pasekmė – dvejinasi žiūrint į viršų ir į apačią, šis sveikatos pablogėjimas sumažino galimybes ateities planams. Kaltinamasis nors šiuo metu yra nepilnametis, nedirbantis, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas asmuo, galintis įsidarbinti ir dirbti, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, be to, atlygintinos žalos dydis nemažinamas, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.), taip pat tokio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju.

Tačiau nukentėjusysis nepateikė teismui duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų, dvasinių išgyvenimų sveikata gali blogėti ir ateityje, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo K. N. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (50000 Lt) prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 7000 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusiojo K. N. 7000 Lt civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo G. S., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo - mamos R. M.. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Iš kaltinamojo valstybės naudai priteistinos proceso išlaidos – advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidos (antrinės teisinės pagalbos teikimas) – 160 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt Lt) (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d.).

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 403 str. 1 d. 4 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G.S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Nukentėjusiojo K. N. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti 7000 Lt nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo G. S., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš kaltinamojo įstatyminio atstovo - mamos R. M.. Likusioje dalyje K. N. civilinį ieškinį atmesti.

Iš kaltinamojo valstybės naudai priteisti proceso išlaidas – advokato atstovavimo nukentėjusiajam išlaidas (antrinės teisinės pagalbos teikimas) – 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt Lt), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė