- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- eI2-11489-583/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00621-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno technologijos universitetui
- Advokatai
- Rytis Satkauskas
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui M. A., pareiškėjo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Kristupui Baubliui,
2025 m. birželio 17 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno technologijos universitetui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 25S88879 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir leidimas).
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 18 bei 19 punktų nuostatomis priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime teigiama, kad prašymas netenkintinas, nes pareiškėjas, priimtas studijuoti į Universitetą, yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir Įstatymo 35 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, be to, Universiteto tarpininkavimo rašte Nr. 20241022-193724 dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nurodyti duomenys apie tai, kad asmens surinktų studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų yra 40, neatitinka tikrovės.
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. studijuoja Kauno technologijos universitete (toliau – ir KTU). Numatoma studijų pabaiga 2026 m. birželio 30 d. Kvalifikaciniam laipsniui įgyti privaloma surinkti 240 studijų kreditų, o šiuo metu pareiškėjas yra įgijęs 192 studijų kreditus. Sutinka, jog nėra itin pažangus studentas, tačiau nekyla ginčo dėl jo teisėto buvimo Lietuvoje tikslo. Sprendimas nepagrįstai užkerta kelią pareiškėjui tęsti studijas, kurioms jau yra skyręs penkerius savo gyvenimo metus.
Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas nenustačius visų aktualių faktinių aplinkybių, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, todėl yra nepagrįstas bei neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
Įstatyme nustatyta, kad leidimas gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Leidimas gali būti keičiamas, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir yra Įstatyme nustatyta pateisinama priežastis.
Teigia, kad iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad Departamentas vertino 2023 – 2024 m. studijų metų kreditus remdamasis KTU pateikta informaciją, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas jau buvo panaikinęs turimas akademines skolas ir surinkęs visus studijų kreditus už 2023 – 2024 m. laikotarpį. Paaiškino, kad 2024 m. pavasario sesijoje pareiškėjas surinko 24 studijų kreditus, turėjo 30 kreditų akademinę skolą, tačiau 2024 m. rudens sesijoje pareiškėjas surinko papildomus 24 studijų kreditus ir turėjo 18 kreditų akademinę skolą, taigi 2024 m. iš viso buvo surinkti 44 studijų kreditai. Šią aplinkybę gali patvirtinti ir KTU.
Akivaizdu, jog priimdamas Sprendimą atsakovas nesiekė išsiaiškinti visų aplinkybių, surinkęs informaciją apie 2023-2024 m. studijų metų pareiškėjo akademines skolas preziumavo, kad neišlaikyti egzaminai nebuvo perlaikyti ir studijų kreditai nėra surinkti, todėl, nors tyrimą vykdė daugiau nei 6 mėnesius, jo tinkamai neatliko, visų svarbių faktinių aplinkybių nenustatė ir nevertino. Darytina išvada, jog atsakovas priėmė sprendimą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. A. ir jo atstovas advokatas Rytis Satkauskas nurodė, jog palaiko skundo argumentus ir reikalavimus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Įstatymo 35 straipsnio nuostatos numato, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹ dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką. Taip pat išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.
Teigia, kad remiantis KTU pateikta informacija buvo nustatyta, jog pareiškėjo 2023 m. birželio 30 d. sesijos pabaigos rezultatas – 0 atsiskaitymų už sesiją, gauta tik 18 studijų kreditų iš 42, bendra akademinė skola 36 studijų kreditai, o 2024 m. birželio 30 d. sesijos pabaigos rezultatas – 1 atsiskaitymas laiku, gauti 24 studijų kreditai iš 24, bendra akademinė skola 30 studijų kreditų. Pareiškėjo Departamentui nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus (pateiktas 2024 m. lapkričio 27 d. medicininis dokumentas apie pareiškėjo turėtą galvos žaizdą), neįrodo, kad jis dėl pateisinamų priežasčių neturėjo galimybės laiku išlaikyti akademines skolas.
Atsakovas pabrėžė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeitimo jis tinkamai išsiaiškino visas aktualias aplinkybes. Buvo kreiptasi į pareiškėją ir KTU prašant pateikti paaiškinimus, nurodant priežastis, dėl kurių asmuo, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas kaip paskutinio kurso studentui, ir vėl yra paskutinio kurso studentas, ir aplinkybes, dėl kurių asmens bakalauro studijų programa tęsiasi nuo 2019 m., t. y. jo studijos trunka jau 5 metus, taip pat pateikti dokumentus, pagrindžiančius paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Įvertinus tai, kad nei pareiškėjas, nei KTU nenurodė priežasčių, dėl kurių pareiškėjas surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius studijų metus, vėl buvo kreiptasi į pareiškėją ir KTU siekiant išsamiai išsiaiškinti situaciją.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui.
Atsiliepimas
Atsakovas laikosi pozicijos, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ir neturėjo teisės priimti priešingą sprendimą. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jis atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, todėl skundas atmestinas.
Teismo posėdžio metu atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas Kristupas Baublys nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno technologijos universitetas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 25S88879 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 28 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu pakeisti leidimą, tuo pagrindu, jog studijuoja KTU. Pareiškėjas kartu su prašymu atsakovui pateikė KTU tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20241022-193724, kuriame teigiama, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. studijuoja KTU Informatikos fakultete pagal bakalauro studijų programą „Informatika“, yra surinkęs 40 studijų kreditų, tačiau šiuo metu kartoja kursą, todėl numatoma studijų pabaiga 2026 m. birželio 30 d.
Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2024 m. spalio 28 d. prašymą per MIGRIS komunikaciją 2024 m. gruodžio 18 d., 2025 m. vasario 3 d. ir 2025 m. vasario 17 d. kreipėsi į pareiškėją prašydamas pateikti prašomą informaciją, susijusią su studijomis bei aplinkybėmis, lėmusiomis studijų kreditų skaičiaus surinkimą, prašydamas paaiškinti, kodėl bakalauro studijos dar nėra pabaigtos, nors jau yra praėję 5 metai nuo jų pradžios
Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 18 d. atsakyme nurodė, jog pirmaisiais studijų metais mirė jo tėvas, todėl jam reikėjo daugiau laiko, kad perlaikytų turimas akademines skolas, taipogi teikė 2022 m. gegužės 4 d. ir 2024 m. lapkričio 27 d. medicininių dokumentų išrašus.
Departamentas vykdydamas Įstatymo 35 straipsnio 1¹ dalies reikalavimą konsultuotis su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja, 2024 m. gruodžio 18 d. ir 2025 m. vasario 5 d. kreipėsi į KTU prašydamas aktualios informacijos apie pareiškėjo studijas ir jų eigą.
KTU 2024 m. gruodžio 18 d. ir 2025 m. vasario 6 d. atsakymuose į atsakovo prašymus paaiškino, kad pareiškėjo studijos užsitęsė, nes jis 4 kartus kartojo kursą dėl akademinių skolų. Nurodė, kad pareiškėjas turi vieną nuobaudą už akademinį nesąžiningumą, jo vidurkis – 5,7, yra nepažagus studentas, turi 30 studijų kreditų akademinę skolą, iš viso yra surinkęs 168 studijų kreditus, iki bakalauro studijų pabaigos pareiškėjas privalo surinkti 72 studijų kreditus. Teigiama, kad pareiškėjas atsiskaitė už studijų sesijas, kurios baigėsi 2019 m. birželio 29 d., 2020 m. liepos 5 d., 2024 m. birželio 30 d., tačiau neatsiskaitė už sesijas, kurios baigėsi 2019 m. sausio 31 d., 2021 m. birželio 30 d., 2022 m. birželio 30 d. ir 2023 m. birželio 30 d.
Atsakovas įvertinęs gautą rašytinę medžiagą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 bei 19 punktais, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo. Sprendime teigiama, kad pareiškėjui nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. buvo išduotas leidimas, jis nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. studijuoja KTU, darbinių santykių Lietuvoje neturėjo. Atkreipiamas dėmesys, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas kaip paskutinio kurso studentui, tačiau susipažinus su KTU pateiktais duomenimis paaiškėjo, jog pareiškėjas per pastaruosius studijų metus surinko mažiau nei 40 studijų kreditų. Sprendime pažymima, jog KTU pateikti pareiškėjo medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 4 d. pareiškėjui buvo diagnozuota pneumonija, o 2024 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas patyrė traumą ir jam buvo susiūta galvos plaukuotosios dalies žaizda. Sprendime konstatuojama, jog pareiškėjas yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir nenustatyta tai pateisinančių priežasčių, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. studijuoja KTU Informatikos fakulteto bakalauro studijų programą „Informatika“. Studijų pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau atsakovas atsisakė pratęsti jo galiojimo trukmę, motyvuodamas tokį sprendimą aplinkybe, kad pareiškėjas per paskutinius studijų metus nesurinko 40 studijų kreditų. Pareiškėjas skunde neneigė, jog turėjo akademinių skolų, tačiau akcentavo, jog šiuo metu yra už jas atsikaitęs, tačiau Departamentas šios aplinkybės nevertino.
Įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2024-07-01 iki 2024-11-15) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.
Įstatymo 46 straipsnio 2 dalis numato, jog šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 3¹ dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo (Įstatymo 46 straipsnio 2 dalis).
Atvejus kada Departamentas privalo atsisakyti išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą, reglamentuoja Įstatymo 35 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 18 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹ dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką. Taip pat išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktas).
Įstatymo 35 straipsnio 1¹ dalis numato, kad sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog aplinkybė, kad užsienietis Lietuvoje studijuoja universitete yra pagrindas jam išduoti/pakeisti leidimą, tačiau Departamentui nustačius, kad užsienietis yra nepažangus studentas, t. y. per vienerius studijų metus surinko mažiau kaip 40 studijų kreditų ir nėra nustatyta pateisinančių priežasčių, jis turi imperatyvią prievolę atsisakyti išduoti/pakeisti leidimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 28 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti leidimą, taigi Departamentas turėjo vertinti pastarųjų vienerių metų studijų laikotarpį iki kreipimosi, t. y. studijų laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir šiuo laikotarpiu surinktų studijų kreditų skaičių.
Teismui pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjo pasiekimų lygmuo vertinamuoju pastarųjų vienerių metų studijų laikotarpiu (2023-2024) įvertintas kaipo nepažangus. KTU atsakovui pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pareiškėjas dėl turimų akademinių skolų 4 kartus kartojo kursą, yra nepažangus studentas ir iš viso turi 30 studijų kreditų skolą. Pačio pareiškėjo pateikti rašytiniai dokumentai – KTU akademinės informacinės sistemos duomenys taipogi patvirtina, kad jis 2023 m. rudens sesijos metu surinko 0 studijų kreditų iš 30 galimų, o 2024 m. pavasario sesijos metu surinko 24 studijų kreditus iš 24 galimų. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei Departamentui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nepateikė jokių įrodymų, kad dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, negalėjo surinkti reikalaujamą minimalų kiekį studijų kreditų.
Konstatuotina, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas per pastaruosius vienerius studijų metus surinko mažiau nei 40 studijų kreditų. Pareiškėjas skunde teigia, jog atsiskaitė už turimas akademines skolas. Vertinant pareiškėjo pateiktos KTU akademinės informacinės sistemos duomenis matyti, jog pareiškėjas surinko papildomų studijų kreditų – iš viso 21, tačiau tai nekeičia teisinio vertinimo ir jo teisinės padėties ginčijamo sprendimo atžvilgiu, kadangi Departamentas turėjo pareigą vertinti prašymo pakeisti leidimą pateikimo metu buvusias aplinkybes, o būtent pastarųjų vienerių metų studijų laikotarpį (2023-2024), kurio metu užsienietis buvo surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų ir nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, sąlygojusių pateisinamas priežastis dėl ko nebuvo surinkta ne mažiau kaip 40 studijų kreditų. KTU pateikta informacija taipogi neginčijamai įrodo, jog prašymo pakeisti leidimą pateikimo metu pareiškėjas paskutiniais studijų metais buvo surinkęs tik 24 studijų kreditus.
Pareiškėjas per 2023 – 2024 studijų metus surinko mažiau nei 40 studijų kreditų, todėl atsirado Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkte numatytas pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu.
Pareiškėjas akcentuoja, kad yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nes jam iki studijų pabaigos liko įgyti tik 33 studijų kreditai iš viso yra surinkęs 207 studijų kreditus, kurių jis negali įgyti dėl skundžiamu sprendimu atsisakyto pakeisti leidimo laikinai gyventi, o taip pat pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, nes Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija priimta ir įsigaliojo po to kai jis pradėjo studijas. Todėl turėjo teisėtą lūkestį, kad pažangumo kriterijus dėl minimalaus studijų kreditų surinkimo neturės įtakos jo teisiniam statusui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, be kita ko, pažymima, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas ir proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, nesilaikęs teisinio reglamentavimo, negali tikėtis išvengti neigiamų teisinių pasekmių, kurios beje yra sąlygotos pačio pareiškėjo pasirikto elgesio modelio.
Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus pirmiausia pažymi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi kaip paskutinio kurso studentui buvo išduotas 2023 m. rugsėjo 8 d. Taigi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas jau įsigaliojus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcijai, numačiusiai reikalavimą užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, surinkti ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus. Taigi pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jo atžvilgiu nebus taikoma aukščiau cituojama įstatymo nuostata, jam kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu pratęsimo.
Pasisakant dėl proporcingumo principo akcentuotina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2018-09-08 iki 2019-07-14, nuo 2019-08-28 iki 2020-01-07 ir nuo 2021-07-13 iki 2021-12-09 buvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos, o nuo 2019-12-18 iki 2024-12-30 buvo išduoti leidimai laikinai gyventi. Jis nuo 2019-09-09 studijuoja KTU ir jo buvimo Lietuvos Respublikoje bei laikino leidimo išdavimo pagrindas buvo studijos.
LVAT savo praktikoje šios kategorijos bylose yra ne kartą pažymėjęs, kad užsienietis turi atitikti Įstatymo keliamus reikalavimus viso jam išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpiu, o būtent jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas turi atitikti tuos ketinimus, kurie buvo deklaruoti ir nurodyti kreipiantis prašymu išduoti leidimą. Šias sąlygas užsienietis turi atitikti ir kreipimosi dėl leidimo pakeitimo/pratęsimo momentu.
2024 m. spalio 28 d. teikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Tarpininkavimo raštą, prašymo pagrindu nurodoma, kad užsienietis studijuoja Informacijos fakultete, studijų programą „Informatika“. Įstatymo leidėjas leidimo laikinai gyventi išdavimą studijų pagrindu sieja su studijuojančio asmens pažangumu, kuris yra esminis kriterijus. Pažangumo mokantis atitinkamoje ugdymo įstaigoje vertinimo kriterijus yra sąžiningas ir pažangus mokymasis, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl leidimo išdavimo ar jo pakeitimo. Pažangus mokymasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto taikymo aspektu yra tada, kai per vienerius studijų metus surenkama ne mažiau kaip 40 studijų kreditų. Taigi proporcingumo principo aspektu pažymėtina, kad būtent pačio pareiškėjo veiksmai lėmė tai, kad dėl nepažangumo mokantis pasirinktoje studijų programoje per pastaruosius vienerius studijų metus nebuvo surinkta 40 studijų kreditų, kas lėmė neigiamas teisines pasekmes, o būtent ginčijamo Sprendimo priėmimą.
Būtina pažymėti ir tai, kad nežiūrint to, kad pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti leidimą, byloje nėra teikiama duomenų, jog būtų nutraukta studijų sutartis ar būtų užkirstas kelias tęsti studijas. Pareiškėjas nurodė, kad nuotoliniu būdu tęsdamas studijas surinko papildomus studijų kreditus ir jam iki studijų pabaigos liko 33 kreditai.
Sprendimas priimtas vadovaujantis ir kitu Įstatymo pagrindu, o būtent 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu, kuris sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti tenkinti prašymą išduoti/pakeisti leidimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad KTU tarpininkavimo rašte teigė, jog pareiškėjas per pastaruosius studijų metus yra surinkęs 40 studijų kreditų, tačiau atsakovui paprašius KTU pateikti daugiau duomenų apie pareiškėją, paaiškėjo, jog studijų laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. faktiškai pareiškėjas yra surinkęs 24 studijų kreditus. Akivaizdu, kad KTU atsakovui pateikė neatitinkančius tikrovės duomenys, todėl Departamentas, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatomis, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir šiuo pagrindu.
Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, numatytų VAĮ 10 straipsnyje. Pareiškėjas teigia, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų aktualių faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).
VAĮ 10 straipsnis įtvirtinta, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).
Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, kad raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Kaip matyti iš Sprendimo turinio, pareiškėjui nuosekliai išaiškinti faktiniai ir teisiniai pagrindai bei aplinkybės, lėmusios leidimo laikinai gyventi nepratęsimą, iš jo turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, aiškiai nurodytas visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, pateikta informacija, kuri buvo gauta iš KTU, paaiškinta sprendimo priėmimo procedūra, nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog Sprendimas ir jame išdėstyti motyvai pareiškėjui, kaip šio akto adresatui, buvo aiškūs ir suprantami, pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę į, jo nuomone, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Teisėjų kolegijos vertinimu Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat nustatyta, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą aktą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių duomenų visuma, nenustačius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 25S88879 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo M. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Departamento įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėjas skunde prašo jo naudai iš atsakovo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetami. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.