Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-03-31 · Civilinė byla Nr. e2-7124-512/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-31
Bylos Nr.
e2-7124-512/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Ieškovas
E. Š.
Atsakovas
E. Š.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7124-512/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04785-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.2.7.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės E. Š. ieškinio atsakovui E. Š. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, priėmimo klausimą, institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, nustatyti vaikų E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Teismas, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą, turi pasitikrinti jurisdikciją kiekvienam šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu keliamam reikalavimui atskirai. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą santuokos nutraukimo byloje, tai nereiškia, kad jis automatiškai turi jurisdikciją ir sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (ar) išlaikymo klausimą, t. y. teismas gali turėti jurisdikciją spręsti tik vieną iš pareikštų reikalavimų, kelis iš pareikštų reikalavimų, visus reikalavimus arba nė vieno iš jų, todėl kiekvienoje byloje jis privalo įvertinti aplinkybes, lemiančias teisės akto, reglamentuojančio jurisdikcijos nustatymo taisykles kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, pasirinkimą.

2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (Toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“) 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.

Taikant 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 3 straipsnio b punkto kriterijų, ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai turi Lietuvos Respublikos pilietybę.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Iš byloje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 381 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta išimtis, pagal kurią ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą, jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų. Minėta įstatymo išlyga numato ieškovui galimybę pateikti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą ne visais atvejais, kai ieškovas turi nepilnamečių vaikų, bet tik tuo atveju, jei bylos šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų ir byloje keliami reikalavimai ir klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, jų gyvenamosios vietos nustatymu ar išlaikymo priteisimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad ji kartu su savo nepilnamečiais vaikais gyvena kartu su ja Vokietijoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, CPK 381 straipsnyje numatyta išimtis netaikytina ir reikalavimas dėl santuokos nutraukimo turi būti pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Taigi ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra teismingas Jonavos rajono apylinkės teismui.

Pagal reglamento „Briuselis II bis" 8 straipsnį jurisdikciją nagrinėti tėvų pareigų bylą turi vaiko įprastinės gyvenamosios vietos teismas. Šiuo atveju teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi išsiaiškinti, kur yra vaiko įprastinė gyvenamoji vieta ir kurios valstybės teismas yra artimesnis vaikui. Iš turimų duomenų spręstina, kad šalių nepilnamečių vaikų E. Š. ir E. Š. gyvenamoji vieta yra Vokietijoje - ieškovė nurodė, kad gyvena kartu su vaikais savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Todėl ir reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamento) nuostatomis. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl išlaikymo gali būti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktai). Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija) jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pav., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Ši taisyklė negali būti taikoma tik tokiu atveju, jei jurisdikcija grindžiama tik vienos iš šalių pilietybe. Kadangi nagrinėjamoje byloje abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl šiuo konkrečiu atveju, ieškovė turi teisę pasirinkti su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis arba į Vokietijos Federacinės Respublikos teismą, arba pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę – į Lietuvos teismą, kuriame nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla.

Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, nei vienas iš pareikštų reikalavimų nėra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl ieškinį atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti E. Š. ieškinį atsakovui E. Š..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius