Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-79-272/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-15
Bylos Nr.
1-79-272/2011
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00259-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Civilinis ieškovas
A. G.
Nukentėjusysis
N. U.
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-79-272/2011 m.Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00259-2009-9.Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.; 1.2.14.1.2.1.; 2.3.6. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 15 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,gynėjui adv. Kęstučiui Albertui Mikšiui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. G., A. G.,nukentėjusiajai N. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Antikora“ (Elektrėnai) traktorininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, neteistas, -

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į automobilį, o būtent: 2008 m. rugsėjo 3 d., apie 9.30 val. Vilniuje, Naugarduko – Vytenio gatvių sankryžoje A. V. įsėdo į automobilį TOYOTA LAND CRUIZER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo N. U., ant galinės sėdynės bei paragino vairuotoją greičiau važiuoti, vairuotojai N. U. sustojus ir atsidarius duris ėmus šauktis pagalbos, stvėrė ant jos kelių gulinčią ir rankomis laikomą rankinę 100 Lt vertės, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas KD (duomenys neskelbtini), išduotas N. U. vardu, neturintis materialinės vertės, Lietuvos Respublikos piliečio pasas LD (duomenys neskelbtini), išduotas N. U. vardu, neturintis materialinės vertės, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas SD (duomenys neskelbtini), išduotas N. U. vardu, neturintis materialinės vertės, automobilio TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. B 726518, neturintis materialinės vertės, automobilio TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talonas 00-1726392, neturintis materialinės vertės, transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/AKA 0049946, neturintis materialinės vertės, automagnetolos PIONEER WMA/MP3 nuimamas valdymo skydelis 600 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6020, IMEI Nr. 353275013571113, 360 Lt vertės, piniginė 30 Lt vertės, SEB mokėjimo kortelė, neturinti materialinės vertės, internetinė SEB banko kortelė su slaptažodžiais, neturinti materialinės vertės, internetinė AB „Hansabankas“ kortelė su slaptažodžiais, neturinti materialinės vertės, parduotuvės „Maxima“ nuolaidų kortelė, neturinti materialinės vertės, kosmetika 20 Lt vertės, raktai nuo buto ir darbo, neturintys materialinės vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė N. U. priklausantį turtą už 1010,00 Lt.

Taip pat A. V. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2009 m. birželio 1 d., apie 01.00 val. A. V. viešoje vietoje – Elektrėnų sav., Beižionių sen., Beižionių k., prie Birutės piliakalnio, atvykęs kartu su D. E. ir P. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo įžūliai elgtis, tai yra be jokios priežasties priėjo prie A. G., sėdinčio ant suoliuko, ir jo atžvilgiu pradėjo naudoti fizinį smurtą: tyčia sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, išnarindamas dešinės pusės viršutinį dantį bei sumušdamas viršutinę ir apatinę lūpą, tuo padarydamas A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat vartojo A. G., jo draugų G. D., E. A., D. N. ir V. K. bei A. G. motinos A. G. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasinimus susidoroti, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką.

Taip pat A. V. nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė sveikatą, o būtent: 2009 m. birželio 1 d., apie 01.00 val. A. V. viešoje vietoje – Elektrėnų sav., Beižionių sen., Beižionių k., prie Birutės piliakalnio, viešosios tvarkos pažeidimo metu tyčia dėl chuliganiškų paskatų grumtynių metu su A. G. sulaužė jai kairės plaštakos III piršto galinį pirštakaulį, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų.

1. N. U. turto atvira vagystė.

Kaltinamasis A. V. kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiosios N. U. iki šio įvykio nepažinojo. Parodė, kad 2008-09-03 jis buvo Vilniuje. Apie 9.00 prie pėsčiųjų perėjos arti jo pristabdžius automobiliui, jis įsėdo į automobilio galą ir liepė vairuotojai važiuoti. Tuo metu jis niekur nedirbo, neturėjo pinigų, o pinigų labai reikėjo, todėl sugalvojo apiplėšti vairuotoją. Jis įsėdo į automobilio galą ir liepė vairuotojai važiuoti. Tai buvo visureigis, tačiau automobilio modelio neprisimena. Įlipęs į automobilio galą liepė vairuotojai važiuoti toliau, tačiau ji pristabdė automobilį ir pradėjo šaukti. Tada jis paėmė rankinuką, kurį nukentėjusioji buvo pasidėjusi ant kelių tarp savęs ir vairo, ir pabėgo. Praėjus maždaug pusvalandžiui po įvykio jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis apžiūrėjo, kas yra rankinuke, jame buvo mobilaus ryšio telefonas, kreditinės banko kortelės, piniginė. Jis pasiėmė mobilaus ryšio telefoną, o rankinuką paliko krūmuose. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jis atidavė jiems mobilaus ryšio telefoną ir parodė, kur išmetė pavogtą rankinuką. Parodė, kad jis negrąsino nukentėjusiajai, tik išplėšė jos laikytą rankinuką. Jis turėjo žvejybinį peilį, kuris buvo kišenėje, jis, matomai, iškrito automobilyje, kai jis sėdo į automobilį. Teisiamajame posėdyje perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patikslino, kad įlipęs į automobilį jis laikė rankoje peilį, bet nieko su juo nedarė,parodė, kad peilis buvo kišenėje, bet lipdamas į automobilį jis jį išsitraukė, kam - pats nežino, gal norėjo juo pagrąsinti, bet persigalvojo, dėjosi jį į kišenę ir turbūt tuo metu jis iškrito. Parodė, kad jokio daikto jis nebuvo įrėmęs į kaklą nukentėjusiajai, buvo tik ranką pridėjęs, gal koks vienas grasinimas ir išsprūdo, bet jis tikrai nesiruošė nukentėjusiajai nieko daryti. Parodė, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios N. U., jie susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bet paskui buvo atnaujinta byla, kadangi jis vėl padarė nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji N. U. parodė, kad kaltinamojo iki šio įvykio nepažinojo. 2008-09-03 ryte Vilniuje ji automobiliu “Toyota Land Cruizer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į polikliniką, kur turėjo būti 9.30 val. Prie poliklinikos esančioje aikštelėje visuomet nebūdavo vietos pastatyti automobilį, tad ji pasistatydavo jį, įsukusi į šalią poliklinikos esantį kiemelį. Vytenio gatvėje, prieš įsukant į kiemą, kuriame norėjo pasistatyti automobilį, ji sustojo praleisti automobilių, ir tuomet kaltinamasis, atidaręs galinės dešinės pusės dureles, įsėdo į automobilį. Jis labai ramiai įslinko į automobilį, ji labai sutriko, pamanė, kad jis nuo kažko bėga, tada jis jai pasakė: „Važiuok, greitai“. Jis tai sakė, lyg kažko būtų išsigandęs, lyg bėgtų nuo ko. Paskui pasakė: „Važiuok, nes šausiu“, bet tai jau pasakė įsakmiu tonu. Kaltinamasis buvo iš dešinės pusės, iš šono kažką įrėmęs jai iš dešinėsį kaklą, bet ji nejuto - ką, gal tiesiog kumštį, tai nebuvo peilis, greičiausiai - kumštis. Ji išsigando, pamanė, kad gal šis žmogus yra psichiškai nesveikas ir gali jai bet ką padaryti. P. N. - Vytenio gatvių sankryžą ji privalėjo sustoti ir praleisti važiuojančius automobilius, kadangi važiavo šalutiniu keliu. Sustojusi ji atidarė automobilio duris ir pradėjo šauktis pagalbos, nes pajuto grėsmę, išsigando, bet niekas nesureagavo. Kaltinamasis jai vis dažniau nurodinėjo, kad ji važiuotų. Jos rankinukas gulėjo ant priekinės keleivio sėdynės, bet supratusi, kad kaltinamasis gali bandyti jį pavogti, ji pasiėmė ir pasidėjo rankinuką ant kelių, tarp savęs ir vairo. Kai ji pasiėmė rankinuką ant kelių, kaltinamasis persėdo už jos gale ir jai prie kaklo iš kairės pusės prikišo kažkokį daiktą. Tai tikrai buvo ne peilis, nes ji būtų pajutusi, jeigu tai būtų buvęs peilis. Jos manymu, jei kaltinamasis rankoje ir turėjo peilį, tai jis buvo užsitraukęs rankovę ant peilio, kaltinamojo rankose ji nematė peilio, jį pamatė tik vėliau, kai automobilyje buvo rastas atlenktas peilis. Kaltinamasis artėjo prie rankinuko ir vis kartojo: „Varyk, nes šausiu“, bet tiksliai ji negali atkartoti jo žodžių. Kaltinamasis griebė už jos rankinuko, ji kurį laiką bandė jo neduoti, jis traukė jį į save, o ji - į save, bet galiausiai kaltinamasis, ištraukęs jai iš rankų rankinuką, pabėgo. Viskas vyko apie 10 minučių. Jis pabėgo link „Spartos“ sustojimo. Į gydytojus ji nesikreipė, bet jai buvo padaryta moralinė žala, ji buvo labai išsigandusi. Iš jos buvo pavogta rankinė 100 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonas “Nokia 6020” 360 Lt vertės, automobilinės magnetolos nuimamas skydelis 600 Lt vertės, piniginė 30 Lt vertės, kosmetika 20 Lt vertės, SEB banko kortelė, nuolaidų kortelės, internetinės SEB ir Hansa bankų kortelės su kodais, LR piliečio pasas, vairuotojo pažymėjimas, automobilio dokumentai su draudimu, „Sodros“ knygelė, raktai nuo buto ir darbo. Dėl grąžintos SEB banko mokėjimo kortelės bei SEB banko internetinės kortelės su slaptažodžiu atstatymo – 30 Lt, „Maxima“ nuolaidų kortelėje buvusių 40 Lt ir sugadintos rankinės, kurios vertė 100 Lt, ji buvo pareiškusi 170 Lt civilinį ieškinį, kiti daiktai jai buvo grąžinti. Kaltinamasis atlygino jai šią padarytą žalą, ji jam atleido, jie susitaikė. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji buvo labai susijaudinusi, bet vis tiek tuo metu geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas F. F. (F. F.), kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje (t. 1, b.l. 169-171), parodė, kad 2008-09-03, apie 9 val. 30 min. gavo pranešimą dėl įvykdyto nusikaltimo. Nuvykus į Vilniuje, Naugarduko-Vytenio gatvių sankryžą, jis rado laukiančią moterį, kuri prisistatė kaip N. U. ir paaiškino, kad į jos automoblį buvo įsėdės nepažįstamas jaunuolis, kuris pagriebė rankinę su daiktais ir dokumentais, mobiliojo ryšio telefoną. Pagal nukentėjusios aprašymą, prie Švitrigailos g. 28 jis pastebėjo panašų pagal požymius vaikiną, kuris prisistatė kaip A. V.. Paviršinės apžiūros metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas “Nokia 6020”. Jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė vietą, kur išmetė rankinę.

2008-09-03 atomobilio “Toyota Land Cruizer”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu jo salone ant galinės sėdynės kairėje pusėje rastas atlenkiamas peilis, peilio rankena sidabro spalvos, geležtė 5-7 cm, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir perduotas saugojimui į Vilniaus m. VPK 2PK (t. 1, b.l.149-151, 152-156, 157-158).

2008-09-03 apžiūros metu Vilniuje, Amatų gatvėje rasta nukentėjusios N. U. rankinė su joje buvusiais daiktais ir dokumentais, kuri apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t, 1, b.l. 171-174); apžiūros metu rastas pas įtariamąjį A. V. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 6020 apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b.l. 175-178); visi surasti daiktai pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai N. U. (t. 1, b.l. 179).

2008-12-01 Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, vadovaujantis BK 38 str., buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, įtariamajam A. V. susitaikius su nukentėjusiąja N. U. (t. 1, b.l. 17-18).

2010-03-17 Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje atnaujintas (t. 1, b.l. 118-119).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. V. įsibrovęs į automobilį atvirai pagrobė N. U. priklausantį 1010,00 Lt vertės turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: užantspauduotas vokas su peiliu, saugomas Vilniaus m. VPK 2PK daiktų saugojimo kameroje (2008-11-18 kvitas B serija BBC Nr. 008783 (t. 1, b.l. 157-158), - sunaikintinas.

2. 2009-06-01 viešosios tvarkos pažeidimas ir A. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. V. kaltas neprisipažino ir parodė, kad D. E. ir P. A. yra jo pusbroliai, santykiai su jais geri, nukentėjusiųjų iki šio įvykio nepažinojo ir nepažinojo daugiau nieko iš Beižionių kaime buvusių vaikinų. Parodė, kad 2009-05-31 su P. A. ir D. E. jie vartojo alkoholį Elektrėnuose, gėrė alų, jis – A. V. - išgėrė 0,5 l talpos 4 ar 5 butelius alaus, buvo neblaivus. Tuo metu P. A. paskambino kažkas iš pažįstamų ir pakvietė atvažiuoti į Beižionių k. Į Beižionių k. juos nuvežė Pauliaus draugas, jau buvo prietema. Nuvežė į Beižionių kaimą, į lauką, degė laužas, netoli matėsi miškas, buvo tamsu. Su savimi jie vežėsi alkoholio, atvažiavę prisijungė prie ten buvusių vaikinų, nukentėjusysis A. G. taip pat buvo toje kompanijoje, kai jie atvažiavo. Pradžioje visi gražiai bendravo, gėrė degtinę, alų. Maždaug po 30-40 minučių P. A. susikivirčijo su kažkuriuo iš ten buvusių vaikinų, bet su kuriuo – A. V. negali pasakyti, nes buvo tamsu ir jis neįsiminė veido. A. V. įsikišo tarp jų, norėdamas juos išskirti, ir kilo konfliktas. Tuomet P. A. susistumdė su kitu iš ten buvusių vaikinu, bet jokių smūgių tarp jų nebuvo. Kai P. A. susikivirčijo su kažkuriuo iš vaikinų, jis - A. V. - sėdėjo kitoje laužo pusėje, maždaug už 3 metrų nuo jų, pamatęs atsistojo jų skirti. Kiti vaikinai apie 2-3 metrų atstumu nuo jų sėdėjo. Jis - A. V. - norėjo juos išskirti, ir tada P. A. sudavė tam vaikinui, su kuriuo susistumdė, bet lyg ne A. G., o kitam vaikinui. Tuomet juos puolė visi ten buvę 5 ar 6 vaikinai. Tarp juos puolusių buvo ir A. G.. Jį – A. V. - pargriovė ant žemės ir spardė, daužė rankomis, jis gulėjo užsidengęs veidą, todėl negali pasakyti, kur tuo metu buvo P. A. ir D. E., iki kol jį pargriovė, D. E. sėdėjo, o P. A. stumdėsi su vienu iš ten buvusių vaikinų, o vėliau jau A. V. nematė, kur jie buvo. Grumtynės vyko apie minutę. Po to viskas baigėsi, visi nurimo ir susėdę toliau visi gėrė alų, jis negali pasakyti, ar po grumtynių A. G. kartu su jais gėrė alų, nematė. Tada kažkas iš ten buvusių vaikinų iškvietė policiją, taip pat į įvykio vietą praėjus 10-15 minučių po grumtynių atvažiavo A. G. su dviem vyrais ir viena moterimi. Jis nesupranta, dėl kokios priežasties kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir A. G.. Kai ji atvažiavo, jis – A. V. – sėdėjo. A. G. priėjo prie jo, suėmė už marškinėlių ir pradėjo jį tampyti. Pusvalandį ar valandą laukė atvykstančių policijos pareigūnų, visą tą laiką A. G. laikė jį suėmusi už marškinėlių nugaroje. Ji šaukė, kad A. V. sumušė jos sūnų A. G. ir kad išmušė jam dantį. Kodėl būtent jį ji ėmė laikyti ir kaltinti jos sūnaus sumušimu, jis nežino, gal todėl, kad ten jis buvo vienas jai nepažįstamas asmuo, bet jis A. G. nemušė. Tuo metu visi kiti blaškėsi ir vaikščiojo aplink mus, D. E. buvo šalia, kai A. G. laikė A. V., tik P. A. nebuvo, kur jis buvo – A. V. nežino. P. A. nebuvo jau tada, kai po muštynių kažkur išvažiavo A. G.. Jis – A. V. - klausė A. G., kodėl ji jį laiko, o ji atsakė, kad atvažiuos policija ir jį išveš. Policija atvažiavo po 30-40 minučių. A. G. visą tą laiką jį laikė, jis prašė, kad paleistų bent gamtinius reikalus atlikti, bet ji vis tiek nepaleido, o ėjo kartu su juo. Jis vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, taip išliedamas pyktį, bet nesudavė jai nė vieno smūgio, gal ir sakė jai, kad susidoros su ja, neatmeta, kad jai grasino, nes buvo piktas, kad ji tampė jį už marškinėlių, todėl ir galėjo grasinti. Jis – A. V. - taip pat nukentėjo dėl šio įvykio metu įvykusių muštynių, bet į gydytojus ir policiją nesikreipė. Atvykę policijos pareigūnai paėmė jį – A. V., D. E. ir nuvežė juos į policijos komisariatą. Kai atvyko policijos pareigūnai, A. G. jį paleido. Policijos komisariate buvo pamatuotas jo neblaivumas, viskas surašyta ir, kai jie jau išeidinėjo, atvyko A. G. ir A. G.. Parodė, jog jis po muštynių nematė, kad A. G. butų buvęs sužalotas, nematė, kad jo veidas būtų buvęs kruvinas. Parodė, kad turi brolį A. V.. Prieš metus iki šio įvykio A. G. sulaužė jo broliui ranką, gal jis ir šnekėjo su A. G. apie tai, bet neprisimena, nes - buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau dėl to jam tikrai nesudavė, kitų asmeninių santykių su juo taip pat nesiaiškino tą vakarą. Parodė, kad jau labai seniai vyko konfliktai su vaikinais iš Beižionių kaimo. Beižionyse yra vaikų globos namai, kuriuose gyvena A. V. pusbrolis ir pusseserė, o tie vaikinai skriausdavo globos namuose gyvenančius vaikus, todėl jie ir konfliktavo su jais. A. G. irgi skriausdavo Beižionių vaikų globos namų auklėtinius, tai A. V. pasakojo ten gyvenantys jo pusbrolis ir pusseserė. A. G. brolio kaltinamajam neteko pažinoti, jokių konfliktų su juo nebuvo. Jis nepripažįsta, kad sumušė A. G. ir jo mamą A. G., nepripažįstu pareikštų civilinių ieškinių, sumokėjo A. G. 1000 Lt tik dėl to, kad įsivėlė į konfliktą.

Kaltinamojo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. parodė, kad iki šio įvykio kaltinamojo nepažinojo, D. E. ir P. A. pažinojo, P. A. gyveno (duomenys neskelbtini), todėl ir pažįsta jį, o D. E. iš matymo pažįsta dar nuo mokyklos laikų, mokėsi su juo Semeliškių mokykloje, bet santykių su jais jokių nebuvo. Jo – A. G. - mama A. G. dirba Beižionių kultūros namuose renginių organizatore. Kai jam buvo 18 metų, jis dalyvavo mamos vedamame renginyje, ir tuo metu P. A. grasino jo mamai, tačiau jis išvedęs jį į lauką nuramino. Tą pačią naktį P. A. paskambino jam ir pasakė, kad jam blogai baigsis, su draugais atvažiavo į jų kiemą, veržėsi į namus, išdaužė jų automobilio langą ir išvažiavo, nuo to laiko su juo santykiai buvo nelabai geri. Po šio įvykio teko bendrauti su P. A., kadangi jis gyveno (duomenys neskelbtini), prasilenkdami tiesiog pasisveikindavo. Parodė, kad 2009-05-31 jie namuose turėjo svečių. Apie 23.30 val. jis susiskambino berods su E. A., bet tiksliai neatsimena, ar būtent su juo, ir paklausė, ką jis veikia, jis atsakė, kad su draugais vakaroja prie Beižionių piliakalnio, ir pakvietė prisijungti. Jis pasakė, kad norėtų prie jų prisijungti, bet kažkas turėtų jo atvažiuoti. Apie 24.00 val. jo atvažiavo E. A., kadangi jis nevartojo alkoholinių gėrimų. Kai atvyko prie piliakalnio, ten jau buvo G. D., V. K., D. N., jie visi yra jo – A. G. - draugai, su jais santykiai geri. Maždaug po 15-20 minučių 20 metrų atstumu nuo jų privažiavo automobilis. Iš jo išlipo 3 vyrukai ir artėjo link jų. Kai jie šiek tiek prisiartino, jis pamatė, kad tai P. A. ir D. E., o trečiojo vaikino tada nepažinojo, dabar jau žino, kad tai - kaltinamasis A. V.. Tik po šio įvykio jis sužinojo, kad tai D. N. pakvietė prie jų prisijungti P. A., o šis atvažiavo su D. E. ir A. V.. Prieš važiuojant pas draugus prie piliakalnio namuose jis – A. G. - buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, susitikęs su draugais prie piliakalnio taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, bet nebuvo labai neblaivus, viską puikiai suvokė. D. E., P. A. ir A. V. atvažiavo jau būdami neblaivūs, jis matė, kad jie yra neblaivūs pagal jų eiseną ir veidų išraiškas. Šiems priėjus, jie visi bendravo, o maždaug po 20-30 minučių jis pamatė, kad šalia jų, nuo laužo kelių metrų atstumu stovi P. A. ir bendrauja su kaltinamuoju, tačiau to nesureikšmino. Staiga prie jo šypsodamasis priėjo kaltinamasis ir nieko nesakydamas trenkė jam kumščiu į dantis. Iki to momento kaltinamasis jam nieko nesakė, su juo iki įvykio jie šnekėjosi, bet jokių santykių nesiaiškino. Po A. V. suduoto smūgio jis nuvirto nuo suolo ir pajuto, kad iškrito viršutinis priekinis dantis, labai bėgo kraujas, apie tai garsiai visiems pasakė. Tuomet jo draugai šoko prie kaltinamojo. Įvykio vietoje degė laužas, todėl, jo manymu, kaltinamasis turėjo matyti, jog jo veidas kruvinas. Laužo šviesoje buvo galima įžiūrėti žmonių veidus. Aplink piliakalnį, prie kurio jie buvo, yra miškai, vienas eglynėlis už 10 metrų, kiti - toliau. Po to, kai jo draugai puolė kaltinamąjį, jis su D. E. bandė pasprukti. P. A. tuo metu jau nebuvo. Draugai A. G. pasakojo, kad jis pabėgo tada, kai kaltinamasis jam sudavė smūgį. Jo draugai neleido pasprukti kaltinamajam ir D. E.. Kai kaltinamąjį buvo apsupę A. G. draugai, kad šis nepabėgtų, jis nuolat visiems grasino ir vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad jiems bus dar blogiau. Jis visiems girdint taip šaukė, bet nesakė už ką. Kai A. G. draugai paleido kaltinamąjį, nes jis buvo aprimęs, jis ir vėl puolė A. G., kibo jam į atlapus, tada vėl buvo nukentėjusiojo draugų apsuptas ir laikomas, nes kitaip jis būtų pabėgęs, kadangi netoli įvykio vietos buvo miškas. P. A. pabėgo, D. E. bandė pabėgti, bet buvo A. G. draugų sulaikytas. Jo draugai nemušė kaltinamojo, tiesiog neleido jam pabėgti, o jis – A. G. - paskambino į policiją. P. A. nebuvo su niekuo susiginčijęs. Visi gražiai bendravo ir todėl visiems buvo labai netikėta, kai staiga kaltinamasis priėjo prie jo – A. G. - ir sudavė smūgį. Pirmiausiai apie įvykį jis pranešė policijai, o tada - mamai A. G., kurį po 10 minučių atvažiavo į įvykio vietą. Mama į įvykio vietą atvažiavo su jo tėvu J. G., dėdėmis S. B., G. B. ir teta G. B.. Atvažiavusi mama pirmiausiai apžiūrėjo jį, tuo tarpu kaltinamasis stovėjo, nes jį buvo apsupę A. G. draugai ir neleido jam pabėgti. Jis – A. G. – parodė mamai kaltinamąjį ir pasakė, kad jis sudavė jam – A. G. - smūgį ir išmušė dantį. Tuomet A. V. vėl puolė jį, grasino vartodamas necenzūrinius žodžius, kad jam bus blogai. Jis vis kartojo: „Tau dar bus“. Kai jis puolė A. G., jo mama bandė jį sulaikyti, stvėrė jam už marškinėlių ir laikė, dar kažkas jai padėjo tai padaryti. Kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius jo – A. G. – ir jo mamos atžvilgiu, vis liepė mamai jį paleisti. Tada jis – A. G. - su E. A. nuvažiavo namo laukti policijos, namuose jis apsiprausė, sulaukė policijos pareigūnų, parodė jiems įvykio vietą. Kai su policijos pareigūnais atvažiavo į įvykio vietą, kaltinamasis vis rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius ir buvo išvežtas policijos pareigūnų. Kaltinamąjį ir D. E. išvežė į policijos komisariatą, o jis – A. G. - su mama nuvyko į policijos komisariatą ir ligoninę. Mama tą patį vakarą kreipėsi į gydytojus, kadangi jai po grumtynių su kaltinamuoju labai skaudėjo pirštą, ji sakė, kad jai labai skauda pirštą. Kaltinamasis jam – A. G. - išmušė viršutinį priekinį dantį, jis ilgai gydėsi žaizdą. Žaizda užgijo, bet danties dar iki šiol neįsistatė, kadangi neturi tam pinigų. Jis sumokėjo gydytojui už konsultaciją 100 Lt, už kompiuterinę tomografiją 240 Lt, gydytojas sakė, kad laukia ilgas danties gydymas. Vietoj danties jam dabar yra įstatyta plokštelė. Plokštelę įstatė praėjus dviems mėnesiams po šio įvykio, visą tą laiką jis gėrė vaistus. Įvykio metu jis dirbo apsaugoje UAB „Gelsauga“ šauliu. Po šio įvykio jis neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, kadangi jį paskirdavo dirbti tokiame poste, kur žmonės jo nematydavo. Vietoj danties įstatyta plokštelė nutrynė jam gomurį, labai vargino plokštelės priežiūra, danties implanto dar neįsidėjo, kadangi neturi pinigų. Vilniaus implantologijos centre nurodė, kad danties implantas kainuos apie 19830 Lt. Prieš kreipiantis į šį centrą jį apžiūrėjęs implantologas pasakė, kad danties įstatyti jis nesugebės ir nukreipė į šį centrą, kuriame jam buvo išduota pažyma, kurioje paskaičiuota, kiek jam kainuos įstatyti danties implantą. Prašo priteisti iš kaltinamojo 25000 Lt neturtinės žalos ir 340 Lt turtinės žalos, bet 1000 Lt mažina savo pareikštą ieškinį, kadangi kaltinamasis šiandien jam sumokėjo 1000 Lt, taigi iš viso prašo priteisti iš kaltinamojo 24340 Lt. Parodė, jog jis neprisimena, ar jam kaltinamasis pasakė, kad jis taip su juo pasielgė dėl to, kad neva prieš metus A. G. jo broliui sulaužė ranką, kaltinamojo brolio jis nepažįsta, rankos jam nelaužė. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes ir tyrėjui sakė tiesą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. parodė, kad iki šio įvykio kaltinamojo nepažinojo, P. A. pažinojo, kadangi jis gyveno (duomenys neskelbtini), ir kai ji vesdavo Beižionių kultūros namuose poilsio vakarus, jis juose dalyvaudavo, jis visuomet į renginius ateidavo neblaivus ir tarp jų vykdavo konfliktai, ji kviesdavo jo auklėtojus, kadangi jis būdavo labai grubus. Parodė, kad 2009-06-01, apie 1.00 val. ji sulaukė sūnaus A. G. skambučio, jis buvo labai susinervinęs ir šaukė, kad jam kažkoks jaunuolis išmušė dantį, ji dar klausė jo, kas tas jaunuolis, bet sūnus atsakė, kad jo nepažįsta. Po sūnaus skambučio ji pažadino vyrą J. G., paskambino broliui G. B., kuris buvo atvažiavęs pasisvečiuoti ir nakvojo pas brolį S. B., tada visi, t.y. ji, jos vyras, brolis S. B., jo žmona G. B. ir brolis G. B. nuvyko į įvykio vietą. Atvažiavusi į įvykio vietą ji pamatė kruviną savo sūnų A. G., jis buvo labai susinervinęs. Įvykio vieta buvo prie Beižionių kaime esančio Birutės piliakalnio. Atvykusi ji klausinėjo sūnaus, už ką jis buvo sumuštas, bet jis nesakė, tuo tarpu kaltinamasis vėl puolė jos sūnų ir šaukė: „Gausi dar, jei mažai buvo“. Ji stojo tarp jų ir neleido kaltinamajam pulti sūnaus, grūmėsi su kaltinamuoju, kuris bandė pastumti ją į šoną, griebė jai už drabužių ir rankų, tampė ją, nes akivaizdžiai matėsi, kad dar norėjo mušti jos sūnų, bet su kažkieno pagalba ji jį sulaikė. Ji paklausė sūnaus, ar jis pranešė apie įvykį policijai, jis atsakė, kad pranešė. Kažkas iš ten buvusių jaunuolių parvertė įsismarkavusį kaltinamąjį ant žemės ir prispaudęs laikė. Kaltinamasis buvo labai neblaivus, ji taip pat sprendžia pagal jo elgesį, jis buvo labai grubus ir agresyvus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Sūnus A. G. taip pat buvo išgėręs, jis prieš išeidamas pas draugus namuose gėrė alų ir su draugais tikriausiai taip pat vartojo alkoholį, bet girtas nebuvo. Kai sūnus su E. A. išvažiavo namo laukti policijos pareigūnų, tuo metu kaltinamąjį kažkas laikė paguldytą ant žemės. P. A. įvykio vietoje nebuvo, jis jau buvo pabėgęs, o D. E. buvo, jis irgi grasino mums, kad viskas mums geruoju nesibaigs, kad neva policija jų nepagąsdinsime. Vėliau kaltinamąjį paleido, o ji matydama šalia mišką bijojo, kad jis nepabėgtų, kaip tai padarė P. A., todėl suėmusi jam už marškinėlių nugaroje jį laikė. Visą laiką, kol laikė kaltinamąjį, jis grasino susidoroti, nužudyti, sušaudyti, vis šokdavo prie aplinkui buvusių muštis. Konkrečiai D. N. jis sakė, kad iškabins šio žarnas ant eglių ir pušų, sakė, kad paskambins savo mamai, kuri atveš jam šautuvą ir tuomet jis visus iššaudys. Ji bijojo, kad kaltinamasis nepabėgtų, bandė kaire ranka už marškinėlių jį sulaikyti, tuo metu jai labai suskaudo kairės rankos pirštą. Tuo metu ji garsiai visiems pasakė, kad tikriausiai lūžo pirštas, nes labai skauda. Dar brolis su žibintuvėliu priėjo, apšvietė skaudamą pirštą, jie matė, kad jis jau buvo pradėjęs tinti. Lūžo kairės rankos vidurinis pirštas, jis lūžo grumtynių su kaltinamuoju metu, kadangi daugiau fizinio kontakto su niekuo ji neturėjo. Ji bandė jį sulaikyti už marškinėlių, kadangi jis puolė mušti jos sūnų. Suskaudus kairės rankos pirštui, ji stvėrė jam už marškinėlių dešine ranka ir laikė. Kaltinamasis jai nesudavė, kai ji jį laikė, bet pirštą sulaužė, kai jie grūmėsi. Kai tik ji atvažiavo į įvykio vietą ir bendravo su sūnumi, tuomet jau kaltinamasis stvėrė jai už rankų, už drabužių ir bandė nustumti nuo sūnaus. Jis sulaužė jai pirštą pačioje grumtynių pradžioje, bet iš pradžių iš susijaudinimo ji skausmo nejuto, o jį pajuto tada, kai stvėrė kaltinamajam už marškinėlių, norėdama jį sulaikyti, kad nemuštų jos sūnaus. Kaltinamasis griebė jai už rankų ir bandė ją nustumti nuo sūnaus, kad galėtų šiam vėl suduoti, būtent tuo metu jai lūžo kairės rankos vidurinysis pirštas, nors skausmą pajuto tik vėliau. Kai kaltinamasis grasino visus sušaudyti, ji jam pasakė, kad įrašys jo grasinimus, o jis atsakė, kad ji gali įrašinėti, nes jam viskas tas pats, tačiau jai mobiliuoju telefonu pavyko įrašyti tik dalį grasinimų. Jis dar sakė jai, kad sūnui išmušė dantį dėl to, kad neva jos sūnus kažkada sulaužė ranką jo broliui, jis visiems tai sakė. Kaltinamasis visą laiką vartojo necenzūrinius žodžius, visus ten buvusius puolė ir įrodinėjo, kad jos sūnus kažkada sulaužė jo broliui ranką. Jai iš kaltinamojo pusės buvo išreikšta labai didelė nepagarba. Atvažiavę policijos pareigūnai išsivežė kaltinamąjį A. V. ir D. E., kurie vis dar negalėjo nurimti, į policijos komisariatą, o jai su sūnumi liepė važiuoti paskui. Kaltinamasis ir tyrėjai pasakė, kad ją – A. G. - papjaus, kad jos žarnas šunys ištampys. Jos manymu, šis įvykis yra P. A. kerštas, kadangi dėl kažkada jos parašyto pareiškimo jam galėjo tekti išeiti iš Beižionių vaikų globos namų. Kažkada jis buvo atvažiavęs į jos kiemą, išdaužė automobilio stiklą, bet paskui atsiprašė, tačiau matyt įvykio naktį alkoholis padarė jam poveikį. Ji pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį jai padarytai neturtinei žalai atlyginti, kadangi po šio įvykio jai paūmėjo hipertenzinė liga, taip pat 2009-06-01 ji privalėjo nemiegojusi ir susijaudinusi Beižionių kultūros namuose vesti renginį, renginį vedė sugipsuotu pirštu, ranka buvo langetėje, po šio įvykio ilgai gėrė raminamuosius vaistus, taip pat po įvykio gydėsi, nes buvo labai aukštas kraujospūdis, ilgai vartojo vaistus. Po šio įvykio ir sužalojimo ji gydėsi apie mėnesį, buvo sugipsuotas delnas, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, gydėsi ambulatoriškai. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti jai iš kaltinamojo 5000 Lt jai padarytai neturtinei žalai atlyginti. Iki šiol sulaužytas pirštas yra jautrus, nes lūžo per sąnarį, dėl to po įvykio ji negali groti gitara, o anksčiau ja grodavo. Kai pamato kaltinamąjį, jai visuomet pakyla kraujospūdis, jis būna apie 150/100, ji jaučia, kad būna aukštas kraujospūdis, nes spaudžia galvą. Iš karto atvykusi į policijos komisariatą ji pasakė, kad jai sulaužytas kairės rankos pirštas, ir kreipėsi į medikus. Kaltinamasis 2010 m. vasarą buvo pas ją atvažiavęs, pasakė, kad sumoka jai 1000 Lt, ir jie viską baigia, o kitaip jie visai nieko negaus. Ji jam pasakė, kiek jos sūnui kainuos įsistatyti dantį, tuomet jis atsakė, kad geriau sėdės kalėjime, nei tiek sumokės. Žala jai nėra atlyginta. Parodė, kad Birutės piliakalnis yra istorinis paminklas, jis lankomas jaunimo, šalia šio piliakalnio yra aikštelė, laisvas priėjimas, todėl jaunimas dažnai ten susirenka vakaroti ar šiaip pabūti. Prie pagrindinio kelio yra pastatytas ženklas, nurodantis, kaip privažiuoti piliakalnį. Birutės piliakalnis yra daugiau vietinės reikšmės istorinis paminklas, kartais ten vyksta Beižionių kaimo renginiai, tą vietą visi Beižionių kaimo gyventojai gerai žino. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė įvykius, tyrėjui sakė tiesą.

Liudytojas R. Sakaliūnas parodė, kad jis dirba Elektrėnų PK vyresniuoju patruliu, šio įvykio metu dirbo ten pat, kaltinamąjį pažinojo tik iš matymo, kadangi jis Elektrėnų gyventojas, bet jokių asmeninių santykių su juo neturėjo, nukentėjusiųjų iki šio įvykio nepažinojo. Šis įvykis buvo 2009 m. birželio mėnesį. Jis patruliavo Elektrėnuose su kolega Ričardu Jerašu ir naktį, jau po 24.00 val. iš budėtojo gavome pranešimą, kad Beižionių kaime prie piliakalnio įvyko muštynės. Jie atvyko į įvykio vietą, ten buvo daug jaunimo, degė laužas, buvo keli suaugę, kurie parodė, kad būtent kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį. Daug kas iš įvykio vietoje buvusių žmonių sakė, kad būtent kaltinamasis sužalojo žmogų. Visi vieni per kitus šaukė, kad kaltinamasis sukėlė muštynes, trenkė nukentėjusiajam į veidą ir išmušė dantį. Jie sulaikė kaltinamąjį ir dar vieną jaunuolį, nuvežė juos į policijos komisariatą. Dar paklausė, ar nukentėjusiajam nereikia greitosios pagalbos, bet jie atsakė, kad patys nukentėjusįjį pristatys į ligoninę. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Įvykio vietoje galima buvo įžiūrėti veidus, nors apšvietimo jokio nebuvo, bet degė laužas. Dėl ko įvyko konfliktas, jis dabar neprisimena, jie viską nurodė tarnybiniuose pranešimuose. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, tyrėjui sakė tiesą.

Liudytojas R. Jerašas parodė, kad šio įvykio metu jis dirbo ir šiuo metu dirba Elektrėnų plocijos komisariate patruliu. Šis įvykis buvo maždaug prieš du metus. Kaltinamąjį iki šio įvykio pažinojo iš matymo, kadangi gyvena ir dirba Elektrėnuose, o kaltinamasis taip pat gyvena Elektrėnuose. Parodė, kad vieną naktį jie su kolega Ramūnu Sakaliūnu patruliavo ir gavo iš budėtojo pranešimą, kad Beižionių kaime prie piliakalnio vyksta muštynės. Juos kažkas pasitiko, ir jie nuvyko į įvykio vietą, kur iš ten buvusių asmenų sužinojo, kad įvyko muštynės, kurių metu jaunuoliui buvo išmuštas dantis. Nukentėjusio jaunuolio veido jis neįsiminė, kadangi įvykio vietoje buvo daug žmonių. Toje vietoje, kiek jam yra žinoma, nuolat renkasi jaunuoliai ir švenčia. Atvykus jiems parodė ten buvę žmonės, kuris asmuo sukėlė muštynes, tai buvo kaltinamasis, todėl jį ir dar vieną jaunuolį, kuris taip pat buvo nurodytas ten buvusių žmonių, jie pristatė į policijos komisariatą. Kiek jis atsimena, į policijos komisariatą pristatyti du vyrukai buvo neblaivūs. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes ir tyrėjui sakė tiesą.

Liudytojas D. E. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jo pusbrolis, šiuo metu nebendrauja su juo, kadangi atlieka bausmę, bet santykiai su juo normalūs, P. A. taip pat yra jo pusbrolis, santykiai su juo normalūs, nukentėjusiosios nepažįsta, o nukentėjusysis A. G. yra jo draugo draugas. Parodė, kad 2009 metais, tikslios datos neprisimena jie trise, t.y. jis, P. A. ir A. V., vėlai vakare nuvažiavo į Beižionių kaimą, prie kažkokio piliakalnio. Dar jiems būnant Elektrėnuose, Pauliui kažkas paskambino ir pakvietė atvažiuoti į Beižionių kaimą išgerti, tai jie ir nuvažiavo. Įvykio dieną jis, P. A. ir A. V. susitiko iš pat ryto ir visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kai atvažiavo į Beižionių kaimą, jis – D. E. - buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet nebuvo visai girtas. Kaltinamasis ir P. A. taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio. Į Beižionių kaimą juos nuvežė P. A. draugas. Kai atvažiavo į vietą, ten buvo apie 7 vyrukai, kurių jis nepažinojo, jie prisijungė prie jų, visi vartojo alkoholinius gėrimus, kol prasidėjo konfliktas. Jis nesuprato, kaip ir dėl ko prasidėjo konfliktas, pradžioje konfliktas kilo tarp A. G. ir A. V., o paskui - lyg tarp A. G. ir P. A.. A. G. pirmas pradėjo konfliktą su A. V., o paskui paskambino motinai, kuri atvažiavo dar su kažkokiais žmonėmis į įvykio vietą. Jis nematė, kas muštynių metu buvo padaryta A., jis nebuvo sužalotas, kraujo jis – D. E. - nematė. Muštynių metu nukentėjo tik A. V. ir P. A., juos sužalojo nukentėjusiojo A. G. draugai, kurie mušė A. V., mušė rankomis, buvo paguldę A. V. ant žemės, bet jis nežino, už ką. Prasidėjo konfliktas ir visi susimušė, bet jo – D. E. - niekas nesumušė. Atvažiavę policijos pareigūnai išvežė juos su A. V. į policijos komisariatą, ten jiems buvo nustatytas neblaivumas ir juos paleido. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau viską prisiminė ir tyrėjui sakė tiesą, jo duoti parodymai užrašyti teisingai.

Liudytojas P. A. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. V., jis yra jo pusbrolis, santykiai su juo geri, nukentėjusiuosius pažįsta, kadangi anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini), o nukentėję taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji dar vesdavo Beižionių kultūros namuose renginius, kuriuose jis dalyvaudavo. Šiuo metu jis gyvena su uošviais (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji A. G. dirbo renginių vedėja, kultūros namuose vesdavo šokius, nukentėjusįjį A. G. jis taip pat pažinojo, nes jie gyveno tame pačiame kaime, santykiai su juo normalūs, būdavo ir krepšinį pažaisdavo kartu, D. E. yra jo pusbrolis, santykiai su juo geri. Parodė, kad 2009 m. vasarą, tikslios datos neatsimena, jis buvo namie ir paskambino draugui D. N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), paklausė, ką jis veikia. Jis pasakė, kad su draugais kepa dešreles prie Beižionių kaime esančio piliakalnio, paklausė jo, ar galėtų prie jų prisijungti, jis atsakė, kad gali atvažiuoti. Tuomet jis paprašė kaimyno E. S., kad pavežtų juos prie piliakalnio, šis sutiko. Važiuodamas jis dar kartu paėmė A. V. ir D. E., jie nusipirko alkoholinių gėrimų, t.y. alaus ir degtinės. Kai važiavo prie piliakalnio, jis buvo neblaivus, kadangi dieną šventė savo vaikų krikštynas, bet dar orientavosi, o su D. E. ir A. V. susitiko vakare, jie abu buvo blaivūs. Jie atvažiavo prie piliakalnio, prisijungė prie ten buvusių vaikinų ir visi draugiškai šventė, gėrė alkoholinius gėrimus ir viskas buvo gerai. Ten buvę jaunuoliai – j draugai, t.y. A. G., G. D., E. A., V. K., D. N.. Jie kepė dešreles, gėrė alų, turėjo ir degtinės. Kai jie ten atvažiavo, degė laužas, todėl jie galėjo matyti vieni kitų veidus. Buvo apie 23.00 val., kai jie prisijungė prie jų. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jis su D. N. stovėjo šone nuo visų, apie 10 metrų atstumu nuo laužo, šnekėjosi, ir tuomet įvyko muštynės. Šnekėdamiesi jie pamatė, kad prie laužo buvę draugai susikibo, tuomet ir jie puolė ten. Jis nematė, kas pradėjo muštynes, ir tik kitos dienos vakare iš kaltinamojo sužinojo, kad susimušė visi, ir kad A. V. su D. E. policijos pareigūnai išvežė į policijos komisariatą. A. V. nepasakojo jam, dėl ko įvyko muštynės. Kiek jis žino, tai A. G. kažką pasakė A. V. ir prasidėjo muštynės, kadangi D. E. sakė jam – P. A., kad A. G. pradėjo muštynes. Kai jis – P. A. - pamatė, kad vyksta muštynės, jis pasišalino iš ten, nes matė, kad jos blogai baigsis, dar bandė juos išskirti, gynė A. V., gindamas jį gal ir įspyrė A. G. į dantį, o gal jam spyrė kažkas iš jo paties draugų. Po to jis – P. A. - pabėgo ir, kadangi buvo labai girtas, užmigo kitoje piliakalnio pusėje. Tuo metu, kai į įvykio vietą atvažiavo A. G., jo jau ten nebuvo, jis miegojo ir negirdėjo, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Parodė, kad piliakalnis, prie kurio įvyko šis įvykis, jam yra žinoma vieta, jie dažnai ten su draugais pasisėdėti susirinkdavo, berods, net ženklas yra, kuris nurodo, kur yra piliakalnis. (duomenys neskelbtini) jis gyveno 5 metus, su auklėtoja teko būti prie šio piliakalnio, jie eidavo pasivaikščioti ten. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis tyrėjui sakė tiesą, ką prisiminė, tą ir sakė.

Liudytojas G. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusioji A. G. yra jo sesuo, santykiai su ja geri. Jis prisimena, kad tai buvo naktį. Jis svečiavosi pas brolį S. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Naktį paskambino sesuo A. G. ir pasakė, kad jie turi visi važiuoti, kadangi kažkas sumušė jos sūnų A. G.. Jis – G. B., A. G. su vyru, brolis S. B. ir jo žmona G. B. nuvažiavo jo automobiliu į įvykio vietą, t.y. prie Beižionių kaime esančio piliakalnio. Ten buvo tamsu, degė tik nedidelis lauželis, todėl automobilio šviesomis jis apšvietė įvykio vietą, bet pažįstamų asmenų ten nematė. Paskui išjungė automobilio šviesas, kadangi išgirdo iš ten buvusių asmenų sakant, kad išjungtų jas, todėl bijodamas, kad neišdaužytų žibintų, išjungė šviesas. Sesuo A. G. laikė kaltinamąjį, jis – G. B. - matė tai, pats jis buvo prie automobilio ir beveik nedalyvavo įvykio vietoje. Girdėjo, kad sesuo sakė, jog jai kaltinamasis sulaužė pirštą. Girdėjo, kad kaltinamasis grasino vartodamas keiksmažodžius, dar grasino, kad visus sušaudys. Netrukus atvažiavo policija ir jį bei dar vieną vaikiną išsivežė. Sesers A. rankos pirštas buvo ištinęs, bet kurios rankos pirštas – nežino, tik žino, kad jai buvo trukęs piršto kaulas, o sūnėnui A. G. buvo išmuštas dantis. Jis – G. B. - iš karto pamatė, kad Aido veidas buvo kruvinas ir kad nėra danties. Ten pat vietoje Aidas sakė, kad jam dantį išmušė kaltinamasis, bet nesakė, kodėl jis taip pasielgė. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė ir tyrėjui sakė tiesą.

Liudytojas G. D. parodė, kad kaltinamąjį tik iš matymo pažinojo, nukentėjusieji yra jo kaimynai, A. G. yra jo draugas ir klasiokas, D. E. iš mokyklos laikų prisimena, P. A. pažinojo, kadangi jis – G. D. – dirba Beižionių vaikų globos namuose ir pas P. A. vežioja jo brolį savaitgaliams iš vaikų globos namų, santykiai su P. A. normalūs. Parodė, kad neatsimena, kada tai buvo, bet vieną dieną jie su draugais nuvažiavo prie Beižionių kaime esančio piliakalnio. Jiems ten vakarojant D. N. paskambino P. A. ir pasakė, kad atvažiuos ir prisijungs prie jų. Po kiek laiko atvažiavo P. A., D. E. ir A. V.. Juos kažkas atvežė, išleido, apsisuko ir išvažiavo. Jie atsivežė alaus ir degtinės. Jis – G. D. – ir E. A. visiškai nevartojo alkoholio, nes rytojaus rytą reikėjo į darbą, o jo draugai D. N., V. K. ir A. G. gėrė alų. Prie piliakalnio yra laužavietė, todėl jie su draugais nuvažiavo ten išsikepti dešrelių. Tuo metu, kai jie ten buvo, dar lankėsi žmonių, bet laužą kūreno tik jie su draugais. Pašaliniai žmonės galėtų rasti tą vietą, kadangi prie kelio yra nuoroda. Renginiai toje vietoje nevyksta. Kai prie jų prisijungė P. A., D. E. ir A. V., kurį laiką visi sėdėjo, kalbėjosi ir viskas buvo gerai. Atvažiavusieji buvo neblaivūs, jis taip sprendžia pagal jų kalbą. Visiems besikalbant staiga kaltinamasis atsistojo ir nieko nesakydamas trenkė A. G. į veidą. A. po smūgio nukrito nuo suoliuko, jie su draugais puolė laikyti kaltinamąjį, ir tuomet Aidas pasakė, kad jam išmuštas dantis. Kaltinamasis dar grūmėsi, bet jie jį laikė. Po to atvažiavo A. G. mama A. G. su giminaičiais. Jie iškvietė policiją. Jos belaukiant kaltinamasis daug kalbėjo, visus gąsdino, sakė kad pagaus ir „pakas“. Kaltinamasis nuolat keikėsi, tai truko apie valandą. Jis – G. D. – atsimena, kad konkrečiai V. K. grasino. P. A. pabėgo vos tik pamatęs, kad kaltinamasis sudavė A. G. smūgį. D. E. nepabėgo, jis taip pat visiems grasino. Jis nežino, kodėl įvyko konfliktas. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir išvežė A. V. su D. E. į policijos komisariatą. Kiek jis – G. D. - žino, kaltinamasis sulaužė A. G. pirštą. Po kilusių muštynių jie nenorėjo toliau tęsti vakarojimo. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, sakė tiesą. Parodė, kad kaltinamojo jie nemušė, buvo tik prispaudę jį prie žemės ir laikė, nes jis muistėsi, P. A. taip pat nemušė. Ar A. G. padėjo jiems laikyti kaltinamąjį, neatsimena, bet matė, kad po smūgio jis laikėsi susiėmęs už burnos. P. A. atsimena, jog P. A. sakė, kad kažkada jį ir du jo pusbrolius sumušė kažkokie vaikinai iš Kaišiadorių, lyg vieno iš pusbrolių vardą minėjo – M..

Liudytojas E. A. parodė, kad jis šių įvykių metu gyveno (duomenys neskelbtini), jis dirba vairuotoju Beižionių vaikų globos namuose, kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo, nuo tada, kai įvyko šis įvykis, nukentėjusiuosius pažįsta, su A. G. dukterimi draugauja, o A. G. - jo draugas. Parodė, kad kažkurią 2009 m. vasaros dienos vakarą jie buvo susirinkę su draugais prie Beižionių kaime esančio piliakalnio Birutė. Buvo jis, A. G., V. K., G. D. ir D. N.. Jo draugai vartojo alkoholį, o jis - ne, kadangi kitą dieną jam reikėjo į darbą. Jiems bevakarojant D. N. paskambino P. A. ir paklausė, ar gali atvažiuoti ir prisijungti prie jų, D. N. pritarė tam. Netrukus atvažiavo trys vaikinai ir prisijungė prie jų. Atvažiavę vaikinai buvo neblaivūs, su savimi jie dar atsivežė alaus ir degtinės, dar kažkuris iš vaikinų minėjo, kad ką tik iš krikštynų pas juos atvažiavo. Visiškai girti jie nebuvo, bet tikrai buvo apsvaigę. Jiems prisijungus prie jų, visi apie valandą sėdėjo ir kalbėjosi, kol staiga kaltinamasis atsistojo ir nieko nesakydamas trenkė kumščiu A. G. į dantis. Kai atvykę vaikinai atvažiavo ir prisijungė prie jų, A. V. su A. G. gražiai bendravo, o paskui iš niekur nieko kaltinamasis atsistojo ir trenkė A. G.. Po smūgio A. G. nukrito po suolu, tuomet jie puolė laikyti kaltinamojo. Laikė jį, kad nepakartotų kažkokio panašaus veiksmo. Jie nemušė nei jo, nei P. A.. P. A. pabėgo, pamatęs, kad A. V. sudavė smūgį A. G.. Po smūgio A. G. paskambino mamai A. G., kuri netrukus atvažiavo į įvykio vietą su dar trimis žmonėmis, o jis – E. A. - su A. G. nuvažiavo pas jį namo laukti policijos pareigūnų. Draugai pasakojo, kad kol atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius ir visiems grasino. Įvykio vietoje jie su draugais bhuvo susirinkę ne pirmą kartą, dažnai ten susirinkdavo pavakaroti. Renginiai šioje vietoje nevyksta, bet tą vietą galima surasti, kadangi yra ženklas, kuris nurodo, kaip ten privažiuoti. Po įvykusio konflikto jie nenorėjo toliau tęsti vakaronės, buvo nemalonu. Kaltinamasis nuolat vartojo necenzūrinius žodžius, jo – E. A. – atžvilgiu - irgi, policijos pareigūnų atžvilgiu - taip pat. Jis grasino nukentėjusiesiems, kad iškabins jų žarnas. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes, sakė tiesą.

Liudytoja G. B. parodė, kad nukentėjusioji A. G. yra jos vyro sesuo, A. G. - jos sūnus, kaltinamojo nepažinojo. Parodė, kad A. G. paskambino naktį, kai jie visi jau miegojo, ir pranešė, kad jos sūnui A. G. kažkoks jaunuolis išmušė dantį. Tuomet ji – G. B., jos vyras S. B., vyro brolis G. B., A. G. ir J. G. susiruošė važiuoti į įvykio vietą. Jie nuvažiavo prie Beižionių kaime esančio piliakalnio, ten degė lauželis, pamatė, kad A. G. laikosi susiėmęs už burnos. Įvykio vietoje buvo A. G., G. D., D. N., V. K., dar kaltinamasis ir jo draugas, kurių vardų ir pavardžių ji nežino. Įvykio vietoje buvę vaikinai pasakojo, kad buvo ir P. A., bet jis pabėgo, pamatęs, kai kaltinamasis trenkė A. G. į veidą. G. B. ten būnant, kaltinamasis vis puolė A. G., bet buvo sulaikytas A. G. ir liudytojos vyro S. B.. A. G. laikė kaltinamąjį, suėmusi jį už marškinėlių nugaroje, o jis vis muistėsi, visus ten buvusius užgauliojo, grasino, įžeidinėjo, sakė, kad kažkam paskambins ir jam atveš šautuvą, su kuriuo jis visus nušaus ir iškabins žarnas. Kaltinamajam besimuistant A. G. pasakė, kad jai suskaudo kairės rankos vidurinį pirštą, dar ji sakė, kad tikriausiai bus lūžęs tuo momentu, kai kaltinamasis jai stvėrė už rankų, bandydamas ją nustumti nuo sūnaus, kurį ji buvo užstojusi. Tada atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė kaltinamąjį bei jo draugą į policijos komisariatą.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, nukentėjusieji A. G. ir A. G. yra jo giminaičiai, t.y. pusbrolis ir teta, santykiai su jais normalūs. Parodė, kad šis įvykis buvo maždaug prieš dvejus metus, tikslios datos neprisimena. Įvykio dieną jis, D. N. ir G. D. buvo aikštelėje prie parduotuvės, esančios Beižionių kaime, ir tuo metu D. N. paskambino P. A. ir pakvietė šį atvažiuoti prie Beižionių kaime esančio Birutės piliakalnio pašnekėti. Jie visi trise nuvažiavo prie minėto piliakalnio. Kai jie ten atvažiavo, ten jau buvo P. A., jo pusbrolis, kaip vėliau paaiškėjo - A. V., ir dar vienas vaikinas vardu D., kurio pavardės jis nežino, tik žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikinai vartojo alkoholinius gėrimus, kai jie atvažiavo ir prisijungė prie jų. Iš pradžių visi draugiškai sėdėjo ir šnekėjosi. Tada G. D. paskambino A. G. ir jie susitarė, kad šis taip pat atvažiuos ir prisijungs prie jų. Jis neprisimena, ar A. G. pats atvažiavo, ar jį kas atvežė, bet jis prisijungė prie jų. Kelinta buvo valanda, kai A. G. prisijungė prie jų, neprisimena. Šiam prisijungus prie jų, dar kurį laiką visi draugiškai šnekėjosi, gėrė alų. Jis – V. K. - gėrė alų, o nukentėjusysis A. G. negėrė, jis atvažiavo ir prisijungė prie jų, būdamas blaivus. Visiems ramiai bešnekant, staiga kaltinamajam kažkas nepatiko ir jis pradėjo kabinėtis prie A. G., nieko nesakydamas kumščiu trenkė A. G. į veidą ir išmušė dantį. Tuomet jis – V. K., G. D. ir E. A. laikė kaltinamąjį, kad šis daugiau nemuštų A. G.. Po suduoto smūgio kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir pranešė apie įvykį A. G. tėvams, kurie netrukus atvyko į įvykio vietą. A. G. mamai A. G. bandant sulaikyti kaltinamąjį, šis sulaužė jai pirštą. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė kaltinamąjį bei dar vieną vaikiną, o jie visi išsiskirstė. Šio įvykio metu jis – V. K. - buvo išgėręs butelį alaus, o kaltinamasis ir jo draugai buvo labai apsvaigę nuo alkoholio, tai akivaizdžiai matėsi. Kai jie su draugais nuvažiavo prie piliakalnio, kaltinamasis su savo draugais jau ten buvo. Kai į įvykio vietą atvyko A. G. mama A. G., kaltinamasis ir toliau elgėsi agresyviai. Jis neaiškino, kodėl trenkė kumščiu į veidą A. G., tik nuolat blaškėsi. A. G. šnekėjo su kaltinamuoju, bandė išsiaiškinti, kodėl jis taip pasielgė, ir tuo metu kažkokiu būdu kaltinamasis sulaužė jai pirštą. Jis – V. K. – matė, kaip kaltinamasis stvėrė A. G. už rankos, po ko ji pasakė, kad kaltinamasis sulaužė jai pirštą. Kaltinamasis sudavė A. G. kumščiu į veidą, ir šis nuo smūgio nukrito nuo suoliuko, o kai atsikėlė, matėsi, kad jam išmuštas dantis, bėgo kraujas. Po kaltinamojo suduoto smūgio A. G., jis – V. K., G. D. ir E. A. stvėrė kaltinamąjį ir laikė jį paguldę ant žemės, kad daugiau nieko nedarytų nukentėjusiajam. Laikomas kaltinamasis nuolat muistėsi ir kažką kalbėjo, bet dabar jau liudytojas neprisimena - ką. Kai policijos pareigūnai išvežė kaltinamąjį ir jo draugą, jie jau nebenorėjo toliau tęsti vakaronės, buvo labai nemalonu. P. A. neatliko jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, pamatęs, kad kaltinamasis kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą, jis pabėgo. Prieš tai P. A. ramiai šnekėjosi su D. N., jie nekonfliktavo ir nieko blogo nedarė, o kaltinamasis iš niekur nieko trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Jie kaltinamojo nemušė, tik laikė jį, kad šis daugiau nemuštų nukentėjusiojo. Vakaronės metu buvo vartojama degtinė, bet asmeniškai jis – V. K. - buvo išgėręs tik alaus. Parodė, kad, kiek jis prisimena, kai jis su draugais D. N. ir G. D. ten atvažiavo, kaltinamasis su savo draugaus jau buvo ten, po to prie jų prisijungė ir A. G. su E. A., bet jis gali ir klysti. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis sakė tiesą ir tuomet geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes.

Liudytojas J. G. parodė, kad nukentėjusioji A. G. yra jo žmona, o nukentėjusysis A. G. – sūnus, santykiai su jais geri, kaltinamojo iki šio įvykio nepažinojo. Parodė, kad 2009-06-01 bemiegant jie sulaukė sūnaus A. G. skambučio. Paskambinęs jis pranešė, kad buvo sumuštas prie Birutės piliakalnio. Tuomet jis, žmona A. G., žmonos brolis S. B. su žmona G. B. ir žmonos kitas brolis G. B. nuvažiavome prie Birutės piliakalnio, kuris yra Beižionių k. Atvažiavęs jis pamatė sūnų sėdintį ant suoliuko ir susiėmusi rankomis burną. Priėjęs paklausė, kas atsitiko, šis paaiškino, kad vienas jaunuolis išmušė jam dantį, bet nei jo vardo, nei pavardės jis nežinantis. Tuomet jis paklausė aplink buvusio jaunimo, kas išmušė jo sūnui dantį, jie parodė, kad tai padarė jaunuolis, kuris tuo metu gulėjo ant žemės. Dabar gali pasakyti, kad tai buvo kaltinamasis, o tuo metu jo nepažinojo. Kaltinamasis gulėjo ant žemės, o kiti jaunuoliai buvo jį apstoję, matyt dėl to, kad šis nepabėgtų, nes kaip vėliau jis sužinojo, vienas kaltinamojo draugas jau buvo pabėgęs. Žmona A. G. pribėgo prie kaltinamojo, griebė jam už marškinėlių ir pasakė jam, kad šiam tikrai neleisianti pabėgti. Suėmusi ranka už marškinėlių ji laikė kaltinamąjį, o jis muistėsi ir tuo metu sužalojo jai pirštą. Įvykio vietoje buvo tamsu, todėl J. G. tiksliai nematė, kaip ten viskas įvyko. Lyg dešinės rankos pirštas buvo sulaužytas jo žmonai. Tarp jo – J. G. – ir jo žmonos su kaltinamuoju buvo apie 20 metrų atstumas, todėl negali tiksliai pasakyti, kas ten tarp jų įvyko ir kaip kaltinamasis sulaužė jo žmonai rankos pirštą, tik matė, kad žmona laikė kaltinamąjį, o šis muistėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius. Vėliau žmona paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Žmona laikė kaltinamąjį apie 25 minutes, o gal ir ilgiau. Žmonai laikant kaltinamąjį ir laukiant policijos pareigūnų, jis visiems grasino, kad „paleis žarnas“ ir visaip kitaip su visais susidoros. Grasinimai buvo adresuoti liudytojo žmonai, sūnui ir visiems ten buvusiems. Nesulaukęs policijos pareigūnų jis – J. G. - ėjo pasitikti policijos pareigūnų, nes manė, kad šie galėjo pasiklysti, kadangi privažiuojant piliakalnį yra kelio atšaka. Jis nepadėjo žmonai laikyti kaltinamojo, kadangi iš karto pripuolė prie sūnaus, dar bandė rasti jo išmuštą dantį, o vėliau ėjo pasitikti atvažiuojančių policijos pareigūnų. Šie atvažiavo ir išsivežė kaltinamąjį bei jo draugą. Liudytojas nežino, ar kaltinamasis buvo neblaivus, bet daro išvadą, kad buvo neblaivus, kadangi blaivus žmogus taip niekada nepasielgtų.

Liudytojas S. B. parodė, kad kaltinamojo iki šio įvykio nepažinojo, nukentėjusioji A. G. yra jo sesuo, o A. G. - sūnėnas, santykiai su jais normalūs. Parodė, kad šis įvykis buvo prieš dvejus metus, tikslios datos neprisimena. Naktį jam paskambino sesuo A. G. ir pranešė, kad prie Birutės piliakalnio sumuštas jos sūnus A. G.. Tuomet jis – S. B., jo žmona G. B., brolis G. B., kuris buvo atvykęs pas jį pasisvečiuoti, sesuo A. G. ir jos vyras J. G. nuvyko į įvykio vietą. Ten jis pamatė daug jaunuolių, jie visi stovėjo. Jis paklausė jų, kas atsitiko, tuo metu kaltinamasis puolė A., o A. ėmė juos skirti, jis dar padėjo jai tai padaryti. Viskas įvyko prie Birutės piliakalnio, kuris yra Beižionių k. Tai visiems aplinkiniams labai gerai žinoma vieta. Jiems atvykus kaltinamasis puolė mušti A. G., jie abu parvirto ant žemės. Tuomet jis – S. B. - su seserimi A. G. juos išskyrė. Po to A., suėmusi ranka kaltinamajam už marškinėlių, laikė jį, jie laukė policijos pareigūnų. A. pasakė, kad kaltinamasis sulaužė jai pirštą. Kaltinamasis buvo neblaivus, liudytojas sprendžia pagal tai, kad nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo arti kaltinamojo priėjęs. Kaltinamasis nuolat visus ten buvusius provokavo ir liudytojo sesers laikomas muistėsi, vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė kaltinamąjį bei dar vieną vaikiną. Kaltinamasis nuolat visiems grasino, kad „iškabins vidurius“. Parodė, kad, kai jie atvyko į įvykio vietą, jis – S. B. - iš karto priėjo prie A. G.. Negaliu pasakyti kokiu atstumu jis buvo nuo kaltinamojo. A. G., pamatęs, kad atvažiavome, ėjo link mūsų, o kaltinamasis stovėjo prie suoliuko. Norėjome išsiaiškinti kas įvyko ir tuo metu kaltinamasis priėjęs puolė A. G., A. ėmė juos skirti, aš jai padėjau.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. N., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje (t. 1, b.l. 55-56), parodė, kad 2009-05-31 vakare su draugais, t.y. V. K., E. A. ir G. D., nuvažiavo prie Birutės piliakalnio, esančio Beižionių sen. Prie jų prisijungė ir A. G., kurį atvežė E. A.. Vakaro eigoje jam paskambino P. A., kuris pasisiūlė prisijungti. Vienu momentu, kai jau buvo po 12 val. nakties, iš niekur nieko P. A. pusbrolis, atsistojęs nuo suoliuko, priėjo prie A. G. ir smogė rankos kumščiu vieną smūgį jam į lūpas. Nuo smūgio G. parvirto ant žemės, jam buvo išmuštas dantis. Tuomet jis su draugais pargriovė smurtautoją ir laikė, kad daugiau nesimuštų. Tuo metu kažkur į mišką pabėgo P. A.. A. G. paskambino mamai, kuri atvyko dar su 4 asmenimis. Taip pat buvo iškviesta policija. Kadangi P. A. pusbrolis vis dar bandė prieiti prie A. G., A. G. puolė jį laikyti ir ginti sūnų. Belaikant sūnaus skriaudėją A. G. buvo išsuktas pirštas, pačio momento, kai tai įvyko, jis pats nematė. Kai atvyko policija, ji išsivežė P. A. pusbrolį ir kitą draugą, P. A. taip ir nepasirodė. E. A. A. G. ir jo motina nuvežė į Elektrėnų policijos komisariatą, o visi likę Beižionyse išsiskirstė.

2009-06-02 protokolu-pareiškimu A. G. pranešė Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatui apie jo sumušimą 2009-06-01, apie 01.00 val. Beižionių k., Elektrėnų sav. (t. 1, b.l. 2).

Mykolo Romerio universiteto Medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 3013/09 (01) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1498/10 (01) nurodyta, kad A. G. padarytas 1-mojo viršutinio dešiniojo danties išnirimas su alveolinės ataugos pažeidimu ir 11-to danties iškritimu, viršutinės ir apatinės lūpų sumušimas, veikiant kietu buku daiktu, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą; sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 11-12 ir 18-19).

2010-05-05 daiktų pateikimo metu A. G. pateikė kompaktinį diską su garso įrašu su užrašu “2009-06-01”, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir prijungtas prie baudžiamosios bylos (t. 1, b.l. 13, 32-33).

2010-09-06 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. G. parodė vietoje konflikto, kurio metu jis buvo sumuštas, aplinkybes (t. 1, b.l. 26-31).

2009-06-02 protokolu-pareiškimu A. G. pranešė Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatui apie jai padarytą sveikatos sutrikdymą – kairės rankos vidurinio piršto sulaužymą - 2009-06-01, apie 01.50 val. Beižionių k. prie piliakalnio (t. 1, b.l. 34).

Mykolo Romerio universiteto Medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 3005/09 (01) nurodyta, kad A. G. nustatytas kairės plaštakos III piršto galinio pirštakaulio lūžis, padaryta veikiant kietu buku daiktu, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu; sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų (t. 1, b.l. 47-48).

Alkoholio matuoklio parodymų kvite nurodyta, kad A. V. 2009-06-01, 02.59.14 val. nustatytas 2,51 promilių neblaivumas (t. 1, b.l. 99).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. atpažino iš veido bei kūno sudėjimo A. V. kaip asmenį, sulaužiusį jai pirštą ( t. 1, b.l. 120-122).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. atpažino A. V. kaip asmenį, išmušusį jam dantį, kadangi asmenį žino iš matymo ir atsimena, kai jis išmušė jam dantį (t. 1, b.l. 123-125).

Akistatos metu A. G. ir A. V. kiekvienas patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (t. 1, b.l. 126-127).

Akistatos metu A. G. ir A. V. kiekvienas patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (t. 1, b.l. 128-129).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta Beižionių k., Beižionių sen.; apžiūros metu nustatyta, kad važiuojant Kaišiadorių r. kryptimi už Beižionių kaimo pavažiavus 100 m yra nuoroda su užrašu “Birutės piliakalnis”, pasukus į kairę pusę ir pavažiavus apie 500 m po dešine puse yra piliakalnis, už jo pasukus į dešinę yra aikštelė, t.y. lygi vieta tarp piliakalnio ir miško (t. 2, b.l. 31-33).

Kaltinamasis A. V. parodė, kad jis nemušė A. G. ir A. G., po muštynių jis nematė, kad A. G. butų buvęs sužalotas, nematė, kad jo veidas būtų buvęs kruvinas, konfliktas tarp buvusių prie piliakalnio kilo dėl to, kad P. A. susikivirčijo su kažkuriuo iš ten buvusių vaikinų, o jis - A. V. - įsikišo, norėdamas juos išskirti, P. A. susistumdė su kitu iš ten buvusių vaikinu, bet jokių smūgių tarp jų nebuvo, tuomet juos puolė visi ten buvę 5 ar 6 vaikinai, tarp kurių buvo ir A. G., jį – A. V. - pargriovė ant žemės ir spardė, daužė rankomis, jis nesupranta, dėl kokios priežasties kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir A. G., kuri priėjusi prie jo suėmė jį už marškinėlių, pradėjo jį tampyti, laikė jį pusvalandį ar valandą, kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, šaukė, kad A. V. sumušė jos sūnų A. G. ir kad išmušė jam dantį, kodėl būtent jį ji ėmė laikyti ir kaltinti jos sūnaus sumušimu, jis nežino; jis vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, taip išliedamas pyktį, bet nesudavė jai nė vieno smūgio.

Liudytojas D. E. parodė, kad jis nesuprato, kaip ir dėl ko prasidėjo konfliktas, pradžioje konfliktas kilo tarp A. G. ir A. V., o paskui - lyg tarp A. G. ir P. A.. A. G. pirmas pradėjo konfliktą su A. V., o paskui paskambino motinai, kuri atvažiavo dar su kažkokiais žmonėmis į įvykio vietą. Jis nematė, kas muštynių metu buvo padaryta A., jis nebuvo sužalotas, kraujo jis – D. E. - nematė.

Liudytojas P. A. parodė, kad, kiek jis žino, tai A. G. kažką pasakė A. V. ir prasidėjo muštynės, kadangi D. E. sakė jam – P. A., kad A. G. pradėjo muštynes. Kai jis – P. A. - pamatė, kad vyksta muštynės, jis pasišalino iš ten, nes matė, kad jos blogai baigsis, dar bandė juos išskirti, gynė A. V., gindamas jį gal ir įspyrė A. G. į dantį, o gal jam spyrė kažkas iš jo paties draugų.

Tokius kaltinamojo ir liudytojų D. E. bei P. A. parodymus teismas vertina kritiškai, juos atmeta ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį, kadangi jie visiškai paneigiami kitais byloje surinktais ir anksčiau išdėstytais įrodymais – nukentėjusiųjų A. G. ir A. G., liudytojų R. Sakaliūno, R. Jerašo, G. B., G. D., E. A., G. B., V. K., J. G., S. B. teisme duotais parodymais, liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje esančiu garso įrašu, specialisto išvadomis, asmens parodymo atpažinti protokolais, akistatų metu nukentėjusiųjų duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis A. G. parodė (t. 1, b.l. 3-4, 128-129), kad atvažiavus prie piliakalnio P. A., D. E. ir trečiam asmeniui, kurio jis nepažinojo, bet tyrimo metu atpažino kaip A. V., ir prisijungus prie nukentėjusiojo ir jo draugų kompanijos, maždaug po 10 min. P. A. ir nepažįstamas jaunuolis atsistojo, nuėjo į šalį ir kalbėjosi apie porą minučių. Po to A. V. priėjo prie jo ir nieko nesakęs kumščiu sudavė į veidą, jis nugriuvo ant žemės. Jo draugai pargriovė A. V. ant žemės. Kai A. V. atsikėlė, pradėjo šaukti ant jo ir jo draugų necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu ir priėjęs prie jo sugriebė jam už kaklo, tada jo draugai vėl parvertė jaunuolį ant žemės. Tuo momentu, kai A. V. sudavė jam ir išmušė dantį, P. A. iš ten pabėgo. Tada jis paskambino savo mamai A. G. ir pasakė, kad jam išmušė dantį. Po kiek laiko jo mama A. G. atvyko su keliais giminaičiais. Taip pat jis paskambino policijai ir visi laukė. A. V. tuo metu rėkavo, keikėsi, grasino visiems susidorojimu. Dar kelis kartus ėjo link jo, norėjo jį mušti, bet jau buvo jo motina A. G. ir neleido prie jo, grūmėsi su jaunuoliu. Jam paklausus, už ką A. V. jam sudavė, pasakė, kad jis jo broliui prieš metus sulaužė ranką. Atvykę pareigūnai juos išsivežė į Elektrėnų policijos komisariatą. Jis su mama taip pat nuvyko į komisariatą, paskui kreipėsi į Elektrėnų ligoninę, kur buvo nustatyta, kad jo mamai lūžo pirštas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. G., be to, parodė, kad P. A. nebuvo su niekuo susiginčijęs, visi gražiai bendravo ir todėl visiems buvo labai netikėta, kai staiga kaltinamasis priėjo prie jo – A. G. - ir sudavė smūgį; taip pat A. G. teisme parodė, kad kaltinamojo brolio jis nepažįsta, rankos jam nelaužė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė (t. 1, b.l. 35-36, 126-127), kad jai paskambino jos sūnus A. G. ir pasakė, kad Beižionyse prie piliakalnio jam išmušė dantį. Tuomet ji su vyru ir keliais giminaičiais sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie piliakalnio. Prie degančio laužo gulėjo vyriškis, ikiteisminio tyrimo metu sužinojo jo pavardę, kad tai - A. V., kuris išmušė jos sūnui dantį. Kai ji atvyko, jis atsikėlė ir vėl puolė prie jos sūnaus. Ji puolė prie A. V. ir laikė, kad nelįstų prie jos sūnaus. A. V. bandė nuo jos pabėgti ir jiems besigrumiant jai sulaužė pirštą. Jį laikė dešine ranka, kol atvažiavo policija. Belaikydama pajuto, kad skauda kairės rankos vidurinį pirštą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. G. taip pat parodė, kad kaltinamasis jai nesudavė, kai ji jį laikė, bet pirštą sulaužė, kai jie grūmėsi; parodė, kad kai tik ji atvažiavo į įvykio vietą ir bendravo su sūnumi, tuomet jau kaltinamasis stvėrė jai už rankų, už drabužių ir bandė nustumti nuo sūnaus; jis sulaužė jai pirštą pačioje grumtynių pradžioje, bet iš pradžių iš susijaudinimo ji skausmo nejuto, o jį pajuto tada, kai stvėrė kaltinamajam už marškinėlių, norėdama jį sulaikyti, kad nemuštų jos sūnaus; kaltinamasis griebė jai už rankų ir bandė ją nustumti nuo sūnaus, kad galėtų šiam vėl suduoti, būtent tuo metu jai lūžo kairės rankos vidurinysis pirštas, nors skausmą pajuto tik vėliau; kai kaltinamasis grasino visus sušaudyti, ji jam pasakė, kad įrašys jo grasinimus, o jis atsakė, kad ji gali įrašinėti, nes jam viskas tas pats, tačiau jai mobiliuoju telefonu pavyko įrašyti tik dalį grasinimų; jis dar sakė jai, kad sūnui išmušė dantį dėl to, kad neva jos sūnus kažkada sulaužė ranką jo broliui. Liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b.l. 51-52), kad prie jų kompanijos prisijungus P. A., jo draugui vardu D. bei P. A. pusbroliui (A. V.), pastarasis prisėdęs prie G. D., gyrėsi, kad gali 3-4 žmones vienu metu primušti. Tuomet jis (A. V.) atsistojo ir nuėjo link laužo, grižo ir iš niekur nieko kumščiu sudavė vieną smūgį A. G. į veido sritį ir išmušė dantį, A. G. nukrito nuo suoliuko. V. K. su D. N. parvertė minėtą jaunuolį, kuris trenkė Gudeliūnui, kad daugiau nekiltų konfliktų. A. G. paskambino policijai ir savo mamai, kuri atvažiavo su vyru, dviem broliais ir brolio žmona. A. G. puolė prie gulinčio jos sūnaus skriaudėjo, jis atsistojo, o ji laikė jį. Minėtas asmuo muistėsi, grasino, keikėsi. A. G. su E. A. nuvažiavo pasitikti policijos, o visi kiti liko laukti. Atvykę pareigūnai pasiėmė atvykėlius D. ir tą, kuris sudavė A. G., o P. A. pabėgo į mišką tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp G. ir jam trenkusio asmens. Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b.l. 53-54), kad prie jų kompanijos prisijungus P. A., jo pusbroliui su draugu, kurių vardų jis nežino, P. A. pusbrolis (A. V.) gyrėsi, kad gali visus sumušti ir pan. Jau buvo po 12 val. nakties, kai minėtasis A. pusbrolis pakilo nuo suoliuko ir sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą ant suoliuko sėdinčiam A. G., kuris nuo smūgio nuvirto ant žemės, jam buvo išmuštas dantis. Tuomet, kad konfliktas nebesitęstų, V. K. su D. N. pargriovė ir laikė ant žemės A. pusbrolį. A. G. paskambino mamai, kuri po kokių 10 min. atvažiavo su vyru, dviem broliais ir brolio žmona. Taip pat buvo iškviesta policija, kol ji atvyko, A. G. mama A. G. laikė jos sūnui dantį išmušusį jaunuolį, kuris muistėsi, grasino, gąsdino visus, keikėsi. A. G. besistumdant su A. pusbroliu jai buvo sulaužytas rankos pirštas. Atvykus pareigūnams, A. pusbrolis su kitu jaunuoliu buvo išvežti į komisariatą, o P. A. konflikto metu pabėgo į mišką. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b.l. 57-58), kad vienu momentu, kai jau buvo po 12 val. nakties, iš niekur nieko P. A. pusbrolis (A. V.) atsistojęs nuo suoliuko priėjo prie A. G. ir smogė rankos kumščiu vieną smūgį jam į lūpas. Nuo smūgio A. G. parvirto ant žemės. Jis su draugais pargriovė smurtautoją ir laikė, kad daugiau nesimuštų. Tuo metu kažkur į mišką pabėgo P. A.. Kadangi A. G. buvo išmuštas dantis, jis paskambino mamai bei policijai. A. G. atvažiavo su savo vyru ir dar trimis asmenimis. Kadangi P. A. pusbrolis dar bandė pulti A. G., A. G. puolė ginti sūnaus ir laikė jį už marškinėlių. Atvykus policijos pareigūnams, P. A. pusbrolis bei su juo buvęs draugas išvežti į komisariatą. E. A. G. su motina nuvežė į Elektrėnų policiją. Visi kiti likę Beižionyse išsiskirstė. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K., be to, parodė, kad P. A. neatliko jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, pamatęs, kad kaltinamasis kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą - jis pabėgo. Prieš tai P. A. ramiai šnekėjosi su D. N., jie nekonfliktavo ir nieko blogo nedarė, o kaltinamasis iš niekur nieko trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b.l. 63-64), kad 2009-06-01, apie 1 val. 40 min. S. B., pas kurį jis nakvojo, sulaukė A. G. skambučio. Tada jie penkiese, t.y. S. B., G. B., J. G., G. B. ir A. G. išvažiavo prie piliakalnio, kadangi ten buvo primuštas A. G.. Nuvykus pamatė septynis asmenis, vienas iš jų išmušė A. G. dantį. Jis dar bandė pulti A., bet A. G. jį laikė, o šis šaukė, kad visiems žarnas ištaškys, iššaudys. A. G. laikė įtariamąjį, kol atvyko policija ir jį išsivežė. Tada moteris pajuto, kad jai skauda kairės rankos vidurinį pirštą, kurį jai išsuko besipriešindamas įtariamasis. Atvykus policijai visi išsiskirstė namo. Liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b.l. 65-66), kad 2009-06-01, po 12 val. nakties paskambino žmonai A. G. sūnus A. ir pasakė, kad prie Birutės piliakalnio, esančio Beižionių sen., jį sumušė ir išmušė dantį. Tuomet žmona paskambino broliui S. B. ir su jo žmona G. bei S. B. sėdo į mašiną ir išvažiavo prie piliakalnio. Kai privažiavo piliakalnį, pamatė sūnų sėdintį ant suoliuko ir susiėmusį už burnos. Kitas ten buvęs jaunimas buvo pasimetęs, įvyko sąmyšis. Žmona stvėrė vaikinui, kuris išmušė sūnui dantį, už rankos ir laikė, kad nepabėgtų, kol atvažiuos policija. Tas vaikinas pradėjo muistytis, sakė, kad jį paleistų, kad jis nepabėgs, tačiau žmona vis tiek laikė jo ranką. Kitą dieną A. G. pasakė, kad turbūt jai lūžo pirštas, nes buvo visas pamėlynavęs. Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b.l. 67-68), kad 2009-06-01, po 12 val. nakties jam paskambino A. G. ir paprašė pagalbos, kadangi jos sūnui A. G. išmušė dantį. Tuomet jis su žmona, broliu G. B., seserimi A. G. ir jos vyru J. G. sėdo į mašiną ir nuvažiavo prie Birutės piliakalnio, esančio Beižionių sen. Išlipus iš mašinos, prie laužo buvo susirinkęs jaunimas - penki vaikinai vietiniai ir du - ne. Vienas iš nevietinių pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, užgauliojo vietinius jaunuolius. Sesuo A. G. puolė laikyti besikeikiantį ir jos sūnui dantį išmušusį jaunuolį. Tuomet apie keturi asmenys susistumdė, ir S. B. juos skyrė. Po kurio laiko A. G. pasakė, kad jai turbūt lūžo rankos vidurinis pirštas, nes pradėjo labai skaudėti. Sulaukus policijos jis išvažiavo su žmona ir broliu namo. Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b.l. 69-70), kad 2009-06-01, po 12 val. nakties suskambo telefonas, skambino vyro sesuo A. G. ir prašė pagalbos, kadangi jos sūnų A. G. sumušė. Nuvažiavo au giminaičiais prie Birutės piliakalnio. Atvažiavę jie pamatė ant suoliuko A. G., susiėmusį už burnos. Po kurio laiko vaikinas, išmušęs A. dantį, susistumdė ir apsižodžiavo su kitais vaikinais. Į tas grumtynes įsimaišė ir A. G., ji bandė visus išskirti ir pradėjo laikyti muštynes sukėlusį jaunuolį. Ji laikė jį, kol atvyko policija. Jį belaikant, A. G. pasakė, kad jai skauda ir pradeda tirpti pirštas, ar tik nebus lūžęs. Kai atvyko pareigūnai A. G. su sūnum išvyko į Elektrėnus, o likę Beižionyse išsiskirstė. Liudytojas R. Sakaliūnas ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b.l. 73-74), kad 2009-06-01, apie 00.42 val. patruliuojant kartu su patruliu Ričardu Jerašu gavo iš Elektrėnų PK budėtojo pranešimą, kad Beižionių kaime, prie piliakalnio tarp jaunuolių kilo muštynės. Nuvykus į įvykio vietą rado grupę jaunuolių, vienas iš jų A. G. paaiškino, kad jiems būnant prie laužo atvažiavo trys jaunuoliai, A. G. du pažįstami ir vienas nepažįstamas, išsiaiškino, kad tai A. V., ir tarp A. V. ir A. G. kilo konfliktas, kurio metu A. V. trenkė A. G. į veidą ir išmušė dantį. Kaip A. G. aiškino toliau, vėliau į konflikto vietą atvyko A. G. mama A. G. su šeimos nariais, A. V. jai buvo sužalotas rankos pirštas. A. V. su draugu D. E. buvo pristatyti į policijos komisariatą, jiems buvo nustatyti girtumo laipsniai. Iki automobilio A. V. su D. E. atėjo patys ir pareigūnų paliepimu įlipo į automobilį. A. G. netempė V., jis ėjo pats. A. V. buvo nusiteikęs agresyviai, tačiau jam liepus nusiramint tarnybiniam automobilyje ir komisariate jis nesielgė agresyviai, bent jau pareigūnų atžvilgiu, o ar vartojo necenzūrinius žodžius ir grasinimus į komisariatą taip pat atvykusių nukentėjusiųjų atžvilgiu jis negirdėjo. Liudytojas R. Jerašas ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, analogiškus liudytojo R. Sakaliūno duotiems parodymams (t. 1, b.l. 76-77). Analogiškas aplinkybes, R. Sakaliūnas ir R. Jerašas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime bei pažymoje (t. 1, b.l. 71-72, 75).

Nukentėjusiųjų A. G. ir A. G., liudytojų R. Sakaliūno, R. Jerašo, G. B., G. D., E. A., G. B., V. K., J. G., S. B. ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kaip ir liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, yra iš esmės vienodi ir nuoseklūs, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Kaip parodė ir kaltinamasis A. V., ir nukentėjusieji A. G. bei A. G., jie vienas kito iki šio įvykio nepažinojo, liudytojai G. D., E. A. psrodė, kad kaltinamąjį pažinojo tik iš matymo, liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamojo nepažinojo iki šio įvykio, taigi apkalbėti kaltinamąjį nukentėjusieji, liudytojai G. D., E. A., V. K. neturi jokio pagrindo. Tačiau, kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti protokolų, atpažinimo metu nukentėjusysis A. G. atpažino būtent A. V. kaip asmenį, išmušusį jam dantį; nukentėjusioji A. G. taip pat atpažino iš veido bei kūno sudėjimo A. V. kaip asmenį, sulaužiusį jai pirštą ( t. 1, b.l. 123-125, 120-122).

Kaltinamojo ir liudytojų D. E. bei P. A. parodymai yra prieštaringi. Taip, įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. V. parodė (t. 1, b.l. 86), kad jam su D. E. ir P. A. prisijungus prie nukentėjusiojo ir jo draugų, visi sėdėjo draugiškai ant suoliukų aplink laužą ir gėrė alkoholinius gėrimus. P. A. pradėjo ginčytis su vienu iš kompanijos, tai galėjo būti ir G., kadangi apšvietimas buvo prastas jis gerai nematė. Dėl ko jie ginčijosi, jis nežino, tačiau P. A. ir tam asmeniu susistumdžius, jis norėjo apginti A. ir juos išskirti, tuomet asmuo, su kuriuo A. ginčijosi, spyrė ir trenkė P. A.. Tuo metu, kai jis ėmė ginti A., jį užpuolė apie 5 asmenys, parvertė ant žemės ir pradėjo spardyti į visas kūno vietas. Kai jį mušė P. A. pabėgo į mišką. Tarp jį spardžiusių asmenų buvo ir A. G., kiek smūgių G. jam sudavė, jis negali pasakyti. D. E. pradėjo atitraukinėti jį mušusius asmenis. Tuomet visi vėl atsisėdo ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Po kokių 15 min. atvažiavo kažkokia moteris su dviem vyrais. Tyrimo metu sužinojo jos vardą ir pavardę - A. G.. Moteris, nieko nesakiusi, priėjo prie jo, sėdinčio ant suoliuko, stvėrė iš nugaros už marškinėlių ir pradėjo tampyti, turbūt todėl, kad jis sėdėjo arčiausiai ir buvo jai nepažįstamas, pakėlė jį nuo suoliuko, tempdama už marškinėlių, ji laikė viena ranka, kuria, negalėjo pasakyti. Jis A. G. pasakė, kad paleistų, o ji jam atsakė, kad palauks policijos. A. G., belaikydama, jį tampė už marškinėlių, jos ranka kliudė jo kaklą ir nugarą. Jis nesipriešino, nes bijojo atvažiavusių vyrų ir likusios kompanijos. Atvykus policijai, moteris perdavė jį policijai ir iki pat jų automobilio tempė, įsikibusi į marškinėlius. Viso incidento metu, jis nesikeikė ir niekam negrasino. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, kad jis vartojo A. G. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, taip išliedamas pyktį, bet nesudavė jai nė vieno smūgio, parodė, kad gal ir sakė jai, kad susidoros su ja, neatmeta, kad jai grasino, nes buvo piktas, kad ji tampė jį už marškinėlių, todėl ir galėjo grasinti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. E. parodė (t. 1, b.l. 59-60), kad 2009-05-31, apie 23 val. su pusbroliais P. A. ir A. V. nuvažiavo į Beižionių k., prie piliakalnio. Ten norėjo atsigerti alaus ir pan., nuvyko jau būdami neblaivūs. Vakaro eigoje A. V. susiginčijo su A. G., dėl to, kad pastarasis V. broliui sulaužė ranką. Kai įvyko muštynės tarp A. V. ir A. G., jis nematė, kadangi stovėjo nuošaliau. Kai A. V. kiti pargriovė ant žemės, jis priėjo, tačiau muštynės nebesitęsė. A. G. rėkė, kad jam V. išmušė dantį, ir paskambino mamai. Kai įvyko konfliktas tarp A. G. ir A. V., P. A. pabėgo į mišką ir daugiau tą vakarą nepasirodė. G. mama atvyko maždaug po 15 min., iškart puolė laikyti A. V., kad šis nepabėgtų, nors jis visai nesipriešino ir nesiruošė bėgti, kaip galėjo G. mamai išsukti pirštą, jis nematė. A. G. mama laikė jo pusbrolį A. V., kol atvyko policija. Pareigūnai jį ir jo pusbrolį atsivežė į Elektrėnų komisariatą, kur buvo nustatytas girtumas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. A. parodė (t. 1, b.l. 62), kad 2009-05-31 vakare parašė D. N. trumpąją SMS žinutę, jis paskambino ir jie susitarė, kad P. A. atvažiuos pas jį į Beižionis. Jis kartu pasiėmė D. E. ir A. V., juos atvežė pažįstamas, kurio vardo jis nežino. Jis išleido pastaruosius prie Beižionių piliakalnio ir iškart nuvažiavo. Jis ir kartu atvažiavę draugai buvo daug išgėrę. Dėl ko įvyko konfliktas tarp ten jau buvusio A. G. ir A. V., jis nežino. Jis (P. A.) stovėjo ir kalbėjo su D. N., o kai atsisuko, A. G. jau buvo kruvinu veidu, o A. V. gulėjo ant žemės, o kiti aplink jį sustoję spardė. Jis tuomet išėjo ir nieko daugiau nematė.

Teismas tokius prieštaringus ir nenuoseklius kaltinamojo A. V. ir liudytojų D. E. bei P. A. parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį, kadangi jie visiškai paneigiami kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Liudytojai G. D., E. A., V. K. parodė, kad po tokio kaltinamojo A. V. išpuolio, kuomet pastarojo buvo sumuštas nukentėjusysis A. G., sužalota nukentėjusioji A. G., kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius ne tik nukentėjusiųjų, bet ir G. D., E. A., V. K., D. N., atžvigiu bei grasino jiems visiems, jie jau nebenorėjo toliau tęsti vakarojimo prie Birutės piliakalnio, nes buvo labai nemalonu, jų poilsis buvo sutrikdytas, todėl po to, kai policijos pareigūnai išvežė kaltinamąjį ir jo draugą, jie visi taip pat iš ten išvažiavo.

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. V. visai be dingsties, parodydamas aiškų visuomenės negerbimą, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, siekdamas pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, savo veiksmais sutrikdydamas ne tik nukentėjusiojo A. G., bet ir kitų kartu su nukentėjusiuoju buvusių asmenų rimtį, nutraukdamas jų poilsį, pažeidė viešąją tvarką o būtent: 2009 m. birželio 1 d., apie 01.00 val. A. V. viešoje vietoje – Elektrėnų sav., Beižionių sen., Beižionių k., prie Birutės piliakalnio, kuris yra vieša lankoma prieinama visiems žmonėms vieta, atvykęs kartu su D. E. ir P. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo įžūliai elgtis, tai yra be jokios priežasties priėjo prie A. G., sėdinčio ant suoliuko, ir jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: tyčia sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, išnarindamas dešinės pusės viršutinį dantį bei sumušdamas viršutinę ir apatinę lūpą, tuo padarydamas A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat vartojo A. G., jo draugų G. D., E. A., D. N. ir V. K. bei A. G. motinos A. G. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasinimus susidoroti, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką.

Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Taip pat byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2009 m. birželio 1 d., apie 01.00 val. A. V. viešoje vietoje – Elektrėnų sav., Beižionių sen., Beižionių k., prie Birutės piliakalnio, viešosios tvarkos pažeidimo metu tyčia dėl chuliganiškų paskatų grumtynių metu su A. G. sulaužė jai kairės plaštakos III piršto galinį pirštakaulį, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų. Byloje yra įrodyta, kad A. V. padarė A. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą visai be dingsties, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, pastarajai užsistojus savo sūnų, jau sužalotą kaltinamojo, kad šis toliau nenaudotų fizinio smurto jos sūnaus A. G. atžvilgiu, A. V. nenutraukė savo nusikalstamų veiksmų, pradėjo grumtis su nukentėjusiąja A. G., griebė jai už rankų, bandydamas ją nustumti nuo sūnaus A. G. bei vėl suduoti pastarajam, ir sulaužė A. G. kairės rankos pirštą; kaltinamojo elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, todėl kaltinamojo A. V. veiksmai, nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios A. G. sveikatą, vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomos aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl N. U. atviros turto vagystės pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino jai nusikaltimu padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad viešosios tvarkos pažeidimą ir A. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. V. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, nors iki šių nusikaltimų padarymo jis nebuvo teistas, bet jau buvo padaręs nusikalstamą veiką – atvirą svetimo turto vagystę, buvo susitaikęs su nukentėjusiąja, dėl ko ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, baustas administracine tvarka, jis yra nenuoširdus, akivaizdžiai nesuvokia jo padarytų nusikaltimų – viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo – pavojingumo, nesigaili dėl šių jo padarytų nusikaltimų ir dėl jų atsiradusių pasekmių, neatsiprašė nukentėjusiųjų A. G. ir A. G., atlygino nukentėjusiajam A. G. nedidelę dalį jam padarytos žalos ir tai padarė, norėdamas tik palengvinti savo teisinę padėtį. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nenori paklusti įstatymų reikalavimams, turi polinkį daryti teisės pažeidimus, nepaiso visuomenės interesų. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, visiškai pripažino savo kaltę dėl atviros svetimo turto vagystės, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai žalą, kas lengvina jo atsakomybę. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis kaltinamajam skiriama mažesnė nei sunkesnio iš jo padarytų nusikalstamų veikų, t. y. BK 178 str. 2 d., sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidedamas ilgesniam įstatymo numatytam terminui. Paskyrus kaltinamajam bausmes pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., šios bausmės subendrinamos apįmimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p.; po to ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 1, 4 d. d., subendrinama su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. civilinis ieškinys (t. 1, b.l. 20) dėl 340,00 Lt priteisimo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui, t.y. 100,00 Lt – už gydytojo konsultaciją po sužalojimo ir 240,00 Lt už kompiuterinę tomografiją (t. 1, b.l. 22-24), yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais įrodymais – 2009-06-02 A. G. protokolu-pareiškimu Elektrėnų policijos komisariatui (t. 1, b.l. 2), specialisto išvadomis Nr. G. 3013/09 (01) ir Nr. G 1498/10 (01) (t. 1, b.l. 11-12 ir 18-19), 2010-05-05 daiktų pateikimo protokolu bei pagal jį pateiktu garso įrašu (t. 1, b.l. 13, 32-33), 2010-09-06 A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b.l. 26-31), policijos pareigūnų R. Sakaliūno ir R. Jerašo tarnybiniu pranešimu bei pažyma (t. 1, b.l. 71-72, 75), asmens parodymo atpažinti protokolu (t. 1, b.l. 123-125), nukentėjusiųjų A. G. ir A. G., liudytojų G. D., E. A., V. K., G. B., S. B., G. B., R. Sakaliūno, R. Jerašo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, nukentėjusiojo A. G. akistatos su A. V. metu duotais parodymais (t. 1, b.l. 128-129), liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš dalies – kaltinamojo A. V., liudytojų D. E. ir P. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, - todėl tenkintinas visiškai, priteisiant padarytą žalą iš kaltinamojo A. V., kurio veiksmais ši žala nukentėjusiajam A. G. yra padaryta (CK 6. 263 str. 1, 2 d. d., 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. taip pat pareiškė ieškinį, patikslinęs ir sumažinęs jį teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamajam sumokėjus A. G. 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui (t. 2, b.l. 106), dėl 24000,00 Lt priteisimo nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl jo sumušimo, padaryto A. V. viešosios tvarkos pažeidimo metu, jam buvo išmuštas viršutinis priekinis dantis, jis ilgai gydėsi žaizdą, kurį šiuo metu jau užgijo, bet danties implanto dar iki šiol neįsidėjo, kadangi gydytojas sakė, kad laukia ilgas danties gydymas, be to, neturi tam pinigų, nes Vilniaus implantologijos centre jam nurodė, kad danties implantas kainuos apie 19830 Lt. Parodė, kad vietoj danties jam dabar yra įstatyta plokštelė, kurią jam įstatė praėjus dviems mėnesiams po šio įvykio, įstatyta plokštelė nutrynė jam gomurį, visą tą laiką jis gėrė vaistus. Parodė, kad įvykio metu jis dirbo apsaugoje UAB „Gelsauga“ šauliu, po šio įvykio nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, kadangi jį paskirdavo dirbti tokiame poste, kur žmonės jo nematydavo. Nurodė, kad dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo jis patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus darbe, nuo įdėtos vietoj išmušto danties plokštelės atsirado žaizdos, vargina nuolatinė plokštelės priežiūra, nusimato ilgas gydymas, patiria ir ateityje patirs diskomfortą dėl to, kad visą likusį gyvenimą vietoj savo danties turės implantą, kuriam taip pat reikės priežiūros.

Sutinkamai su CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kad nukentėjusysis A. G. buvo sužalotas kaltinamojo A. V., yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis A. G. dėl jo nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio 1-mojo viršutinio dešiniojo danties išnirimu su alveolinės ataugos pažeidimu ir 11-to danties iškritimu, viršutinės ir apatinės lūpų sumušimu, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, jis ir dabar, kaip parodė teisme nukentėjusysis, jaučia sužalojimo pasekmes – vargina nuolatinė vietoj išmušto danties įdėtos plokštelės priežiūra, nusimato ilgas gydymas prieš įdedant danties implantą, - todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, nustatydamas A. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, sutinka su nukentėjusiojo nurodytais argumentais, taip pat atsižvelgia į priteistinos turtinės žalos dydį. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. G. sveikata. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis A. G. nepadarė jokių veiksmų, kurie galėjo išprovokuoti neteisėtus kaltinamojo A. V. veiksmus. Nustatydamas A. G. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį: kaltinamasis dirba, gauna darbo užmokestį, turi automobilį, nekilnojamojo turto neturi, jis yra vedęs, jo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai (t. 1, b.l. 98, 105-106, 108, t. 2, b.l. 104-105), be to, kaltinamasis yra jaunas, darbingas žmogus ir turi galimybę, o padaręs nusikalstamas veikas ir sužalojęs žmogų, - privalo dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nes apie savo nusikalstamų veiksmų galimas pasekmes jis turėjo pamąstyti prieš darant tuos veiksmus.

Teismas, įvertinęs visų aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką, į kaltinamojo A. V. padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus sveikata – svarbą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustato, kad nukentėjusiajam A. G. padaryta 4000,00 Lt neturtinė žala; kadangi kaltinamasis jau sumokėjo nukentėjusiajam 1000,00 Lt neturėtinės žalos atlyginimui, iš kaltinamojo, padariusio šią žalą, priteistina nukentėjusiajam A. G. 3000,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1, 2 d. d., 6.283 str. 1 d.). Kitoje dalyje A. G. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad reikalavimo dėl 19830,00 Lt priteisimo už danties implantą bei jo įdėjimo darbus A. G. šioje byloje nepareiškė, paaiškinęs, kad implantas dar nėra įdėtas, bei nepateikė įrodymų žalos dydžiui šioje dalyje pagrįsti, tačiau tai neatimą nukentėjusiajam teisės ateityje patyrus papildomų išlaidų kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sutrikdytai sveikatai atstatyti civilinio proceso tvarka pareikšti papildomus reikalavimus kaltinamajam dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000,00 Lt priteisimo nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 49). Nurodė, kad po šio įvykio, kurio metu kaltinamasis A. V. sulaužė jai kairės rankos pirštą, 2009-06-01 ji privalėjo nemiegojusi ir susijaudinusi Beižionių kultūros namuose vesti renginį, dėl patirto streso ir rankos sužalojimo negalėjo normaliai dirbti, renginį vedė sugipsuotu pirštu, ranka buvo langetėje, po šio įvykio ji ilgai gėrė raminamuosius vaistus, taip pat po šio įvykio jai paūmėjo hipertenzinė liga, buvo labai aukštas kraujospūdis, ilgai vartojo vaistus. Parodė, kad po šio įvykio ir sužalojimo ji gydėsi apie mėnesį, buvo sugipsuotas delnas, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, gydėsi ambulatoriškai. Parodė, kad sužalojimo liekamuosius reiškinius jaučia dar ir dabar, kadangi sulaužytas pirštas yra jautrus iki šiol, nes lūžo per sąnarį, dėl to po šio įvykio ji negali groti gitara, o anksčiau ja grodavo.

Byloje yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. V. pažeidė viešąją tvarką ir viešosios tvarkos pažeidimo metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. G. sveikata, kas patvirtinama byloje surinktais ir anksčiau išdėstytais įrodymais – 2009-06-02 A. G. protokolu-pareiškimu Elektrėnų policijos komisariatui (t. 1, b.l. 34), specialisto išvada Nr. G. 3005/09 (01) (t. 1, b.l. 47-48), 2010-05-05 daiktų pateikimo protokolu bei pagal jį pateiktu garso įrašu (t. 1, b.l. 13, 32-33), 2010-09-06 A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b.l. 26-31), policijos pareigūnų R. Sakaliūno ir R. Jerašo tarnybiniu pranešimu bei pažyma (t. 1, b.l. 71-72, 75), asmens parodymo atpažinti protokolu (t. 1, b.l. 120-122), nukentėjusiųjų A. G. ir A. G., liudytojų G. D., E. A., V. K., G. B., S. B., G. B., R. Sakaliūno, R. Jerašo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, nukentėjusiosios A. G. akistatos su A. V. metu duotais parodymais (t. 1, b.l. 126-127), liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš dalies – kaltinamojo A. V., liudytojų D. E. ir P. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais bei kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji A. G. dėl jos nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio tuo, kad jai buvo padarytas kairės plaštakos III piršto galinio pirštakaulio lūžis, dėl ko jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ji ir dabar, kaip parodė teisiamajame posėdyje nukentėjusioji, jaučia sužalojimo liekamuosius reiškinius - sulaužytas pirštas, lūžęs per sąnarį, yra jautrus iki šiol, dėl to po šio įvykio ji negalinti groti gitara, o iki šio įvykio ja grodavo, - todėl nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatydamas nukentėjusiajai A. G. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas sutinka su nukentėjusiosios nurodytais argumentais, atsižvelgia į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį - buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata - bei į tai, kad nukentėjusioji A. G. nepadarė jokių veiksmų, kurie galėjo išprovokuoti neteisėtus kaltinamojo veiksmus. Teismas, nustatydamas A. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į anksčiau aptartą kaltinamojo turtinę padėtį.

Teismas, įvertinęs visų aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumą, atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustato, kad nukentėjusiajai A. G. padaryta 5000,00 Lt neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo A. V., kurio veiksmais ši žala yra padaryta (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1, 2 d. d., 6.283 str. 1 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: užantspauduotas vokas su peiliu, saugomas Vilniaus m. VPK 2PK daiktų saugojimo kameroje (2008-11-18 kvitas B serija BBC Nr. 008783 (t. 1, b.l. 157-158), - sunaikintinas; optinė duomenų laikmena, saugoma prie baudžiamosios bylos, - paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d., subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d., jas iš dalies sudedant bei prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti A. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą A. V. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią A. V. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. liepos 15 d.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – A. V. iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: užantspauduotą voką su peiliu, saugomą Vilniaus m. VPK 2PK daiktų saugojimo kameroje (2008-11-18 kvitas B serija BBC Nr. 008783 (t. 1, b.l. 157-158), - sunaikinti; optinę duomenų laikmeną, saugomą prie baudžiamosios bylos, - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Priteisti iš A. V. 3000 Lt 00 ct A. G. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 340 Lt 00 ct nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje A. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš A. V. 5000 Lt 00 ct A. G. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič