- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- I-5837-484/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01425-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
- Pareiškėjas
- A. T.
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovei E. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. (A. T.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada) 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą atsisakyti išduoti vienkartinę Šengeno vizą (toliau - ir viza) pareiškėjai ir įpareigoti Ambasadą išduoti pareiškėjai vizą.
Pareiškėjos teigimu, Ambasados nurodomi duomenys apie pareiškėjos buvimo ir verslo vykdymo Lietuvoje aplinkybes surinkti vien tik iš neturinčių atitinkamos juridinės galios ir abejotino patikimumo šaltinių. Sprendime vartojamos ne juridinę reikšmę turinčios sąvokos. Pareiškėjos atžvilgiu tendencingai taikomi neteisėti diskriminaciniai metodai – administraciniais veiksmais ir nurodymais bandoma kištis į jos asmeninio gyvenimo, asmens judėjimo laisvės ir privataus verslo vykdymo reikalus.
Pareiškėja pažymi, kad tik įstatymų nustatyta tvarka galima riboti fizinio asmens judėjimą ir jo veiklą. Sprendimo teiginiai apie jos nepatikimumą, santuokos fiktyvumą, socialinių ryšių nebuvimą turi būti pagrįsti. Pareiškėjos nuomone, ji nagrinėjamu atveju yra diskriminuojama ir jos atžvilgiu pažeidžiamas principas „viskas leidžiama, kas nėra uždrausta“. Sprendimą priėmę pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sprendime remiamasi ne įstatymo reikalaujamais juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis, o tik tendencingu, neteisėtais būdais gautų ir nepatikimų dokumentų vertinimu ir subjektyvia nuomone (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Ambasadą dėl Šengeno vizos vykti į Lietuvą gavimo. Pareiškėja Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti Šengeno vizą, galiojančią nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. Pareiškėja nurodė kelionės tikslą – šeimos lankymą. Pareiškėja, be kitų dokumentų, kartu pateikė santuokos registravimo dokumentą, kuriame nurodyta apie 2016 m. gruodžio 22 d. sudarytą santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu V. V., o prašyme santykį su Europos Sąjungos piliečiu nurodė - sutuoktinis. Pareiškėja teikdama prašymą, profesinės veiklos nenurodė, jokių duomenų apie pragyvenimo lėšas, kviečiantį asmenį, gyvenimo Lietuvoje sąlygas nepateikė.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad konsulinis pareigūnas, 2017 m. balandžio 18 d. priimdamas sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkto pagrindu, vertino ir tas aplinkybes, jog pareiškėja 2016 m. gruodžio 28 d. taip pat kreipėsi į Ambasadą dėl vizos vykti į Lietuvą išdavimo, pateikdama specialios formos prašymą išduoti Šengeno vizą, galiojančią nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. Minėtame prašyme pažymėjo, kad prašoma buvimo trukmė – 88 dienos, kelionės tikslas – šeimos lankymas. Pareiškėja pateikė ir santuokos registravimo dokumentą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu V. V.. Pareiškėja kartu pateikė prašymus išduoti Šengeno vizas savo dukroms. Ambasadoje vykusio konsulo pokalbio-interviu su pareiškėja, dalyvaujant V. V., metu, pareiškėja paaiškino, kad ji prieš 1,5 metų pažinčių svetainėje susipažino su V. V. (V. V. pažinties pradžią nurodė prieš 2,5 metų), 2016 m. gruodžio 20 d. V. V. atvyko į Azerbaidžaną ir jie (duomenys neskelbtini) susituokė, sutuoktuvėse abiejų giminės nedalyvavo, santuoka Lietuvos Respublikoje neįregistruota. Ministerijos konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas šį prašymą, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus bei kitą gautą informaciją, taip pat priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.
Atsakovo teigimu, konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl jos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl jos ketinimo išvykti iš Lietuvos teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą. Pareiškėja neteisi teigdama, kad ji pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Atsakovo nuomone, pareiškėja nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos valstybėje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje sąlygas, patvirtinančius, kad asmuo turi tiek pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą (b. l. 18-24).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau - ir Valstybės saugumo departamentas, ir VSD) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad abejones dėl pareiškėjos tikrojo kelionės tikslo į Lietuvos Respubliką sukėlė ne tik pareiškėjos tariama santuoka su V. V., bet ir tai, kad 2016 metais pareiškėjos atžvilgiu buvo priimti net trys neigiami atsakymai dėl vizų. Jai vizas atsisakė išduoti Vengrijos ir Italijos ambasados, iš viso tris kartus. Pareiškėjai 2017 m. sausio mėnesį vizos neišdavė ir Lietuvos Respublikos ambasada. Pastarosios ambasados vizos neišdavimo pagrindas buvo abejotina informacija apie pareiškėjos santuoką. VSD duomenimis pareiškėja susituokė 2016 metų gruodį, pirmąkart sutikusi V. V. ir iš karto su vaikais kreipėsi dėl vizų. VSD, abejodamas pareiškėjos santuokos tikrumu, atsiliepime pažymi, kad giminės tuoktuvėse nedalyvavo, Gyventojų registre ši tariama santuoka nėra apskaityta iki šiol.
Valstybės saugumo departamento teigimu, konsulinis pareigūnas, įvertinęs visą turimą informaciją, pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti vizą (b. l. 93-94).
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas teismo posėdyje skundą prašė atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovė teismo posėdyje skundą prašė atmesti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 98, kuriuo atsisakyta išduoti Šengeno vizą Azerbaidžano Respublikos pilietei A. T., gim. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 29, 30-31).
Konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą A. T. tuo pagrindu, jog užsienietė neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo tikslų, t. y., kad informacija, kurią pateikė užsienietė, siekdama pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.
Nustatyta, kad pareiškėja A. T. prašymą išduoti nacionalinę vizą Ambasadai pateikė 2017 m. balandžio 11 d. (b. l. 25-28). Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėja nurodė šeimos lankymą (prašymo formos 21 punktas).
Kartu su prašymu pareiškėja pateikė galiojantį kelionės dokumentą, sutuoktinio Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją, santuokos liudijimo kopiją, skrydžio rezervaciją, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, pažymą iš darbovietės, pažymą iš banko apie turimas finansines lėšas (b. l. 29).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjos prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar yra pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo, tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjos pateiktus duomenis.
Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Pareiškėja, teikdama prašymą išduoti Šengeno vizą tikslu aplankyti šeimą, pateikė sutuoktinio Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją, santuokos liudijimo kopiją. Duomenų, kad konsuliniam pareigūnui buvo pateikti šių dokumentų originalai ar patvirtintos jų kopijos, nėra. Todėl konsulinis pareigūnas, turėdamas informaciją apie pareiškėjos su V. V. sudarytos santuokos aplinkybes, pagrįstai suabejojo šių ir kitų pareiškėjos pateiktų dokumentų autentiškumu ir patikimumu.
Byloje duomenų, jog pareiškėja konsuliniam pareigūnui pateikė įrodymus patvirtinančius, jog ji gyvena kartu su V. V., vykdo sutuoktinės pareigas, kartu su V. V. tvarko bendrą ūkį, nėra. Tokių įrodymų pareiškėja nepateikė ir teismui. Pareiškėja jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių konsulinio pareigūno abejones dėl jos pateiktų dokumentų autentiškumo, pateiktos informacijos patikimumo, tikro vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, nepateikė.
Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas, atsižvelgdamas į turimą informaciją apie aplinkybes, susijusias su pareiškėjos siekiu gauti Šengeno vizą, priimtus neigiamus kitų valstybių sprendimus, neigiamą VSD išvadą, santuokos sudarymo aplinkybes, tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus duomenis ir pagrįstai pareiškėjai atsisakė išduoti Šengeno vizą.
Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą. Todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįstas.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 98, kuriuo atsisakyta išduoti Šengeno vizą Azerbaidžano Respublikos pilietei A. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo , 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. T. (A. T.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.