Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei R. U. ,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2006 m. lapkričio 14 d., apie 1 val., Klaipėdos mieste Molo g. 4a name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia spyrė nukentėjusiajai L. S. į galvos dešinę pusę. Dėl to buvo sumuštos L. S. galvos smegenys bei išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaukolės smegeninėje ertmėje, suspaudžiant galvos smegenis. To pasėkoje L. S. tą pačią dieną apie 9 val. savo bute Molo g. 2, bt. 4 nuo patirtos sunkios galvos traumos mirė. Taip A. S. tyčia ją nužudė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2006 m. lapkričio mėn. 6 dieną jo sugyventinė L. S. kartu su kaimyne J. N. išėjo iš namų. Jos namo negrįžo visą savaitę. Trečiadienį atvažiavęs V. N. klausė, ar negrįžo Larisa. Jie kartu bandė jos ieškoti, skambino telefonu, bet niekas neatsakė. Pirmadienį apie 18.30 val. atvažiavo Svetlana. Jis su ja išgėrė mažą buteliuką degtinės. Jis išgėrė du stikliukus degtinės ir girtas nebuvo. Apie 23 val. jis palydėjo Svetlaną į autobusų stotelę. Prie parduotuvės pamatė Larisą ir Jolantą. Jos abi svyravo, suprato, kad girtos. Jis nuėjo namo. Į namus sugrįžo tik Svetlana. Jis nuėjo pas Bumažnikovą. Jo bute buvo girtaujama. Larisa sėdėjo fotelyje arčiausia durų. Jis pasakė Larisos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Larisa jam liepė išeiti. Jis prašė Larisą eiti namo kartu, bet ji nėjo. Jis įsikabino į durų staktą ranka ir kaire koja spyrė Larisai į galvos dešinę pusę. Larisos nužudyti tikslo neturėjo. Po smūgio Larisa liko sėdėti. Jis išėjo, bet po kurio laiko sugrįžo pas Bumažnikovą. Larisa sėdėjo tame pačiame fotelyje, tik buvo jau be striukės. Po kurio laiko Larisa išbąlo, pradėjo slinkti nuo fotelio. Jis pagalvojo, kad jai pasidarė bloga nuo alkoholio. Jis L. parnešė namo ir paguldė su drabužiais ant sofos. Pats iš namų išėjo. Grįžo po trijų valandų. Šviesos kambaryje nedegė. Ryte atsibudęs Larisą rado gulinčią ant žemės. Kai dukra pasakė, kad Larisa nekvėpuoja, jis įkėlė ją į lovą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo med.ekspertas V. A. iškviestas į teisiamąjį posėdį parodė, jog savo išvadą tvirtina. Prie specialisto išvados pridėtoje fotolentelėje Nr. 2 akivaizdžiai matyti, kad L. S. sužalota dešinė veido pusė. Šį sužalojimą buvo galima padaryti vienu smūgiu koja apauta avalyne, nes avalynė turi du daugiau išsikišusius paviršius – padą ir kulną, tarp jų yra tarpas. Fotolentelėje Nr.2 akivaizdžiai matyti, kad tarp L. S. veido sužalojimų yra 8-9 cm. Liudytojų parodymai apie L. S. būklę po patirto smūgio įrodo, kad L. S. prarado sąmonę būtent po traumuojančio poveikio, kuris sukėlė smegenų veiklos sutrikimą. L. S. šiuos sužalojimus nepatyrė griūdama ant grindų, slenksčio, nes griūdamas žmogus trenktųsi į kietą paviršių ne tik galva, bet visu kūnu. Ant L. S. kūno kitose vietose: peties, klubų, kojos kelių srityje sužalojimų nerasta. Moteris galėjo iškristi iš lovos ir kontaktuoti su grindų paviršiumi, kuris buvo uždengtas kilimine danga, bet ši kontakto sąveika per silpna, kad atsirastų sužalojimai, kurie buvo nustatyti L. S. . Kraujavimas iš nosies nėra būtinai požymis, kad buvo traumuota nosis. Kraujavimas iš nosies vyksta, nes liejantis kraujui kaukolės ertmėje didėja kraujo spaudimas kraujagyslėse, o smegenų kraujagyslės tiesiogiai susietos su nosies kraujagyslėmis. Žmogus, stovėdamas iš dešinio šono žalojamam žmogui ir smūgiuodamas kaire koja, negali pataikyti į veido kairį šoną.

Kaltinamojo A. S. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. – tyčinis kito žmogaus nužudymas, nes tarp kaltinamojo A. S. suduoto smūgio ir jo sugyventinės L. S. mirties yra priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. S. sudavė smūgį apauta koja savo sugyventinei į galvos sritį. Liudytojos J. N. parodymais, jog ji matė, kaip A. S. spyrė L. S. , liudytojų V. B. ir S. J. parodymais, jog atėjus pas V. B. į namus A. S. , tarp jo ir Larisos kilo konfliktas, po to jie išgirdo smūgį, pilnai įrodyta, kad būtent kaltinamasis sužalojo L. S. . L. S. patyrė sunkią galvos traumą, kuri pasireiškė stipriu galvos sumušimu su galvos smegenų sumušimu - kontūzija, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kaukolės smegeninėje ertmėje, suspaudžiant galvos smegenis, nuo A. S. koja suduoto smūgio, nuo kurio vėliau ir mirė. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad prieš L. S. būtų vartojęs kokį nors fizinį smurtą kitas asmuo.

Kolegija kaltinamojo A. S. parodymus, jog jis, būdamas L. S. iš dešinės pusės, kaire koja spirdamas pataikė L. S. į kairę veido pusę, o dešinė veido pusė sužalota L. S. parvirtus ant grindų, vertina kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką. Pats kaltinamasis nenuoseklus savo prodymuose. Teisminio nagrinėjimo apklausos metu iš pradžių parodė, kad sudavė koja L. S. į dešinę veido pusę, o tik po to atsakinėdamas į procesų dalyvių klausimus nurodė, jog sudavė į kairę veido pusę, kad spirdamas koja nepataikė L. S. . Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. S. nurodė vietą, kur kambaryje sėdėjo sugyventinė L. S. ir parodė, kaip sudavė jai smūgį kaire koja, parodė vietą galvos dešinėje pusėje, į kurią pataikė spirdamas koja. Taip pat parodė, kaip L. S. su V. P. išnešė namo. Vėliau parodė, kurioje vietoje rado ant grindų gulinčią L. S. ir kaip ją paguldė į lovą (1 t., b.l. 107-128). Šie kaltinamojo parodymai neprieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje ištirtiems įrodymams ir įrodo, kad kaltinamasis A. S. sudavė smūgį kaire koja L. S. į galvą, į veido dešinę pusę. Prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo nuotraukose matyti kambario vaizdas, baldų išsidėstymas. Iš šiose nuotraukose matomo vaizdo kolegija daro išvadą, kad įsitvėrus į durų staktą rankomis neįmanoma suduoti žmogui, sėdinčiam fotelyje, į kairę galvos pusę.

Baudžiamojoje byloje ištirtais kitais objektyviais įrodymais taip pat paneigiami A. S. parodymai, jog jis L. S. spyrė į kairę veido pusę. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalota L. S. dešinė veido pusė, kairėje veido pusėje jokių sužalojimų nerasta. Teismo med.ekspertas teisiamojo posėdžio metu kategoriškai paneigė galimybę, kad tokie L. S. sužalojimai galėjo gautis jai iškritus iš lovos ar pargriuvus ant grindų ar durų slenksčio. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad L. S. smūgis buvo suduotas į galvos dešinę pusę.

Kolegija konstatuoja, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltinamasis A. S. , kuris anksčiau yra treniravęsis kovinių veiksmų, suduodamas stiprų smūgį apauta koja nukentėjusiajai į gyvybei svarbų organą – galvą, turėjo suprasti ir numatyti, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui. Kaltinamasis A. S. , sudavęs stiprų smūgį savo sugyventinei, ją parnešė namo ir nesirūpino sugyventinės sveikata, neleido rūpintis sugyventinės sveikata kitiems bute buvusiems asmenims, tuo parodydamas abejingumą nukentėjusiosios sužalojimui.

Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šalintina. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus baudžiamosios bylos įrodymus nenustatyta objektyvių, neginčijamų įrodymų, įrodančių, jog kaltinamasis A. S. darant nusikaltimą buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu ši aplinkybė buvo įrodinėjama prieštaringais liudytojų parodymais, kurie tą vakarą patys buvo gausiai vartoję alkoholinius gėrimus. Kaltinamojo A. S. išgertas mažas kiekis alkoholio prieš kelias valandas iki nusikaltimo padarymo neleidžia kolegijai teigti, jog nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę. A. S. anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai. Kadangi padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas su negrįžtamomis pasekmėmis - kito žmogaus nužudymas, šis labai sunkus nusikaltimas padarytas kitų žmonių akivaizdoje, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaltinamajam A. S. skirtina bausmė artima sankcijoje numatytam terminuotos laisvės atėmimo vidurkiui, nes teismas taip pat atsižvelgia ir į nukentėjusiosios elgesį iki nusikaltimo padarymo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. S. pareiškė ieškinį, reikalaudama priteisti iš A. S. turėtą turtinę žalą ir 500000 Lt neturtinės žalos. Kaip turtinę žalą nurodė 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojoje byloje pateiktais pinigų priėmimo kvitais nustatyta, kad nukentėjusioji A. S. turėjo 800 Lt išlaidų, apmokėdama atstovavimo išlaidas byloje. Ši suma priteistina iš kaltinamojo A. S. .

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji A. S. dėl tragiškos mamos netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste ieškovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pažymėtina, jog kaltinamasis A. S. neturi turto ar didesnių, pakankamų pajamų tenkinti A. S. pareikštą 500000 Lt ieškinį. Taigi realių galimybių atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje, nuteistasis galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiajai A. S. 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 308 str.

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimt (10) metų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. lapkričio 17 d. Kardomąją priemonę- suėmimą, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. S. A. S. 800 Lt turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.

A. S. ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai. Priteisti iš A. S. A. S. 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti- šlepetes, saugomas Klaipėdos VPK KP SNTS tarnybinėse patalpose, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme. Nuteistasis turi teisę nuosprendį apskųsti per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos.