Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, K. K., jo atstovui advokato padėjėjui Eduardui Puškoriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. K. skundą dėl Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK VTS tyrėjo 2010-10-06 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 3 dalį paskirta 400 litų bauda, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK VTS tyrėjas 2010-09-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad K. K. 2010-08-24 apie 22 val. netoli savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) vedžiojo Kaukazo aviganių veislės šunį be pavadėlio ir antsnukio, tuo pažeisdamas Agresyvių šunų auginimo ir laikymo Plungės rajone taisyklių, patvirtintų Plungės rajono savivaldybės tarybos 2005-03-03 sprendimu Nr. T1-2-53, 42 ir 45.4 punktų reikalavimus.

Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK VTS tyrėjo 2010-10-06 nutarimu K. K. pripažintas kaltu padaręs ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 400 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skundo motyvais prašo skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, sukėlusio grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Plungės rajono savivaldybės tarybos 2005-03-03 sprendimu Nr. T1-2-53 patvirtintos Agresyvių šunų auginimo ir laikymo Plungės rajone taisyklės (b.l. 41-44). K. K. kaltinamas pažeidęs šių taisyklių 42 punkto, numatančio, kad laiptinėse, koridoriuose, viešose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Agresyvūs šunys neturi kelti grėsmės praeiviams ir kitiems gyvūnams. Esant pašalinių asmenų ir kitų gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 metro; bei Taisyklių 45.4 punkto, įtvirtinančio draudimą vedžioti agresyvius šunis be pavadėlio ir antsnukio, reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aplinkybių, jog agresyvų šunį vedžiojo laukymėje netoli savo sodybos be antsnukio ir pavadėlio, neneigia ir iš esmės jas pripažįsta. Jo argumentas, jog laukymė nėra vieša vieta, pripažintinas nepagrįstu. Byloje nėra duomenų, kad minėta laukymė, kurioje jis vedžiojo savo agresyvų šunį, yra jo valda. Tai, kad laukymėje retai lankosi žmonės, nesudaro pagrindo teigti, kad tai nevieša vieta. Asmuo taip pat nepagrįstai plečiamai aiškina, kad draudimas vedžioti agresyvų šunį be pavadėlio ir antsnukio netaikomas vedžiojant šunis laukymėse. Teismo nuomone, Taisyklių 45.4 punkte įtvirtintas draudimas galioja ir Taisyklių VII dalyje numatytai agresyvių šunų vedžiojimo tvarkai. Juo labiau, jog Taisyklių 12, 35 bei kituose punktuose įtvirtinta agresyvių šunų šeimininkų pareiga užtikrinti žmonių ir kitų gyvūnų saugumą, teises ir interesus bet kuriuo atveju. Tai, jog Taisyklių 43 punkte, kuriuo skundą argumentuoja asmuo, pažodžiui neįtvirtintas reikalavimas agresyvų šunį vedžioti laukymėse ar tam skirtose aikštelėse su pavadėliu ir antsnukiu, nereiškia, kad šuns šeimininkas neturi užtikrinti kitų asmenų saugumo ir kad jo šuo niekam nekeltų grėsmės. Asmens veika – agresyvaus šuns vedžiojimas viešoje vietoje be antsnukio ir pavadėlio, t.y. bendrieji gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimai.

Iš pareigūno, priėmusio skundžiamą nutarimą, A. B. paaiškinimų matyti, jog K. K. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas remiantis tik V. Š. skundu ir jo paaiškinimais. Įvertinus visas aplinkybes buvo nustatyta, kad K. K. veiksmai sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, todėl jo veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 110 str. 3 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Plungės rajono apylinkės prokuratūra 2010-09-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal požymius numatytus BK 310 str. 1 d. V. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas ( b.l. 28-29 ). Pagal K. K. skundą Plungės rajono apylinkės prokuratūros 2010-10-27 nutarimu 2010-09-30 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. Š. atžvilgiu ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas (b.l. 67-69). Nutarime nurodyta, jog byloje nesurinkta duomenų, kad šuo jam realiai skėlė grėsmę ar padarė žalą. Iš K. K. paaiškinimų matyti, kad nukentėjęs V. Š. nereagavo į šuns savininko įspėjimą, nuleisti šautuvą, šuo jam jokio sveikatos sužalojimo nepadarė, jo neužpuolė. V. Š. šuniui smogė šautuvo buože ir tuoj pat iššovė. V. Š. prašė pripažinti jį šioje byloje nukentėjusiuoju, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimo įteikti jo nurodytu adresu nepavyko, nes yra duomenų, kad yra išvykęs į užsienį. Iš byloje esančio įtariamojo apklausos protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad V. Š. nurodė, kad pamatęs šunį jis išsigando ir kad šuo jo nesužeistų buvo priverstas šauti į šunį ( b.l. 26-27 ). V.Š. nei teismui, nei prokuratūrai jokių duomenų, kad jo sveikatai grėsė pavojus nepateikė. Pavojų sveikatai grindžia tik prielaida, kad šuo norėjo įkasti jam į dešinės pusės petį ir kaklą. V. Š. nepateikė duomenų ar įrodymų, kuriais būtų galima nuginčyti K. K. paaiškinimus, kad šuo nepuolė nukentėjusiojo, tik urzgė, ir jis perspėjo, kad nukentėjusysis palauktų, kol jis pririš šunį, tačiau šis nesustojo ir ėjo link šuns. Darytina išvada, jog grėsmę nukentėjusiajam galėjo sukelti ir jo paties neatsargus elgesys šioje situacijoje. Esant nustatytoms aplinkybėms ir prieštaravimams, visi neaiškumai traktuotini patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaip jau buvo minėta, ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą, sukėlusio grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Įvertinus dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimus, bylos medžiagą darytina išvada, kad nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad K. K. šuo sukėlė realią grėsmę V. Š. sveikatai ar gyvybei. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas, tiek skundžiamame nutarime aprašyta pažeidimo esmė atitinka ATPK 110 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl K. K. veika perkvalifikuotina iš ATPK 110 str. 3 d. į ATPK 110 straipsnio 2 dalį. ATPK 110 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo dresiravimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą- užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, paties nukentėjusiojo neatsargumą, kitas nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, K. K. skirtina minimali 110 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – 200 Lt bauda.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

K. K. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK VTS tyrėjo 2010-10-06 nutarimą, kuriuo K. K. pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį paskirta 400 litų bauda,

K. K. pripažinti kaltu padarius ATPK 110 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam 200 Lt baudą.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.