Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo G. S., valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal R. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo G. S., valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovės V. S. laikiną išlaikymą G. S. ir E. S., teikiamą kiekvienai po 400 litų kasmėnesinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pavedant R. S. disponuoti nurodytomis lėšomis uzufrukto teise. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašymo pagrįstumą, 2012-03-29 nutartimi nutarė ieškovo R. S. prašymą tekinti iš dalies – nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametėms G. S. ir E. S. išieškojimo vykdymą iš skolininko R. S. pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5515-545/2008 ir 2011-10-21 antstolio Dariaus Stakeliūno patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0032/09/00999-9321. Atsakovė V. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-29 nutartį dalyje, kuria sustabdytas išlaikymo įsiskolinimo nepilnametėms G. S. ir E. S. išieškojimo iš skolininko R. S. vykdymas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5515-545/2008 ir 2011-10-21 antstolio Dariaus Stakeliūno patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0032/09/00999-9321. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-13 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-29 nutartimi taikytą laikiną išlaikymo įsiskolinimo nepilnametėms G. S. ir E. S. išieškojimo iš skolininko R. S. pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5515-545/2008 ir 2011-10-21 antstolio Dariaus Stakeliūno patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0032/09/00999-9321 vykdymo sustabdymą. Taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priteisė iš atsakovės V. S. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms po 350 litų kiekvienai iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigs byla dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovas išlaikymo įsiskolinimo vaikams sumą privalės sumokėti, todėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš ieškovo R. S. vykdymo sustabdymas neturi jokios įtakos sprendimo byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo įvykdymo pasunkėjimui ar galimybei pasidaryti neįmanomam. Išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-29 nutartimi buvo sustabdytas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-13 nutartimi nepakeistas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-13 nutartimi buvo panaikintas tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-29 nutartimi taikytas laikinas išlaikymo įsiskolinimo nepilnametėms dukroms išieškojimo vykdymo iš skolininko R. S. pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5515-545/2008 ir 2011-10-21 antstolio Dariaus Stakeliūno patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0032/09/00999-9321 sustabdymas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo stabdyti išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo vykdymą, nes nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigs byla dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovas bet kuriuo atveju privalės sumokėti išlaikymo įsiskolinimo vaikams sumą. Ieškovas ginčija įsiskolinimo sumos dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertina šių argumentų, kadangi skundžiamoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne įsiskolinimo sumos dydis.

Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144–148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t.y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo. Šias faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės.

Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatoma, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnių nuostatos. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog atsakovės turtinė padėtis, gaunamų pajamų dydis ir periodiškumas, galimybės teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą yra fakto klausimas, todėl teismas šių aplinkybių nevertina, nurodydamas, kad šias faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, įvertinęs nepilnamečių vaikų bei ieškovo ir jo šeimos interesus, atsakovės sutikimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakovės turtinę padėtį (darbo užmokestis apie 1000 Lt ir 390 Lt pajamos iš Vaiko išlaikymo fondo), iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą nepilnametėms G. S. ir E. S. po 350 Lt kiekvienai iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo R. S. skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-13 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.