Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja N. Šimkienė Proceso Nr. 1-94-1-00141-2013- Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 1.1.4.2.; 1.2.14.5.1.; 1.1.8.; 2.4.;

2014 m. sausio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Violetos Miliuvienės, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo AUDRIUS VISMANTAS pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės apėmimo būdu laisvės atėmimas 3 metams ir laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams (2 metai 4 mėnesiai). Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2013 m. spalio 18 d.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. vasario 21 d. ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. spalio 18 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. palikta kardomoji priemonė –suėmimas.

Iš A. V. priteistas 260 litų žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. R.. Solidariai iš A. V. ir L. P. priteista 86,78 Lt žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir L. P., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis ir L. P. 2013-02-20, apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), A. R. priklausančiame garaže, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį, plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą – tai yra A. R. rakinant garažo duris, jis (A. V.) sudavė vieną kartą pastarajam į galvą bei jam pargriuvus ant žemės įspyrė du kartus nukentėjusiajam A. R. į krūtinę, po to, nukentėjusiajam atsistojus ir atrakinus garažo duris, vėl sudavė vieną kartą pastarajam į galvą ir tokiu būdu pargriovęs nukentėjusįjį garažo viduje ant žemės ir prispaudęs kojomis jo krūtinę bei kaklą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, A. V. ir L. P. iš nukentėjusiojo striukės pagrobė AB DNB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. R. vardu, jos vertė 20 Lt, 200 Lt bei bevertį cigarečių pakelį „Minsk“, tuo padarydami nukentėjusiajam A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir 220 Lt turtinę žalą.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę priemonę, tai yra 2013-02-20, apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), A. R. priklausančiame garaže, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai įgijo vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, – tai yra iš A. R. striukės kišenės pagrobė pastarajam priklausančią AB DNB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai ją laikė iki 2013-02-20 1.30 val., kol minėtą banko kortelę įtraukė bankomatas, esantis (duomenys neskelbtini), nes klaidingai surinko kortelės PIN kodą.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad jis ir L. P. veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą iš nukentėjusiojo A. R. sąskaitos pagrobti pinigus, panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją, o būtent: jis (A. V.) veikdamas pagal išankstinį susitarimą su L. P. 2013-02-20, apie 1.30 val. į AB SEB banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo A. R. vardu išduotą AB DNB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinko PIN kodą, bei tokiais veiksmais neteisėtai inicijavo finansinę operaciją.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad jis ir L. P. veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, neteisėtai panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – tai yra A. V. ir L. P. veikdami pagal išankstinį susitarimą, turėdami tikslą apgaulės būdu įgyti A. R. priklausančius pinigus, 2013-02-20, apie 1.30 val., į AB SEB banko bankomatą ATM 271, esantį (duomenys neskelbtini), įdėdami A. R. vardu išduotą AB DNB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sistemai prisistatė A. R. bei surinko PIN kodą, tokiais veiksmais pasikėsino išgryninti ir pasisavinti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes surinkus klaidingą PIN kodą pinigų išgryninimo operacija negalima.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. V. kaltės, nuteistojo A. V. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę, apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotas nusikaltimas veikas, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, priešingai – nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, t. y. nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo ją sušvelninti atsižvelgiant į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino nusikaltęs ir padėjo išaiškinti esmines padaryto nusikaltimo aplinkybes, taip pat į tai, kad nukentėjusiajam žala yra atlyginta ir nukentėjusysis jam atleido. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl A. V. kaltės nepasisako.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. V. pripažintas kaltu pagal 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas A. V. už tyčinius nusikaltimus realias laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytus bausmių vidurkius, paskirdamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant, kad šis nusikaltimas nebuvo baigtas, mažesnę bausmę negu šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nustatė A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nustatė ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas A. V. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti 3 apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į aktyvumą darant nusikalstamas veikas, į atsakomybę sunkinančias ir atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalto būdamas anksčiau teistas ir naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, be to, jis baustas už administracinės teisės pažeidimus baudomis už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, narkotinių medžiagų vartojimą, turi galiojančių nuobaudų, į tai, kad nukentėjusiajam žala nebuvo atlyginta, nukentėjusiojo atsiprašė tik teismo posėdžio metu, A. V. yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tai rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Įvertinęs šias nuteistąjį A. V. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. V. realią laisvės atėmimo bausmę.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmes apeliantui. Apeliantas pažymi ir tai, kad jis ilgą laiką buvo neteistas, tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad A. V. teistumas neišnykęs, ši aplinkybė nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nes A. V., būdamas pakankamai jauno amžiaus, anksčiau tris kartus teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, kad A. V. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, akivaizdu, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. V. nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo, bei į tai, kad teisme byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikė A. V. BK 64¹ straipsnį ir jam paskirtą subendrintą galutinę bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jo mama R. V. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau ši jo nurodyta aplinkybė paneigta baudžiamosios bylos medžiaga. Iš nukentėjusiojo R. A. teismui pateikto atsiliepimo matyti, kad nei A. V., nei R. V. jam padarytos žalos neatlygino.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. V. už tyčinius apysunkius nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios BK 180 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmių vidurkius, pagal BK 182 straipsnį paskirta mažesnė negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra teisingos, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvačios jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos, todėl švelninti jų nėra teisinio pagrindo.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. V. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui A. V. yra aiškiai per griežta. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes A. V. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl išvardytų motyvų tenkinti nuteistojo A. V. apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.