Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-22 · Byla Nr. N-444-1231-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-22
Bylos Nr.
N-444-1231-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-1231/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u statė:

I.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 12 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 10.36 val., kelyje Vilnius – Utena vairavo automobilį neblaivus (nustatytos 0,50 promilės), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

II.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 11 d. nutarimu A. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį nutraukė konstatavęs, jog asmens veikoje nėra pažeidimo įvykio. Teismas pažymėjo, jog A. K. teisme kaltu neprisipažino bei žodžiu ir raštu paaiškino, kad automobilį vairavo blaivus, prieš tai suvalgė saldainį su likeriu, su alkotesterio panaudojimo rezultatu nesutiko ir paprašė duoti dar kartą papūsti, tačiau policijos pareigūnai nesutiko. Pareigūnai nušalino jį nuo vairavimo ir pasiūlė ieškoti transporto grįžti namo, o surasti, kas greitai nuvežtų namo, nepavyko, paskambino draugui, kuris nuvežė jį tik apie 13.30 val. Į narkologinį dispanserį atvažiavo tik 14.30 val., ten dar teko laukti, todėl jo kraujo tyrimui paėmė tik 15.15 val. Teismas nurodė, jog iš pateikto medicininės apžiūros akto Nr.608 ir specialisto išvados Nr.T-A1883/09(01)-R1521/09 matyti, kad 2009 m. balandžio 12 d., 15.15 val., A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas pažymėjo, kad asmens kraujas buvo paimtas ir medicininė jo apžiūra buvo pradėta praėjus daugiau kaip valandai po jo patikrinimo alkotesteriu, nes A. K. transporto priemonė buvo nuvežta, kas iš esmės trukdė jam pasiekti medicinos įstaigą, juolab, kad asmuo buvo sustabdytas užmiestyje. Teismo posėdyje negali būti kategoriškai paneigtas A. K. rašytiniame paaiškinime išdėstytas teiginys, kad paklausus policijos pareigūnų, per kokį laiką reikia nuvykti į narkologinį dispanserį duoti kraujo, gavo atsakymą, kad dabar tai nėra reglamentuota ir alkoholio pėdsakus galima rasti ir po daugelio valandų. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar A. K. išties vairavo būdamas neblaivus, ar alkotesterio parodymai nebuvo iškreipti dėl galimai pažeistų pagrindinių šio matavimo prietaiso naudojimo reikalavimų, todėl šias iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir sprendžia, kad, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

III.

Nesutikdama su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog asmens kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus beveik penkioms valandoms nuo patikrinimo alkotesteriu, todėl būtų keista, kad kraujyje etilo alkoholio dar būtų likę. Mano, jog tiek medicininės apžiūros aktas, tiek specialisto išvada negalėjo būti vertinami, nes per penkias valandas iš organizmo pasišalina 0,50 promilės alkoholio. Pažymi, jog A. K. teiginiui, kad policijos pareigūnai jam sakę, kad alkoholio pėdsakus galima rasti kraujyje po daugelio valandų, patvirtinti ar paneigti policijos pareigūnai nebuvo kviesti į teismo posėdį liudytojais. Pažymi, jog nuo tos vietos, kurioje asmuo buvo sustabdytas vairuojantis, iki vienos didžiausių Lietuvoje sveikatos priežiūros įstaigų – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos – yra mažesnis nei 7 km atstumas, o asmeniui jokių kliūčių ją pasiekti nebuvo. Taip pat nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad alkotesteris buvo naudojamas netinkamai (b. l. 27 – 28).

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, A. K. prašo jį atmesti palaikydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo motyvus. Pabrėžia, jog alkotesterio antgalis prie jo nebuvo pakeistas, o alkotesteriu tikrinosi neišskalavęs burnos, todėl mano, kad prietaiso rodmenis iškreipė suvalgytas saldainis su likeriu. Teigia, jog į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas negalėjo vykti dėl to, jog neturėjo jokio asmens dokumento, be to, pareigūnai patys nurodė, kad jis turi vykti į narkologinį dispanserį, esantį Vilties gatvėje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, jog byloje yra pagrįstų abejonių dėl to, ar A. K. išties vairavo būdamas neblaivus, ar alkotesterio parodymai nebuvo iškreipti dėl galimai pažeistų pagrindinių šio matavimo prietaiso naudojimo reikalavimų. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl pagrindinių alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr.ARZJ0203 naudojimo reikalavimų galimo pažeidimo, nei vieno pažeisto reikalavimo nenurodė, dar daugiau, į bylą neišreikalauta paminėtos matavimo priemonės naudojimo instrukcija, kurioje matavimo prietaiso naudojimo reikalavimai įtvirtinti. Pažymėtina ir tai, jog teismas rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, kurie bylos eigoje kito, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. su girtumo patikrinimo rezultatu nesutiko, pasiaiškindamas dėl pažeidimo jokių aplinkybių nenurodė (b. l. 3), o apie suvalgytą saldainį su likeriu, dėl kurio neva ir nustatytas girtumas, ėmė teigti tik teisme (b. l. 15 – 16, 21). Pabrėžtina, jog į bylą pateiktas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.608 ir Specialisto išvada Nr.T-A1883/09(1)-R1521/09 patvirtina tik tai, jog A. K. 2009 m. balandžio 12 d., 15.15 val., buvo blaivus, t. y. praėjus beveik 5 valandoms po sustabdymo vairuojant. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tiek protokolą surašantiems pareigūnams, tiek teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. nutartį byloje Nr.N-444-344/2008), o arčiausiai tokio momento asmens neblaivumas fiksuotas specialia technine priemone - alkotesteriu „Alcotest 6810“, kurio netinkamumo pirmosios instancijos teismas nenustatė.

Vilniaus rajono apylinkės teismas pažymėjo, jog teisme negali būti kategoriškai paneigtas A. K. rašytiniame paaiškinime išdėstytas teiginys, kad paklausus policijos pareigūnų, per kokį laiką reikia nuvykti į narkologinį dispanserį duoti kraujo, gavo atsakymą, kad dabar tai nėra reglamentuota ir alkoholio pėdsakus galima rasti ir po daugelio valandų. Tokio nutarimo argumento reikšmė visiškai neaiški, be to, minėtam faktui patvirtinti ar paneigti įrodymai nebuvo rinkti, t. y. betarpiškai pažeidimą stebėję ir fiksavę policijos pareigūnai apklausti teisme nebuvo.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas paminėtas normas pažeidė, todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius